NIJOLĖ LITUANO IŠ KOLUMBIJOS 2010-05-17
Kolumbijos meno kritikai vertina Lituano Nijolė Sivickas de Mockus. 1990 m. ją pavadino “gimdančia geležį”. Ji molį degina žemoje temperatūroje, naudoja metalą. Kūryba iš degintos žemės. (Naują molio deginimo techniką išrado sūnus Antanas Mockus). Jos kūrinių pavadinimai abstraktūs ir filosofiški. Darbus pavadina praktiniais sumetimais, kad galėtų susigaudyti tarp jų, be to, sako ji, vardas kūrinį išlaisvina.
„METŲ SKULPTŪRA ‘09“ – TRADICINIAI PATIEKALAI NESUVILIOJO MENO SMALIŽIŲ 2010-05-11
Kai Kaune atsirado “Skulptūrų zona”, menotyrininkė L.Kreivytė pastebėjo, kad “svarbu net ne patys geriau ir blogiau pavykę darbai, o mintį stimuliuojanti jų visuma, atverianti naujos patirties erdvę”. Ir pridūrė, jog “norėtųsi tikėtis, kad intelektualiai stimuliuojančios skulptūrų zonos Lietuvoje pradės plisti kaip tuščią puošybiškumą naikinantis virusas”. Konkursinė paroda „Metų skulptūra‘09“ parodė, kad kol kas kaip virusas plinta tik komercinės skulptūros.
„KAUNAS JAZZ“ GALERIJĄ PAPILDĖ UNIKUMAI 2010-05-07
Didžiausias šalies džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ garbingai atšventė 20-metį. Dar ir pernai Kaune nesijautė džiazo mėgėjų atoslūgio, nors festivalio programa dėl sunkmečio buvo sumenkusi. O šiemet jubiliejiniame festivalyje galėjai pasigesti daugelio, atrodė, augte suaugusių su „Kaunas Jazz“ veidų. Festivalio verpete dieną ir naktį sukęsis džiazo jaunimas netgi prasitarė besiilgįs jo buvusios – šiltesnės – auros.
AISTROS DĖL GYVENAMOJO NAMO IR RAMYBĖ DĖL „SANTAKOS“ 2010-05-03
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba pakartotinai svarstė gyvenamojo daugiabučio su komercinėmis patalpomis bandymą įsisprausti Laisvės alėjos prieigose (A.Mickevičiaus g.34) ir KTU centro „Santaka“ projektą. Pirmasis projektas sukritikuotas, o „Santakai“ uždegta žalia šviesa.
DEGALINIŲ IŠDĖSTYMAS PAJUDĖJO, KTU „SANTAKA“ DAR BUKSUOJA 2010-04-20
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba pakartotinai svarstė du technokratiškus, bet estetinei miesto raidai labai svarbius projektus: Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos specialiojo plano pakeitimas ir KTU integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Santaka“. Abiems projektams dar pasiūlyta tobulėti.
APIE POPULIARIOSIOS LITERATŪROS NEPOPULIARUMĄ 2010-04-14
Ne vienam literatūros klasikos garbintojui kelia susirūpinimą populiariosios literatūros plitimas. Neva daugėjant „žemosios literatūros“ tekstų krinta literatūros ir kultūrinio sąmoningumo lygis. Tiesos tokiuose pareiškimuose yra, bet kartais populiariosios literatūros kritika būna nukreipta prieš tokios literatūros egzistavimą apskritai. Kritikos, kuri rimtai imtųsi nagrinėti lietuvių populiariąją literatūrą, kol kas nėra.
AR ĮMANOMA TAIKOS SUTARTIS TARP PAVELDO IR NAUJOS KŪRYBOS? 2010-04-14
Paveldą saugome ateities kartoms, kad ir jos patirtų vienijantį istorijos išgyvenimą, dvasinę darną, ryšį su tradicijomis. Jaučiamės saugesni, kai per daiktus atpažįstame turį šaknis. Be sąmoningai suvokto paveldo reikalingumo (mums patiems) jo išsaugoti bus neįmanoma. Dėl to būtinas paveldo animavimas: verčiųviešinimas, dėmesio pritraukimas.
APIE A.MACKEVIČIAUS PAMINKLO ROTUŠĖS A. IR JOS PRIEIGOSE IDĖJOS KONKURSUI PATEIKTUS DARBUS 2010-04-07
Viešame paminklo A.Mackevičiui projektų aptarime, kuriame dalyvavo architektai, skulptoriai, kitų sričių menininkai, dvasininkai ir politikai, virė diskusijos ir dėl neaiškios paminklo koncepcijos, ir dėl vietos, kurioje jis turėtų būti pastatytas. Portalo kamane.lt skaitytojams pateikiame oficialios konkurso darbų recenzentės – dr.Nijolės Lukšionytės atsiliepimą apie konkursinius pasiūlymus.
ŠVENTIEJI PADEDA ĮLIETI Į TAPYBĄ ŠVIESOS IR GROŽIO 2010-03-31
Meninės religinių atvaizdų kokybės besiilgintiems katalikams nuolat primenama: „Nesijaudinkit, tai tik atvaizdas, o ne Dievo motina, juo labiau – ne Kristus“. Taip, visi žinome, kad dailės kūrinys – tik tiltas, tik priminimas, pagalba maldoje, nuoroda į Asmenį. Tik kodėl ši nuostata negalioja visiems? Juk prastas menas žeidžia, tai tas pats kaip klausą turinčiam žmogui klausytis prastai atliekamo kūrinio.
KODĖL DAR BETEISĖS DAILININKŲ AUTORINĖS TEISĖS LIETUVOJE? 2010-03-31
Dailininkų autorinės teisės ir atlygis už kūrinio panaudojimą grupinėje parodoje, kataloge: kaip tai įgyvendinama Lietuvoje? Galerijų, parodų kuratorių veiklos turinį ir prasmę sudaro ne tuščios erdvės ir ne popieriuje išguldytas parodos scenarijus, bet konkrečių dailininkų kūriniai. Kodėl už juos nemokama? Dailininkai vergauja galerijoms? Kodėl nuvertinta dailininko autorystės kaina?
KAUET DISKUSIJŲ ERDVĖ -- TARP KAUNO PILIES IR 7 NAUJŲ DEGALINIŲ 2010-03-09
KAUET diskusijų erdvė -- tarp Kauno pilies ir 7 naujų degalinių. Architektūros ir urbanistikos ekspertų neįtikino naujo degalinių išdėstymo Kaune plano argumentai. Principų ir interesų mūšis dėl Kauno piliavietės sutvarkymo idėjos ir fasadų korekcijos taip pat nebaigtas.
GERIAUSIEJI -- PAGAL SVEIKO PROTO PRINCIPĄ 2010-03-04
Ar įmanoma pagrįstai atsakyti į klausimą, kodėl vienas menininkas ar meno kūrinys laikomas geresniu negu kitas? Kuo galėtume remtis, atmetę subjektyvų požiūrį, snobistinius interesus, trumpalaikės mados ir komercinės sėkmės vietinėje rinkoje kriterijus? Kad nereikėtų išradinėti vietinio dviračio, pasižvalgykime po pasaulį, kur menininko ir meno kūrinio vertės nustatymo mechanizmas jau išrastas ir puikiai veikia.
APIE PASITIKĖJIMĄ IR „PASITIKĖJIMO RATĄ“ 2010-02-26
„Pasitikėjimo ratas“ – taip vadinasi šiuo metu Kauno valstybinio dramos teatro fojė eksponuojama penkių dailininkų paroda. Jos pavadinimas inspiravo nesuvaldomą įžangą apie savivaldybės surengtą egzaminą stipendininkams, nes būtent pasitikėjimo menininku šiandien labiausiai trūksta.
EMIGRACIJA, KAIP KŪRYBINĖS ERDVĖS ALKIS 2010-02-24
Aš nebenoriu tilpti į bagažinę ar į lagaminą. Kai negalima tampa daugiau negu galima, vien todėl, kad kažkokiame Emyratų festivalyje tai bus neįmanoma pateikti, kaip kūrėjas nebematau tokio darbo prasmės. Lieka tik uždarbiavimas, bet jis, kaip sakiau, manęs nebepatenkina.
JONAS VAITYS – TAPYTOJAS, VISĄ GYVENIMĄ IEŠKOJĘS SAVOJO KELIO 2010-02-19
Kauniečio tapytojo Jono Vaičio (1903-1963) kūrybos paroda iš Vaičių šeimos kolekcijos, šį vasarį surengta privačioje Stasio Juškaus galerijoje Vilniuje, -- malonus netikėtumas, privertęs ne tik meno mėgėjus, bet ir kolekcininkus bei menotyrininkus ieškoti švariai nuvalyto takelio, vedančio per pusnynus prie Sereikiškių parko vartų.
TYLUS RYMOJIMAS LAIKE IR KALBOJE 2010-02-09
Tyliu rymotoju vadinčiau Vytautą P.Bložę. Atrodo, šio poeto tikslas – ne vaikytis literatūrinių madų ir rinkodaros strategijų, bet tyliai būti su poezija. Pastaruoju metu apie jo poeziją rašoma nedaug. Tačiau jis vis dar rašo. Tyliai, įdėmiai stebi save ir kantriai rymo laukdamas to žodžio, kuris jam ir kitiems nušviestų kelią į būtį.
MEDINĖ ARCHITEKTŪRA – TARSI LIETUVOS PARAŠAS 2010-02-02
Savo darbu prisidedu prie lietuviškos kultūros skleidimo, atkreipdamas dėmesį į kai kuriuos vertingus pastatus. Aš tapau medinę architektūrą, tai, kas joje nepaprasta ir savita. Išgelbėti medinę architektūrą Lietuvoje gali tik lietuviai, tačiau nekalbu kaip pašalietis – aš čia gyvenu. Mano tapyba idėjiniu požiūriu gina tai, kas gražu ir kam iškilo grėsmė.
KOKS BUS KAUNAS PAGAL NAUJĄJĮ MIESTO BP? 2010-01-31
„Bendrojo plano principai yra labai netobuli. Blogai yra svarstyti teritorijų paskirtis atsietai nuo erdvinių modelių. Labai svarbus Kauno santykis su upėmis. Skaudžiausios vietos ir telkiasi palei upes“(G.Prikockis). „Naujų statybų teritorijos visai nesiderina su istoriniu senamiesčiu ir naujamiesčiu. Pirmiausia turėtume galvoti apie klaidų ištaisymą. Taip pat apie Kauno išskirtinumą ir jo įtaką. Nėra upių jungties su miestu ir pakrančių tvarkymo koncepcijos“ (R.Palys). „Urbanistika turi būti strategija, o ne gaisrų gesinimas“ V.Stauskas).
MARIANA VERIOVKINA IR KAUNAS 2010-01-18
M.Veriovkina ir Kaunas – vienas neįsisąmonintų arba primirštų daugiatautės XX amžiaus Kauno kultūros istorijos faktų, kaip ir Marko Chagallio, Mstislavo Dobužinskio ar Fiodoro Šaliapino epizodai. Lietuvoje rašytuose M.Veriovkinos laiškuose nemažai Kauno aprašymų ir piešinių. Jos kūryboje esama ryškių lietuviškų motyvų, o paveikslų pavadinimai Europos muziejų lankytojams primena dailininkės ryšius su Lietuva.
BŪTI SU KITU, KAI ESI VIENAS 2010-01-11
Nors knygos herojus tik vienas, vis dėlto tai autentiška knyga apie du menininkus, Arūną ir Aušrą, persmelkta romano ir tikro gyvenimo nuotrupomis, kvapais ir vizijomis. Tokia knygos nuotaika, tokią ją ir reikia priimti. A.Vaitkūno kūryba dabar turi jos vertą globėją, pakankamai išmanančią, mylinčią ir drąsią. Tai – esminis dvigubo portreto štrichas.
DISKUSIJA APIE GERIAUSIAS METŲ POEZIJOS KNYGAS 2009-12-29
Ar nuoširdžiai nėra savitai? Giriu kiekvieną, kuris nebijo natūralios, nors ir antikvarinės, savo pajautos, draudžia „žodį išniekint“ ir prieš išleidžiant poezijos rinktines pagalvoja, ar tai nebus eilinė skaitytoją prispaudžianti žodžių griūtis. Juk poezija arba yra, arba jos nėra. Ir nieko čia neišrasi, kad ir kokią iškalbą, erudiciją ar leksikos arsenalą turėtumei.
K. SABALIAUSKAITĖ IR (JOS) POPULIARUMAS 2009-12-24
Daugelis skaitytojų prognozuoja, jog Metų knygos laimėtojas aiškus – K.Sabaliauskaitės istorinis romanas „Silva Rerum“. Knygos populiarumo atžvilgiu skaitytojai ir kritikai sutaria: tai yra geras populiariosios literatūros pavyzdys. Debiutinė K.Sabaliauskaitės knyga dažniausiai sulaukia tik pagyrų, tačiau mėginant į ją bent kiek kritiškai pažvelgti, pažyra neadekvačios rašytojos apologetų reakcijos.
KAUNAS VĖL BRAIŽO BRANGIUS DVIRAČIŲ TAKUS 2009-12-11
Kiek gyvename Kaune, tiek stebime miesto savivaldybės investicijas į miesto dviračių takų projektus. Juos vis nuplauna lietus, o dviratininkai ir toliau jaučiasi nesaugūs. Dabar vėl siūlomas naujas – savivaldybės administracijos užsakytas specialusis dviračių tako planas, kurį nagrinėjo net Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.
J.ERLICKAS: „KĄ MATAU – TAI DAINUOJU“ 2009-12-08
Knygos „Mano meilė stikliniais kaliošais“ viršelis, autoriaus žodžiais tariant, yra apipavidalintas „kaip atvirukas. Kitoj pusėj – atiminimas užrašytas“. Pasak J.Erlicko, ją galima „padovanot mylimam žmogui arba apsigint nuo mylimo žmogaus. Toks svoris. Tegu runkeliai ginasi pliauskomis, o kultūringi žmonės ginasi knygomis“.
DU SKIRTINGI PASAKOJIMAI APIE ŽMONES 2009-12-03
Apžiūrėjus saldžių užuominų kupiną T.Candiani parodą “Kiti pasakojimai” ir perėjus užuolaidos skiriamą erdvę, patenki į kitokią atmosferą , kur kalba S.McGuinnesso „Prarasti portretai“. Čia paliesta skaudi netekties tema, apie kurią ne visur ir ne visada garsiai kalbama. Todėl pirmiausia užvaldo smalsumas, tačiau jis sumišęs su slogučiu.
V. JUKNAITĖ: „JEIGU NERANDI SAVĘS -- PAMIRŠK SAVE“. 2009-11-23
Susitikimo su V.Juknaite dalyviai galėjo įsigyti jos naujausią knygą „Tariamas iš tamsos“, kurios esmė glūdi rašytojos prisipažinime: „Aš mėginau eiti iki kalbos pakraščio, kur nebėra žodžių, tik krebždesiai, lemenimas, inkštimas. Rašymas leido man priartėti prie tikrovės, esančios už kalbos ribų.“
