Rezultatai

Kamanės tekstai

Istorinių romanų prieigos 2017-02-22

Lina Buividavičiūtė

Taupus, iki maksimumo užaštrintas ir nupoliruotas žodis, prasmės kondensuotumas, žongliruojami ironijos smaigaliai – autorė Undinė Radzevičiūtė, mano galva, užkėlė sau aukštą kartelę. Įdomu, kaip bus šįkart, sakau suklususi, kad pasirinkta istorinė medžiaga ir pretenduojama į istorinio romano žanrą.

Telesforas Valius. "Motina"

Telesforas Valius: stilizacijos įveika 2017-02-21

Ramūnas Čičelis

Amerikos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas knygoje „Laiškai iš Niekur“ yra rašęs apie mūsų tautai būdingą specifinį fenomeną – išsižadėti lietuvių kilmės menininkų, kurie, atsidūrę egzilyje, sėkmingai pasiekia meninių aukštumų ir pelno tarptautinį pripažinimą. 

Dalios Truskaitės parodos „Nepasakyti“ fragmentas. V. Paplausko nuotr.

Pasakyti nesakant 2017-02-20

Vytautas Paplauskas

„Visuotinio šnekėjimo ūžesy, kai, atrodo, kiekviena ląstelė nori ką nors pasakyti, apie ką nors pranešti, vis pasigendu nieko nesakymo pauzių“, – prisipažįsta menininkė Dalia Truskaitė, kurios paroda „Nepasakyti“ šiuo metu eksponuojama Kauno galerijoje „Meno parkas“.

Spektaklis „Samurajaus knyga“. Tadward Tadward nuotr.

Jaunoji karta – kariai ar bailiai? 2017-02-17

Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Kauno miesto kameriniame teatre pristatytas naujausias plataus meninio profilio sindikato „Bad Rabbits“ darbas „Samurajaus knyga“. Agniaus Jankevičiaus režisuotame spektaklyje (nors oficialiai jis traktuojamas kaip visų sindikato narių bendras kūrybinis rezultatas) tyrinėjama lietuviškoji jauno žmogaus tapatybė ir jos santykis su po Europos Sąjungos vėliava egzistuojančia vakarietiškąja.

Parodos „Geriausias 2016 metų kūrinys“ fragmentas. Deivio Slavinsko nuotr.

Geriausieji 2017-02-17

Astijus Krauleidis-Vermontas

Vasario mėnesį norisi atkreipti dėmesį į dvi parodas, vienaip ar kitaip susijusias su Kauno menininkais ir kauniečiais, kuriems svarbi sąvoka „geriausias“. Apžvelgiama Paveikslų galerijoje organizuojama tradicinė paroda „Geriausias 2016 metų kūrinys“ ir Kauno dailininkų sąjungos grafikos sekcijos menininkų paroda „Piešinys“, surengta Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje, Kėdainiuose.

I. Mindiuz. Iš serijos „Nematomas grožis“. 2016. Fotografija/mišri technika/dirbtinis šilkas

Koliažinis Inos Mindiuz pasaulis 2017-02-15

Remigijus Venckus

Drįstu teigti, kad savo koliažuose dailininkė sukuria ne tik naują fotografijos gyvenimą, bet ir vizualia forma išbando mūsų populiariosios kultūros tikrovę. Judėjimą ir nepastovumą primenantys kūriniai – tai lyg populiariosios kultūros nervo apnuoginimas.

1

Kam Orfėjui Euridikė? 2017-02-14

Eugenija Valienė

Tomo Vaisetos „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ – tai kūrinys, kur svarbu pats skaitymas, kelionė kartu su tekstu ir jo logika, nuolat atsigręžiant atgal – kaip kad Orfėjas, norėdamas įsitikinti, ar Euridikė eina iš paskos.

„Adamsų šeimynėlės“ kūrybinė akimirka. Martyno Aleksos nuotr.

Makabriškieji Adamsai Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje 2017-02-13

Parengė Elvina Baužaitė

„Adamsų šeimynėlė“ – netikėta, išskirtina premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Kas paskatino statyti šį spektaklį Lietuvoje? Kodėl jo, manoma, reikia lietuviškojoje scenoje? Klausimai skatina kalbėtis su premjeros iniciatoriais, autoriais. Viena jų – aktorė, pjesių autorė ir vertėja Viktorija Streiča-Jakštienė, režisuojanti lietuviškąją „Adamsų šeimynėlę“.

M. Daujotas. „Fotelis Bazilijonų gatvėje / Solitude“, al. dr., 120 x 120, 2017

Mantas Daujotas: „Štilis – tai ne tuštuma, bet tvirta ramybė“ 2017-02-09

Parengė Dovilė Stirbytė

Jauno tapytojo Manto Daujoto kūriniuose galima pamatyti poparto, realizmo, siurrealizmo stilių bruožų. Juos jungdamas menininkas kuria savitą, įdomią atmosferą perteikiančią tapybos kalbą. Vaizduojamus siužetus M. Daujotas dažniausiai atranda jį supančioje, neretai praeities ženklų pilnoje aplinkoje, todėl juos galima nesunkiai atpažinti ir įvardyti. O kartais jis tapo tiesiog pasiremdamas internete rasta, jo žvilgsnį patraukusia nuotrauka.

1

Jūratė Čerškutė. Redos Mickevičiūtės nuotr.

Jūratė Čerškutė – apie literatūros pasaulio laiką 2017-02-08

Elvina Baužaitė

Artėjant 18-ajai Vilniaus knygų mugei (vasario 23–26 d.), kurios tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“, pravartu kalbėtis su literatūros, knygos, teksto žmogumi. Jūratė Čerškutė, literatūros kritikė, Vilniaus universitete 2014 m. apgynusi daktaro disertaciją tema „Dekonstrukcija Ričardo Gavelio prozoje“, šiandien yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Paauksuotos bronzos art nouveau stiliaus spaudas, 1900 m. Prancūzija

Simbolinės antspaudų mados (II dalis) 2017-02-03

Marius Vyšniauskas

Antspaudų istorija yra stilių ir skonių mikroistorija. Tyrinėdami juos sužinome, kaip žmogus nuolat fiksavo savo estetinį skonį, tuo pačiu išlaikydamas pagarbą nuolankumui. Ir nors antspaudas prarado sakralias funkcijas, vis dėlto išliko lygiai toks pat charizmatiškas.

Iridijus Švelnys. „Pragaro vartai“. Fotografija iš serijos „Lietuvos senamiesčiai“, Kaunas, 2016 m.

Iridijaus Švelnio fotografijų kalba 2017-02-02

Remigijus Venckus

I. Švelnio fotografijų kalba yra labai įvairi. Jo kūriniai rodo, kad menininkas nuolat ieško, išranda ir tobulina savo individualią meno kalbą.

1

Agnės Juodvalkytės paroda „Traces“

Vis dar tapyba 2017-02-01

Vytautas Paplauskas

Kuo gi neįprasti A. Juodvalkytės tapybos darbai? Visų pirma menininkė tapydama nenaudoja aliejinių ar akrilinių dažų, o teptukas jai – ne svarbiausia tapymo priemonė. A. Juodvalkytės technika neįprasta – drobes ji mirko  pigmentiniuose dažuose, kurie palieka žymes (iš čia ir parodos pavadinimas „Traces“) drobės paviršiuje.

Kauno choralinė sinagoga (E. Ožeškienės g. 13). L. Rimkutės nuotr.

Kauno sinagogos – užmiršta kultūros paveldo dalis 2017-01-27

Laura Rimkutė

Šiuo metu Kaune yra išlikę 8 sinagogų pastatai. Kadangi vienos dėl įvairių aplinkybių smarkiai pasikeitusios, kitos gerokai apleistos, o ir apskritai sinagogos neturi itin ryškių ir į akis krentančių architektūrinių elementų, kaip kitų religinių konfesijų pastatai, retas praeivis atkreipia dėmesį, kad čia stovi buvę žydų maldos namai.

S. Paliukas. „Kelionė“, 2004. Drobė, aliejus, 140 x 200

Saulius Paliukas: „Mažiau yra daugiau“ 2017-01-16

Parengė Dovilė Stirbytė

Saulius Paliukas baigė tapybos mokslus Vilniaus dailės akademijoje ir yra aktyvus vietinių ir tarptautinių tapybos projektų dalyvis, tačiau jis taip pat gerai žinomas kaip instaliacijos, objekto bei videomeno kūrėjas. Nepaisant menininko kūryboje naudojamų išraiškos priemonių įvairovės, jis jau gana ilgai yra ištikimas laiko, nuolatinio kitimo, cikliškumo temoms. Pokalbyje S. Paliukas pasakoja apie pirmuosius kūrinius, tapybą, laiką ir vaikystės prisiminimus.

2

Karolio Didžiojo antspaudas, 807 m. Bayerisches Hauptstaatsarchiv, Miunchenas, Vokietija

Simbolinės antspaudų mados (I dalis) 2017-01-11

Marius Vyšniauskas

Saugumas – vienas esminių žmogaus išlikimo poreikių. Civilizacijos aušroje kariuomenės ir miesto įtvirtinimai apgindavo tik nuo didesnių pavojų, o kaip apsaugoti asmeninį turtą, individas turėjo rūpintis pats. Tam puikiai tiko antspaudai. Taigi straipsnių cikle bus pristatyta pasaulio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudų raida bei pašto, kaip institucijos, kelias Abiejų Tautų Respublikoje.

Romualdas Požerskis: „Mano pozicija visą laiką visur egzistuoja“ 2017-01-03

Kalbėjosi Simona Zvicevičiūtė

Fotomenininkas, fotografijos klasikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius Romualdas Požerskis intensyviai kuria ir šiandien, sulaukęs 65-erių. 

Antano Dantės „patackante“ Mažojoje Dieviškojoje Co-4 2017-01-02

Enrika Striogaitė

Tiesą sakant, rašyti apie Gintarą Patacką, o iš tikrųjų – apie jo (eilinę) knygą, užduotis itin sunki. Nes G. Patackas, nors ir galėtų neberašyti, vis tiek jis būtų patackiškus eilėraščius rašantis Patackas. Poetas. Tikrų tikriausias. O tikrų poetų (šiuokart nenarstysim temos, kas yra tikras poetas, daugelis tai labai tiksliai užuodžia) nėra daug. Tokių kaip G. Patackas – tik vienas.

Nuotr. iš lmn.lt

Absoliutaus bendrumo iškodavimas, arba tautinio kostiumo idėja 2016-12-21

Kastytis Rudokas

Man patinka tautinio kostiumo idėja. Ir ne todėl, kad tai sutampa su valstybės šimtmečio proga, o tai lyg ir suponuotų reprezentacinį, todėl nelabai prasmingą veiksmą. Man patinka, kad gilumine prasme (nemanau, kad ir patys idėjos autoriai apie tai susimąstė) ši idėja parodo, kad mes tikrai esame pakankamai panašūs. Mūsų gyvensena yra valdoma to paties principo. O principas paprastas – mums būtinas bendrumo jausmas su kitais, su praėjusiu ir su ateisiančiu laiku.

1

Linas Labanauskas. „Ieškok kontakto“

Stiklo dailininkas A. Rimkevičius – apie parodą „4+4“ ir stiklo meną 2016-12-19

Parengė Vaida Kazlauskaitė ir Andra Šimokaitytė

Stiklo dailininkas Artūras Rimkevičius: „Svarbu yra žengti pirmą žingsnį – nesvarbu, kuria kryptimi ar į kurią pusę. Kai žengsite jį, pradės suktis idėjos.“

Mildos Sadauskienės ir Lauros Slavinskaitės performansas „Draugystė“

Meno realybė. Išsivaduoti negalima 2016-12-14

Aušra Vaitkūnienė

Užsivėrus sunkioms juodoms Menininkų namų durims, iškart patenki į kitą dimensiją. Pradeda veikti kiti dėsniai, dingsta mums įprastas gyvenimo ritmas, pamažu pradeda nykti savo kūno pojūtis. Šį vakarą čia veikia išgrynintos, beveik apčiuopiamos vibracijos, kurias retai suvokiame kasdieniame gyvenime.

1

Kompozitorė Zita Bružaitė. Liutauro Paškevičiaus nuotr.

Tarp emocijų ir racionalaus prado 2016-12-12

Justina Paltanavičiūtė

„Kūryboje sąmoningai nukrypstu nuo teisingumo idealo. Nors aš ir gyvenime tokia esu, tikriausiai tai natūraliai iš manęs išeina“, – sako kaunietė kompozitorė Zita Bružaitė. Šią moterį tiek gyvenime, tiek kūryboje sunku įsprausti į kokius nors rėmus, nes ji labai mėgsta spontaniškumą ir netikėtus įvairių dalykų lydinius. Pokalbis su Z. Bružaite – apie įkvėpimo šaltinius, kūrybines technikas ir tendencijas, kūrybos evoliuciją ir daugelį kitų dalykų.

Kadras iš filmo „Nesibaigianti poezija“, rež. Alejandro Jodorowsky

„Scanoramos“ turtai 2016-12-07

Enrika Striogaitė

Kino festivalio „Scanorama“ uždarymo filmo „Nesibaigianti poezija“ režisierius Alechandras Chodorovskis taip ir yra pasakęs, kad jo filmai – kaip narkotikų pakaitalas, tik kur kas sveikesnis ir nežalojantis psichikos. Tačiau priklausomybę sukelia. Daugybė „Scanoramos“ žiūrovų ėjo toli gražu ne į vieną ar du filmus.

Režisierius Gytis Padegimas. Karolinos Sabaliauskaitės nuotr.

Gytis Padegimas: „Kada kartu su visa šeima buvome teatre?“ 2016-12-01

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Kauno miesto kameriniame teatre vyksta baigiamieji Gyčio Padegimo režisuojamo spektaklio „Upės po žeme“ darbai (premjera – gruodžio 3, 4 d.). Režisieriaus kūrybinėje biografijoje tai jau septintas spektaklis, pastatytas pagal XX a. amerikiečių dramaturgo Thorntono Wilderio pjeses. Apie tai, kas šiuos spektaklius vienija ir kuo Th. Wilderio kūrybos aktualumas neblėsta ir šiandien, pokalbyje su režisieriumi G. Padegimu.

Steigiamojo Seimo aikštė Kaune

KAUET posėdyje – Steigiamojo Seimo aikštės panaudojimo aptarimas 2016-11-28

Lapkričio 25 d. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje buvo aptartas Kauno Steigiamojo Seimo aikštės panaudojimas (architektūriniu, aplinkosauginiu, urbanistiniu, socialiniu, ekonominiu aspektu) ir sporto bei administracinės paskirties statinių statybos idėjos konkurso užduotis.

Spektaklis „Nekrozė“. „Apeirono“ teatro archyvo nuotr.

Kuo teatras geresnis už kiną? 2016-11-21

Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Šiuolaikiškas, maištingas, jaunatviškas, drąsus, kitoks – šių raktinių žodžių penketuku būtų galima apibūdinti klaipėdiečių teatrą „Apeironas“, kuris Kauno miesto kameriniame teatre pristatė premjerinį spektaklį „Nekrozė“.

1

Adauktas Marcinkevičius. „Autoportretas“ (1959). Kauno fotografijos galerijos archyvo nuotr.

Adaukto Marcinkevičiaus fotografijų poezija 2016-11-14

Neringa Krikščiūnaitė

„Optimistai ir skeptikai“ – būtent taip kuratorė Margarita Matulytė pavadino parodą, kurioje eksponuojamos per penkerius metus sukurtos fotografijos. Žvelgiant į parodą per kuratorinę prizmę, galima teigti, kad M. Matulytei gana plačiai ir nuosekliai pavyko parodyti Adaukto Marcinkevičiaus fotografinius interesus – nuo studentų praktikų iki iškilių to meto menininkų portretų.

1

Inga Mikutavičiūtė (Maja) ir Dainius Svobonas (Rubekas). Donato Stankevičiaus nuotr.

Kai ir mirę nenubusim 2016-11-11

Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Nacionaliniame Kauno dramos teatre verda aktyvus kūrybinis gyvenimas. Čia, be įprastai didžiosiose teatro salėse statomų premjerų ir rodomų repertuarinių spektaklių, mažesnėse erdvėse savo kūrybines jėgas išbando jaunieji šalies režisieriai. Pirmajai galimybė pastatyti spektaklį šio teatro scenoje buvo suteikta Monikai Klimaitei, kurios darbą „Kai mirę nubusim“ jau galima išvysti Ilgojoje salėje.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius

Istorinės architektūros atstatymas ir restauravimas (III dalis) 2016-11-04

Marius Vyšniauskas

Paskutinėje straipsnių ciklo apie istorinės architektūros atstatymą ir restauravimą dalyje nagrinėjamos Vakarų ir Rytų Europos architektūrinio paveldo atstatymo problemos XX–XXI a.

2

J. Bulhakas. „Naugarduko pilies griuvėsiai“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvas

Janas Bulhakas ir jo Vilnius 2016-10-21

Astijus Krauleidis-Vermontas

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje nuo rugsėjo mėnesio veikia fotografijų paroda „Janas Bulhakas: fotografuokite širdimi!“ Apie parodą ir J. Bulhako asmenybę plačiau kalbamės su parodos kuratoriumi Aidu Kulboku, kuris papasakojo ne tik apie fotomenininko palikimą, saugomą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, bet taip pat sutiko pasamprotauti apie Vilniaus miestą anuomet ir šiandien.

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ...38