Kamanė

Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas

Kamanės tekstai
VIDEO
Kūrėjai
Aukso fondas
Apie
Scena Kinas ir fotografija Dailė Garsas Literatūra Architektūra Replika Istorija Miesto posėdžiai

Eiti prie turinio

Informacija apie portalą www.kamane.lt

Informacija
Daugiau
  • Informacija apie portalą www.kamane.lt

 Rezultatai

Kamanės tekstai

Sara Lundkvist, Švedija, „Stebuklų žemėlapis“, 2015–2016

Europos meninio stiklo panorama projekte „European Glass Context 2016“ 2016-10-12

Raimonda Simanaitienė

Šių metų rudenį vis dar galima aplankyti vieną svarbiausių Europoje keramikos ir stiklo bienalių, vykstančių Danijoje, Bornholme. Šiemet ji yra skirta stiklo menui, taigi oficialusis šių metų bienalės pavadinimas „European Glass Context 2016“. Straipsnio autorei bienalėje teko būti jau penktą kartą, nes tiek kartų dirbta kartu su pagrindiniais projekto autoriais danais, rengiant šį Europos projektą.

Režisierius Agnius Jankevičius. Igno Maldžiūno nuotr.

Agnius Jankevičius: „Man svarbiausia būti naudingam kitam“ 2016-10-07

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Pokalbis su režisieriumi Agniumi Jankevičiumi – apie pastarojo meto kūrybą, Kauno miesto kameriniame teatre pagal Ivano Vyrypajevo pjesę pastatytą premjerą „DreamWorks“, apie šį ir kitus darbus vienijančias temas, be galo svarbias pačiam kūrėjui.

V. Smakauskas, „Žanrinė scena Trakų ežero pakrantėje“, LDM

Istorinės architektūros atstatymas ir restauravimas (II dalis) 2016-10-07

Marius Vyšniauskas

Tęsiamas straipsnių ciklas apie istorinės architektūros atstatymą ir restauravimą. Trakų pilies restauracija taip pat neapsiribojo tik mūrų atstatymu – daug nuodugnesnės priežiūros reikalavo išlikusių freskų tyrimai. Sklaidant šaltinius matyti, kad Trakų pilies interjere susipynė skirtingos LDK teritorijoje vyravusios stilistikos.

1

A. Jankevičiaus „Maištas“. NKDT archyvo nuotr.

Publikos „pažaidimas“ istorinių įvykių fone 2016-10-04

Miglė Munderzbakaitė

Apibendrinus „Maišto“ instruktažas galėtų atrodyti taip: susipažinimas su nesėkmingu maištininku, taikių maišto būdų pristatymas, linksmybės su butaforiniais maišto įrankiais ir realaus maišto negatyvių pasekmių pavyzdžiai. Ar instruktažas paskatino būsimus maištininkus? Sunku atsakyti, nors tikriausiai ne. Vis dėlto subjektyvus pasakojimas – revoliucinių, istorinių įvykių prisiminimas, jų pateikimas įvairiomis formomis spektaklio metu – vykęs sprendimas.

Evelina Šimkutė. Remio Ščerbausko nuotr.

Evelina Šimkutė: „Šilainių fasadas tėra viena dėlionės dalis“ 2016-09-28

Kalbino Jurga Tumasonytė

Daug metų rajoną fotografuojanti ir kurianti meną, susijusį su gimtosiomis erdvėmis, praėjusių metų rudenį Evelina Šimkutė pradėjo „Šilainių projektą“, kurį sudaro Kauno mikrorajono Šilainių fotografijų archyvas internete, fotopasivaikščiojimai, meninės fotografijos dirbtuvės vietos mokyklose, parodos ir Šilainių fotografijos albumas.

Neemija Arbit Blatas. „Paryžiaus gatvės“

Neemija Arbit Blatas: lietuviškasis štetlas Paryžiuje 2016-09-26

Ramūnas Čičelis

XX amžiaus pirmosios pusės dailininkai litvakai, gyvenimo kelią pradėję tuometinėje išsivaduojančioje ar ką tik išsivadavusioje Lietuvoje, beveik visi vėliau emigravo į Prancūziją, Paryžių. Fenomeno, kurį jie ten sukūrė, neįmanoma suprasti, nežinant litvakiškosios štetlo tradicijos.

4

Andrius Pukis. Rūtos Stepanovaitės nuotr.

Andrius Pukis apie šiuolaikinio meno injekcijas Kaunui 2016-09-22

Kalbėjosi Jurga Tumasonytė

Su Andriumi Pukiu – skulptoriumi, „Post“ galerijos įkūrėju ir kuratoriumi – susitikome Laisvės alėjoje, plaukus košiant stipriam rugpjūčio vėjui. Už poros dienų turėjo būti minima galerijos trejų metų sukaktis. „Per tuos metus buvo tiek daug įvairiausių vaizdų, tad nutarėme vietoje eksponuojamos parodos palikti tuščias sienas ir prileisti daug dūmų“, – prasitarė Andrius.

7

„Apeirono“ teatro spektaklis „Šiurpės“. Kauno miesto kamerinio teatro archyvo nuotr.

„Išeities taškai“ Kauno miesto kameriniame teatre 2016-09-22

Miglė Munderzbakaitė

Kauno miesto kameriniame teatre rugsėjo 7–9 d. debiutavo festivalis „Išeities taškas“. Festivalio tema – istorija, kaip čia ir dabar kuriamas pasakojimas. Savo istorijas, problemas, jų sprendimo būdus spektakliuose pristatė VDU vaidybos studijų studentai, KTU teatro studija, Valentino Masalskio vaidybos kurso studentai ir „Apeirono“ teatras.

1

Tarptautinis fotomenininkų seminaras „Nida 2016“, R. Juškelio parodos atidarymas Neringos istorijos muziejuje

Fotomenininkų seminaras „Nida 2016“: derybos dėl fotografijos tiesos 2016-09-20

Tomas Pabedinskas

„Nuo Nidos iki Nidos – jau kelis dešimtmečius keliauja fotografija“, – beveik prieš dešimtį metų rašė Skirmantas Valiulis. Šiemet rugsėjo 6–10 d. fotografų keliai į Nidą vedė jau 39-ąjį kartą, o jų susitikimai bei diskusijos kėlė ne tik naujus, aktualius, bet ir jau ne kartą girdėtus klausimus, kurie vertė abejoti, kiek toli fotografija iš tiesų nukeliavo.

Arūnas Kulikauskas. „Ryto kava“

Arūnas Kulikauskas: dienoraštinė fotografija „Facebook“ laikais 2016-09-16

Ramūnas Čičelis

A. Kulikausko dienoraštinė fotografija ypatinga ir išsiskiria tuo, kad autoriaus nuotraukose fiksuojama tai, ką lietuvių semiotikas Algirdas Julius Greimas, po Antrojo pasaulinio karo gyvenęs Prancūzijoje, paskutinėje savo knygoje „Apie netobulumą“ vadino esteze. Estezė – tai netikėtas šviesos blyksnis tamsoje, kai daiktai pamatomi naujoje šviesoje.

A.Vaitkūnas. „Kompozicija su pėstininku“, drb., al., 195x145, 2000 m.

Ruduo, dedikuotas tapytojui Arūnui Vaitkūnui 2016-09-15

Astijus Krauleidis-Vermontas

„Nyksta viskas, kas senesnio, kas prisisunkę gyvenimo kvapo. Mane domina tik seni tikri daiktai, seni namai, istorinės, sakralinės vietos. Daugelis įvykių juose yra tarsi „atsispaudę“, tie atspaudai mane traukia. Šiuolaikiniai daiktai dar neturi istorijos“, – teigia šviesaus atminimo tapytojas Arūnas Vaitkūnas (1956–2005), su kurio aktualiu kūrybos fenomenu meno mylėtojai turi puikią galimybę susipažinti Kaune visą rugsėjį.

Donatas Stankevičius. „Autobuso stotelėje“

Asfalto požemiai, sodai ir sustingusi Armėnija 2016-09-13

Neringa Krikščiūnaitė

Jeigu save laikote meno mylėtoju, o ypač fotografijos gerbėju, pasiruoškite praleisti nemažai laiko „Kaunas Photo“ festivalio parodoje „Gatvės vertė“, kadangi čia jūsų akis pamalonins informacijos ir vaizdų gausa. „Gatvės vertė“ tyrinėja ribas tarp viešosios, visiems matomos, prieinamos, pereinamos ir mindomos erdvės bei tarp šios erdvės įtakos mūsų gyvenimams, mūsų pačių formavimuisi.

Kompozitorius F. Latėnas studijoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Faustas Latėnas: „Lietuvoje dabar – dirvonavimo metas“ 2016-09-09

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Šiemet 60-ies metų sukaktį švenčia Faustas Latėnas – kultūros veikėjas, LR Ministro Pirmininko patarėjas kultūros klausimais, kompozitorius, pelnęs ne vieną svarbų apdovanojimą ir garsinantis Lietuvos vardą svetur. Šia proga kalbinamo kūrėjo sukaupta patirtis įspūdinga, tad būtų galima kalbėtis apie labai daug ką, tačiau šio pokalbio ašis – muzikos kompozicijos dramos teatro spektakliams ir trumpas, bet reikšmingas laikotarpis, praleistas Kaune.

1

Trakų pilis, 1908 m. LNM

Istorinės architektūros atstatymas ir restauravimas (I dalis) 2016-09-05

Marius Vyšniauskas

Istorinių paminklų apsaugą prižiūrinti Venecijos chartija restauravimą apibrėžia kaip specifinę operaciją, kurios tikslas – išsaugoti ir atskleisti paminklo estetinę bei istorinę vertę; tai turi būti pagrįsta natūrine medžiaga ir autentiškais dokumentais. Vis dėlto realybėje darbui kliudo daugybė problemų. Trijų dalių straipsnių cikle, orientuodamiesi į karališkųjų rezidencijų atstatymą Lietuvoje bei pasaulyje, nagrinėsime ne tik kokios problemos kyla atkuriant paveldą, bet ir aptarsime pozityvius pavyzdžius.

Fotografė Milda Kiaušaitė. Mato Laužadžio nuotr.

Miestas, pulsuojantis fotografės Mildos Kiaušaitės venomis 2016-09-02

Kalbino Jurga Tumasonytė

„Esu ir dirbu tarp kultūros žmonių, menininkų, kurie mane supa nuo vaikystės, tad, galima sakyti, susikūriau šiokią tokią oazę nuo politinės beprotybės“, – pasakoja fotografė Milda Kiaušaitė, šiuo metu dirbanti referente Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Ta proga ir kalbamės apie miestą, meną, juostinius fotoaparatus, protestus, kičą, atmintyje sustingusias fotografijas ir šiandieną.

1

Kauno valstybinis choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras Pažaislio muzikos festivalio baigiamajame koncerte. Edmundo Katino nuotr.

XXI Pažaislio muzikos festivalio baigiamasis koncertas. Kas nėra muzika? 2016-08-30

Enrika Striogaitė

Kai paskelbus XXI Pažaislio muzikos festivalio baigiamąjį koncertą drauge su dirigentu Petru Bingeliu lauko scenos link ėjo pianistas Petras Geniušas, nebyli muzika jau grojo. Elegancija, laisvumas, vidinė kultūra, paprastumas – pianisto pirmieji akordai prasidėjo nuo jo išties karališkų žingsnių, kurių neišmoksi, nesuvaidinsi.

Architektė Rūta Barisaitė. E. Šemioto nuotr.

Apie orkestruotę architektūroje 2016-08-26

Kalbino Jurga Tumasonytė

Rūta Barisaitė – jauna, Kaune gyvenanti architektė. Baigusi Vilniaus Gedimino technikos universitetą, R. Barisaitė keletą metų dirbo G. Natkevičiaus ir partnerių architektų biure, o šiuo metu kuria namus žmonėms individualiai. Savo kartą jį apibūdina kaip „jauniausius iš tų, kurie įrašinėdavo patikusias dainas į kasetes, ir vyriausius iš tų, kurie nebemoka rusų kalbos“. Tad kalbamės apie prisiminimus, šiuolaikinę architektūrą ir gimtojo miesto briaunas.

E. Varkulevičiaus-Varkalio parodos fragmentai. Rymanto Penkausko nuotr.

Tapyba kartais pasireiškia ir be teptuko 2016-08-24

Kristina Budrytė-Genevičė

Kiek prisimenu Eugenijų Varkulevičių-Varkalį, tiek jis keliauja – žodžiais, pėsčiomis arba mistiškai tapydamas (mistiškai, nes kažin, ar jis taip dažnai naudojasi teptuku, kaip kiti tapytojai). Visi jo žodiniai naratyvai sukasi aplink kelią. O prasidėjo jie seniai, matyt, dar nuo vaikystės metų, kuomet smulkmeniškai, „iki paskutinės plytelės“ sulipdydavo iš plastilino miestus, bažnytkaimius ar mūšio laukus. Fantazuojamas pasaulis vėliau persikėlė į Vakarus, kur jis iškeliavo tam, kad sugrįžtų atgal, namo.

2

Altininkė Kristina Anusevičiūtė. Asm. archyvo nuotr.

Kai muzika esi tu pats 2016-08-24

Kalbino Elvina Baužaitė

Vos prieš metus baigta Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, metai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje... Tačiau čia tik mokymo įstaigų nuorodos. Ko gero, muzikinės patirtys altininkei Kristinai Anusevičiūtei buvo didžiausia pamoka, tikri iššūkiai ir išbandymai, o kartu – didžiausia dovana praėjusiais mokslo metais. Jauna muzikos asmenybė pasakoja apie talento dovaną kaip gyvenimo iš(si)pildymą, kai lieti instrumento stygas it jautriausias sielos gijas ir akordai (su)skamba...

K. Žromskis. „TDS 259“, 1986 m.

Kazimieras Žoromskis: peizažas abstrakcijoje – ar tai įmanoma? 2016-08-22

Ramūnas Čičelis

XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje susiformavo savita meno kryptis – pop artas. Praėjusio šimtmečio Amerikos lietuvių menininko Kazimiero Žoromskio kūryba menotyrininkų priskiriama būtent šiai krypčiai. K. Žoromskis, kaip vienas iš pop arto menininkų, yra labai individualus, jo tapyba tik iš dalies susijusi su Andy Warholo ir kitų pasaulinių žvaigždžių idėjomis bei kūriniais.

Paklauskite savęs, ko ieškote 2016-08-19

Regina Jasukaitienė

Naujausio Roberto Keturakio eilėraščių rinkinio „Nakties baltieji debesys“ pavadinimas, žvilgterėjus į tamsų knygos viršelį, kuriame dailininkė Daiva Šulgaitė santūriais sidabro spalvos raštais išbraižė kosminius (o gal tautiškus?) ženklus, švytinčius tamsiai mėlyname fone, gali pasirodyti niūrus. Neapsigaukime: juodu nakties dangumi plaukia šviesūs debesys, kuriuos ne kiekvienam duota pamatyti. Poetas mums meta iššūkį: nakties tamsoje įžiūrėti šviesą.

Marija Djačenko. Asm. archyvo nuotr.

Marija Djačenko: „Laikas praverti langus ir prasivėdinti“ 2016-08-17

Kalbino Jurga Tumasonytė

Pamenu Mariją Djačenko iš tų laikų, kuomet daugelis ją pažinojo kaip jaunąją rašytoją, dar mokyklos suole išleidusią novelių rinkinį „Sutinki“ (2005). Paskui Marija iškeliavo į Angliją ir literatūriniuose kontekstuose vėl ryškiau žybtelėjo tik po aštuonerių metų, išleidusi novelių knygą „Malonės pilnoji“. Neseniai pasirodė dar vienas Marijos inicijuotas literatūrinis projektas, tapęs pretekstu pradėti pokalbį apie atmintyje susisluoksniavusius prisiminimus, Europą, knygas ir idėjas.

2

Lyg jaučio lyžtelėjimas 2016-08-12

Astijus Krauleidis-Vermontas

Eseistika šiandien linkusi į laisvumą ir žanrų difuziją. G. Bleizgio knygoje „Jautis“ naratorius gali vienoje pastraipoje reflektuoti mamos mirtį, o kitoje – interpretuoti Arno Ališausko eilėraštį. Vis dėlto toks pasirinkimas netrukdo skaitytojui sekti teksto eilučių ir įtraukia į poetiškai ir jautriai reflektuojamus autentiškus įvykius bei egzistencinius svarstymus apie gyvenimą, mirtį ir visa ko tęstinumą.

2

Vikos Ekstos fotografija

Vikos Ekstos paroda „Dievs Daba Darbs“ – būties imitacija 2016-08-10

Neringa Krikščiūnaitė

Fotografės iš Latvijos Vikos Ekstos paroda „Dievs Daba Darbs“, šiuo metu vykstanti Kauno fotografijos galerijoje, nagrinėja nesąmoningai pasirinkto moters vienišumo temą. Gyvenimas, vaizduojamas fotografės nuotraukose, yra įvykęs ir nuolat vykstantis. Aplinkybės susiklosto savaime ir priešintis joms, ypač kalbant apie ano meto kaimus ir jų moteris, dažniausiai nebūdavo kaip.

Berlyno šiuolaikinio meno bienalės centrinė ekspozicijos vieta – Berlyno meno akademija

Berlyno šiuolaikinio meno bienalės atgarsiai 2016-08-08

Raimonda Simanaitienė

2016 metų birželio–rugsėjo mėnesiais devintąjį kartą surengta viena žymiausių Europoje šiuolaikinio meno parodų – Berlyno bienalė. Ją lankome, regis, rečiau nei populiariąją Venecijos bienalę, „Documentą“ Kaselyje ar savo dislokacijos vietą keičiantį „Manifestą“. Iš tiesų tai gana paradoksalu: Berlynas juk netoli Lietuvos, o jame kas dveji metai organizuojamas projektas apimtimi ir menine intriga nė kiek nenusileidžia minėtoms parodoms.

2

K. V. Wach. „Karalienė Luizė, vaizduojanti Hebę“, 1812 m., vieta nežinoma

Nemari karalienės Luizės legenda 2016-08-05

Marius Vyšniauskas

Dažniausiai besidomintys Klaipėdos praeitimi susiduria su Prūsijos karalienės Luizės vardu, todėl straipsnyje ne tik pristatoma šios nepaprastos moters biografija, trumpas rezidavimas uostamiestyje, bet ir regione paplitęs Luizės kulto aspektas.

Agnė Liškauskienė. „Post'96-ųjų peizažas“, 100 x 120, drobė, aliejus, akrilas, 2015

Tapytoja Agnė Liškauskienė: „Sąlyga kūrybai – lenktynės su laiku“ 2016-08-04

Parengė Dovilė Stirbytė

Literatūriniais pasakojimais ar socialiniais kontekstais neapkrautų drobių motyvus menininkė Agnė Liškauskienė semia iš ją supančios gamtos. Realybėje sutiktus objektus ar reiškinius ji subtiliai abstrahuoja iki konceptualaus ženklo ar vien tik spalvos lauko, jų identifikavimą paversdama gana sudėtinga užduotimi, kurią dažnai įveikti padeda nebent tik kūrinio pavadinimas.

1

Guoda Gedvilaitė koncerte „I got Rhythm. Aš myliu ritmą!“. Laimučio Brundzos nuotr. iš Pažaislio muzikos festivalio org. archyvo

Meilė ritmui ir šokiui 2016-08-03

Justina Paltanavičiūtė

„I got Rhythm“ – taip vadinasi žymioji G. Gershwino daina iš miuziklo „Girl Crazy“ („Išdykusi mergaitė“). Tiesa, pats miuziklas nėra labai plačiai žinomas, tačiau daina išpopuliarėjo ir vėliau net tapo džiazo standartu. Panašų pavadinimą gavo ir vienas Pažaislio muzikos festivalio koncertų, vykęs liepos 24 d. Botanikos sode, kur koncertavo pianistė Guoda Gedvilaitė ir ansamblis „Giunter Percussion“ (Pavelas Giunteris, Tomas Kulikauskas, Sigitas Gailius).

Andrew Miksio fotografija iš serijos „Disko“

Andrew Miksys: dėmesys paribiui 2016-08-02

Ramūnas Čičelis

A. Miksio fotografijų serija „Disko“ yra artefaktai, bylojantys, jog JAV gyvenantis žmogus dėl savo kilmės paieškų, intereso dėl savo šaknų tampa priverstas atsiverti Kitam – šaliai ir žmonėms, apie kurių realų egzistavimą ir būtent kitoniškumą anksčiau gal ir mąstė, bet jutiminiu būdu nepatyrė. A. Miksio fotografijos nurodo į JAV tikrovės plyšius, kuriuos buvusi SSRS kolonija užpildo nauju turiniu.

Aktorė Martyna Gedvilaitė. Donato Stankevičiaus nuotr.

Martyna Gedvilaitė: „Teatrą priimu kaip dovaną“ 2016-08-01

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Liepos 14-ąją savo trisdešimties metų jubiliejų pasitiko Martyna Gedvilaitė – jaunosios kartos aktorė, vaidinanti Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Keistuolių teatre ir Šiaulių dramos teatre. Suvaidinti aktorės vaidmenys spinduliuoja meninės kokybės ir originalumo paieška, didele aistra, tikėjimu ir užburiančiu balsu. Pokalbyje jaunoji kūrėja dalijasi, ką reiškia būti jaunu aktoriumi šiandien.

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 ...38

© 2005-2011 kamane.lt

  • Autorinės teisės
  • Atsakomybės apribojimas
  • Metrika
Sprendimas: Coral solutions
Tarnybinis įėjimas