KATARSIO ILGESYS, ARBA KOVA DĖL VERTYBIŲ 2007-07-10
Todėl konfliktas tarp tradicinio ir šiuolaikinio meno tampa nebeaktualus, o fanatiškas įkarštis kovoje su postmodernizmu, gąsdinimas jo baubais darosi juokingas. Meninio kompaso ašis, nurodanti, kuria kryptimi pasukti kūrėjui, anaiptol nenusako jo darbų reikšmingumo ir išliekamosios vertės. Menas turi atstoti narkotikus, būti toks aštrus stimuliatorius, kad nekiltų klausimo, kokiomis priemonėmis jis sukurtas.
PRISIKĖLIMO BELAUKIANT 2007-07-09
Ekshumuojami kalbėjimo būdai, net ir jungiami į vientisą pasakojimą, D.Kajoko romane beveik neatsinaujina. Pirmiausia todėl, kad eksponuojama minėtų rašytojų jau išsakyta prasmė, kuri, neatsižvelgus į pakitusią žmogaus ir literatūros situaciją, rizikuoja virsti abstrakčiu knyginiu čežėjimu. „Kazaše“ daug kartų skaitytų ir girdėtų tiesų prisikėlimą naujam gyvenimui stabdo tai, kad autorius romaną kuria ne iš mūsų laikmečio realybės pajautų, bet iš asmeninės literatūrinės patirties.
MIRGULIUOJANČIO PASAKOJIMO APAKINTI 2007-06-11
Bandydamas prikelti primirštus istorinius siužetus, R.Marčėnas romane „Karūnos spindesio apakinti“ vis dėlto neišvengia stereotipinio ir šabloniško kalbėjimo. Autoriaus negalima tiesmukai apkaltinti pataikavimu „patriotiškam istorijos pasakojimui“, tačiau jo kuriama fikcija ne tik neišlaisvina vadovėlinių tiesų iš nusaldintų tautinių mitų, bet vietomis istorijos vaizdinį dar labiau supaprastina. Tekstas dažnai vargina skaitytoją girdėtais knyginiais samprotavimais, vienpusiškais personažais ir persaldintomis meilės dejonėmis. Todėl sklaidosi ir autoriaus pažadas svarbius mūsų istorijos įvykius papasakoti naujai.
DAUG AUKLIŲ – VAIKAS BE GALVOS 2007-06-11
Suprantamas rengėjų noras supažindinti žmones su užsienio šiuolaikinio meno praktikomis, keistis patirtimi bei idėjomis, bet kodėl pasirinkta tokia įtartina draugija? Natūralu, kad glaudžiai bendraujant atsiranda bičiulystės ir simpatijos ryšiai, tačiau jie neturėtų užgožti sveikos savikritikos balso. Projektas „KoViKaVi“ turi tikslų augti it sniego gniūžtė, aprėpdamas vis daugiau Europos šalių. Svarbiausia, kad šis riedulys nesutraiškytų dalyvių savigarbos, profesionalumo ambicijų ir meninės sąmonės likučių.
RUSŲ MUZIKOS OAZĖ KAUNE 2007-06-08
Vokiečiai turi savo dainos žanrą lied ir juo pagrįstai didžiuojasi. Prancūzai dievina savąją chanson. Rusų muzika neatskiriama nuo romanso ir liaudies dainos. Šių tautų dainas žino visas pasaulis. Ir pačios tautos rūpinasi, kad jų širdims miela muzika skambėtų kuo plačiau.
APIE LĖLIŲ TEATRĄ, JEI GALIMA… 2007-05-31
Lėlių teatro festivalis – kur kas sudėtingesnis ir įvairiapusiškesnis, nei lėlių ir kaukių paradas Laisvės alėjoje, toli gražu neatspindintis lėlininkų meno paslapties, apimančios įvairias temas, technikas, požiūrius, raiškos būdus. Ir -- žmogaus valia protingomis tapusias lėles, kartu sukuriomis šypsosi ne tik vaikai.
PRARASTO LAIKO BEIEŠKANT 2007-05-25
„Žvilgsnis į šiuolaikinį pasaulį“ pristato japonų fotografiją nuo aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų. Parodos turinys remiasi viską ryjančio laiko kategorija: menininkai skuba fiksuoti aplinkos virsmo sekundes ir nostalgiškai gretina jas su vakardiena. Tikslus, preciziškas būties dokumentavimas leidžia jiems išryškinti kaitos pasekmes ir pasitikrinti savo istorinę atmintį. Visuomenės tema čia gvildenama ne per individo, o per grupės ir minios sąvokas.
DIDŽIŲJŲ ILIUZIJŲ ŽLUGIMAS 2007-05-02
Rašytojams, kurie vis dar mano, kad kūryba juos savaime nukelia arčiau būties, jau laikas iškišti galvas iš dramblio kaulo bokšto ir įkvėpti tiesiog grynotikrovės oro. Filosofinis abstrahavimas žmogiškų ieškojimų aistrą žlugdo lygiai taip pat, kaip ir banali rašliava. Skaitytojas žino, kad rašytojas yra toks pat sutrikęs ir vienišas ieškotojas, todėl iš jo ir nebereikalauja atsakymų į Didžiuosius klausimus. Prasmės mes ieškome gyvenime, o literatūroje šiandien yra svarbiausia tokia kalba, kuri atitiktų mūsų tikrovę ir kasdienybę paverstų nekasdienišku pasakojimu. Ar tokią kalbą rado L.Gustainis romane „Kaip ir anuomet“?
APIE TEATRĄ KAIP POLITIKĄ, APIE POLITIKĄ KAIP ŽAIDIMĄ 2007-04-17
Taigi teatras nulipa nuo savitikslių meninių aukštumų pjedestalo ir ateina pas žiūrovus. Parodo, kad jam rūpi žiūrovai ir ta šalis, kurioje gyvena kartu, kad jam įdomi žiūrovų nuomonė ir reakcija. Teatras tampa politika plačiąja prasme. Ne bet kaip, o taip, kaip moka tik jis – žaismingai.
TEATRAS KAIP ŽMOGIŠKUMO TESTAS 2007-04-06
Dvasią perteikti pavyko – kai kurios mizanscenos atrodė tarsi perkeltos iš kino filmų. Populiarioji pokario muzika, skambanti spektaklyje, irgi nemažai prisidėjo prie bendros istorinio laiko atmosferos sukūrimo. Tik kuo čia dėtas teatras? Ir koks spektaklio kūrėjų tikslas – paraidžiui rekonstruoti istorinę tiesą ar kurti naują meninę realybę?
KOMIZMAS SU PRIESKONIAIS, BET BE SKONIO 2007-04-05
Mūsų literatūros kritikos situaciją nulemia tai, kad dažniausiai vieni kitų knygas recenzuoja patys rašytojai ar poetai. Kad ir kokia graži būtų jų tarpusavio meilė, jų legendos apie vienas kitą dažnai virsta nuobodžiais mitais. Į knygos „Iš gyvenimo garstyčių bei krienų“ tekstus pabandžius patekti be išankstinių nuostatų ir be pripažintų rašytojų instrukcijų, kaip reikia skaityti K.Navaką, nesunku pajusti, kaip tame hermetiškame pasaulyje sklaidosi elegancijos ir subtilios ironijos mitai.
PO DVIDEŠIMTIES METŲ (PAGAL SABINĄ IR AUDRONĘ) 2007-04-01
Sąmoningai prisiimta naujoko pozicija leidžia ir legendinių Kaune atlikėjų klausytis tarsi girdint jas pirmą kartą. Taigi, ką būtų pamatęs ir išgirdęs nieko iki šiol apie Sabiną ir Audronę negirdėjęs, bet muzikos požiūriu išprusęs klausytojas, atsitiktinai užklydęs į šį jubiliejinį renginį M.Žilinsko galerijoje?
PRISIPAŽINKIME MEILĖJE -- ŠIAURIETIŠKAI 2007-03-21
Ne taip dažnai mūsų scenose tenka klausytis intelektualiai ir emocingai interpretuojamo Lied žanro, kuris dėl savo intravertiškumo, orientuoto į originalų tekstą, Lietuvoje nėra itin populiarus. Bet tai nereiškia, kad neturime atlikėjų, gebančių atlikti šio žanro kūrinius. Ko gero, dažnas, ne tik lietuvis, išklausęs „Šiaurietiškų susitikimų“ koncerto, galėtų ištarti A.Krikščiūnaitės ir A.Kisieliūtės duetui – „Jeg elsker dig“.
ATGAL Į DABARTĮ 2007-03-19
Ciklais transliuodamas prieštaringus vaizdus, Robertsas tikisi sukrėsti stebėtoją, įkalti pleištą į jo sustingusį, ribotų įsitikinimų šarvą. Fotografas nuolat stengiasi liestis prie atviro žmonijos nervo ir išlikti socialiai paveikus, taigi menas dėl paties meno jo nedomina. Kita vertus, Robertsas visuomet atnašauja formai ir estetizmui – ypač tai akivaizdu nespalvotų portretų serijose, kurios Lietuvoje, deja, nebuvo rodytos.
JUBILIEJINIAI AKORDAI 2007-03-15
Kuo toliau, tuo labiau matėsi, kad abiems profesionaliems Kauno kolektyvams ir solistams pritrūko repeticijų, kad prisijaukintų įspūdingą E.Griego kūrinį. Retai būna, kad tenka žvilgčioti į laikrodį ir stebėti, kada gi baigsis tai, kas vyksta scenoje. Deja, šį kartą atsitiko panašiai. Jubiliejinis renginys prasidėjo išties garsiu akordu. Bet ar skambiu?
PAŽIŪRĖKIM DOVANOTAM ARKLIUI Į DANTIS 2007-03-15
Ar visada galima džiaugtis dovana? Tai, matyt, priklauso nuo dovanotojo intencijų bei skonio. Be to, ir priimantysis dovaną turėtų elgtis apgalvotai, neįpainioti trečiųjų asmenų. Šiuo atveju -- Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejaus. Be abejo, jeigu tai liestų tik asmeninius santykius, nepatikusią dovaną galima paslėpti tamsiame spintos kampe ir pamiršti.
TEATRAS – APIE SAVE IR VISUOMENĘ 2007-03-14
Aptariamos premjeros, manau, atsirado lengviausiu būdu tenkinant masinės, neišrankios publikos poreikius. Sakoma, kad kiekviena visuomenė turi tokį teatrą, kokio yra verta. Vadinasi, jei teatrui užtenka tokios meninės kokybės, reikia susirūpinti ir tokį teatrą vartojančios visuomenės kultūros lygiu? Paties teatrolabui.
PIGIAI PARDUOTAS PASITIKĖJIMAS 2007-03-13
Kauno kamerinis teatras, beatodairiškai siekdamas nepelnytos šlovės, sumindžiojo pasitikėjimą. Nuo šiol kiekvieną informaciją apie mūsų menininkų triumfą užsienyje skelbėjams teks patvirtinti oficialiais dokumentais. Kitaip ji nebus skelbiama. Mes galime iškentėti apgaulę (esame užgrūdinti), bet mes nenorime meluoti savo skaitytojams.
KAIP TVERIAMAS MŪSŲ IR F.J.HAYDNO PASAULIS 2007-02-27
Keistas sutvėrimas tas žmogus. Patinka jam, kai apie jo sutvėrimo istoriją kas gražiai papasakoja. O ir smalsus gi sutvėrimas jis be galo. Nesvarbu, kad salėje buvo tamsu, bet atsirado atkakliai bandančių sekti programėlėse koncerto rengėjų pateiktą lietuvišką oratorijos teksto vertimą. Negali sukliudyti net silpstantis regėjimas, kai, pasak angelo Urielio, „orume, didybėje sukurtas, grožiu, stiprumu, drąsa apdovanotas, dangun išsitiesęs stovi žmogus...“.
SPEKTAKLIS -- TIK KANTRIEMS RADIJO KLAUSYTOJAMS 2007-02-16
Įmantriu pavadinimu ir „netradiciniu teatriniu rūbu“ iki premjeros viliojęs spektaklis „Balta katė juodoje Aliaskoje“ savo jėgomis taip ir nepaaiškino, kam jis kurtas. Kam jis reikalingas, ką jis duoda tiems žiūrovams, kuriems, pavyzdžiui, neįdomūs radijo teatro užkulisiai?
KOMERCINĖ DAILĖ: TIES MENIŠKUMO RIBA 2007-02-08
Keletas parodos „Kad kas nepagalvotų“ eksponatų, ko gero, verti tos prabangaus interjero sienos, apie kurią svajoja renginio dalyviai. Saloninė, komercinė dailė taip pat reikalauja meninės meistrystės ir fantazijos. Kad kas nepagalvotų, jog aukštas kūrinių kainas galima pateisinti bet kokia siūloma preke.
SPEKTAKLIS – KAIP VIENOS DALIES NOSTALGIJA VAIKYSTEI 2007-02-06
Individualios kalbos ieškojimas jungiant tai, kas jau žinoma, yra G.Ivanausko teatro stiprioji pusė, kurią reikia tobulinti ir vystyti. Neradus savo nišos, savo unikalaus veido, jaunam, kad ir labai ambicingam GI teatrui, gresia paskęsti KVDT, OKT, ACH ir kitų savo pozicijas jau užėmusių teatro trumpinių jūroje.
KONCERTAS — TARP KLASIKOS IR DŽIAZO 2007-02-05
Šiuolaikinio, laisviau improvizuojamo džiazo gurmanai netruko suprasti, kad ne jų interesai tą vakarą buvo svarbiausi. Liejosi ausiai malonios, populiarios, atpažinimo džiaugsmą kėlusios melodijos, linksma, nuolat šmaikštavusių koncerto herojų nuotaika.
VARGAS DĖL MENO 2007-02-02
Tai -- ironiškiausia tęstinė dailės paroda Kaune, net pačių rengėjų pristatoma su vostramdoma šypsena. Vertingų kūrinių čia tik dešimtadalis, o dauguma kitų eksponatų galėtų būti nominuoti kaip mėgėjiškiausi ar absurdiškiausi metų dailės darbai. Paroda klaidina publiką,besiveržiančią susipažinti su „geriausiais“ metų kūriniais, diegia iškreiptą supratimą apie aukštąjį meną (dar) neišlavinto skonio suvokėjams. Organizatoriams vertėtų paredaguoti renginio antraštę, nes dabartinė pernelyg bado sąmonę akistatoje su ekspozicijos turiniu.
QUOD LICET JOVI ARBA ATLIKIMO MENO YPATUMAI 2007-01-31
Savo nuolatinės scenos dar neturinčios Kauno filharmonijos surengtame E.Ignatonio ir A.Liutkutės koncerte kontrastų tikrai netrūko: ir programoje, ir jos atlikime. Nors nėra to blogo, kuris kur nors neišeitų... Kai kurie koncerto įspūdžiai gali būti kaip pamoka ateičiai: pasak liaudies išminties, ne viskas auksas, kas auksu žiba, arba -- magiškasis trumpinys „prof.“ kartais gali būti kildinamas visai ne iš žodžio „profesionalus“.
ŽAIDIMAI ŽVAIGŽDŽIŲ IR ŽODŽIO „KRUŠA“ TEMOMIS 2007-01-16
Manau, kad ir spektaklyje vaidinantiems jauniesiems aktoriams nederėtų visiškai atsiriboti nuo savo personažų. Juk, kaip buvo sakoma, spektaklis skiriamas jauniems žmonėms apie jaunus žmones. Vadinasi, -- ir tiems, kurie yra „Žvaigždžių krušos“ scenoje.
LIPNIOS KOLIAŽO MINTYS 2007-01-15
Nors koliažo avangardas liko tik praeities atsiminimu, ši technika vis dar turi perspektyvų šiuolaikiniame mene. Paroda liudija, kad koliažas pajėgus sudominti įvairių šalių kūrėjus. Svarbu, jog Lietuva, rengianti šias tarptautines parodas, tampa savotišku koliažo populiarinimo centru Europoje. Ar koliažas įgaus antrąjį kvėpavimą, dabar priklauso tik nuo kūrėjų talento ir profesionalumo.
TARPŠVENČIO KONCERTŲ KARŠTLIGĖ 2007-01-05
Įvairiapusiškumas – pagirtina savybė. Vykdant tokią repertuaro politiką užganėdinti lieka visi: tiek anšlaginiais koncertais besidžiaugianti filharmonija, tiek pramogų bei dvasinio peno ištroškusi publika. Ar panašūs „Meilės vakarai“ reprezentuoja aukštąją Lietuvos muzikinę kultūrą, kurios lopšiu turėtų būti filharmonija – tai jau kitas klausimas. Lygiai kaip abejotinas sprendimas Kauno bigbendo ir R.Šarajevskio koncertus paskirti tą pačią dieną bei valandą. Šiuo atveju klausytojams teko rinktis tarp dviejų kokybiškų renginių.
PASKUTINĖ PRIEMONĖ 2006-12-28
Idėjinė nuoroda sureikšminti kūrybinę medžiagą parodoje „Ultima Ratio“ įdomi, kviečianti dialogui, bet pavojinga. Daugelis parodai palaimintų autorių akivaizdžiai neįvertino užduoties, kuri tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Netradicinės technikos ir medžiagos savaime nėra vertybė, o tik atspirties taškas tolimesnei minties plėtotei. Idėją įžvalgiau traktavę dalyviai tapo paguoda panoptikumą primenančioje parodoje.
