Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
„Liuterio durys“ – puikus gabių kūrėjų komandinio darbo pavyzdys. Galima sakyti, kad tai brandi kalėdinė dovana, kuri ne tik leidžia pasidžiaugti šventine nuotaika, blizgančiomis dekoracijomis, bet ir atveria duris į žmogaus sielos grožio tyrumą.
Nacionalinis Kauno dramos teatras ruošiasi išskirtinei premjerai – utopinei dramai „Natanas Išmintingasis“ pagal iki šiol Lietuvos teatro scenoje nestatytą XVIII amžiaus vokiečių dramaturgo Gottholdo Ephraimo Lessingo pjesę. Pagrindinį išmintingojo žydo Natano vaidmenį spektaklyje kuria išskirtinės charizmos aktorius, profesorius Vytautas Anužis. Atvirame pokalbyje aktorius dalijasi patirtimi, kodėl jam šis gana sudėtingas vaidmuo buvo it iš Apvaizdos rankų nukritusi dovana.
„Salomėjos genomas“ – tai spektaklis-tyrimas, kurio kūrėjai ėmėsi „atkurti“ vieną žinomiausių, kontroversiškiausių lietuvių autorių – poetę Salomėją Nėrį. Vis dėlto spektaklio metu nuolat lydintis robotiškas balsas, ko gero, norėtų pasakyti: „Klaida. Taisoma. Atkurti poetės asmenybę“. Spektaklio autoriai nepalaiko vienos ar kitos pozicijos, vyraujančių nuomonių, o, naudodamiesi surinktais duomenimis, siekia objektyvaus poetės paveikslo atkūrimo robotiškuoju pavidalu.
„Knygos teatrą“ įkūrusi Redita Dominaitytė – neeilinė asmenybė: ji ir aktorė, ir režisierė, ir dizainerė, ir renginių vedėja, ir net fotografė. Jaukioje rudens apsuptyje kalbamės apie literatūrą, gyvenimą, vertybes, naujausius spalvingosios Reditos užmojus ir, žinoma, teatrą.
Lietuvoje didėjant teatro trupių skaičiui, vis aktualesnis tampa teatro komunikacijos klausimas. Nors žodžiai „ryšiai su visuomene“ ar „atstovas spaudai“ turbūt labiau įprasti verslo ar politikos kontekstuose, tačiau teatruose dirbančių komunikacijos srities specialistų darbai taip pat tampa vis pastebimesni. Kokia jų darbo specifika? Kuo ji ypatinga teatro srityje?
Doloresa Kazragytė – išskirtinio talento teatro ir kino aktorė, rašytoja, neseniai atšventusi 75 metų jubiliejų. Teatralė paminėjo ir 50 metų buvimo teatre sukaktį. Šia proga jubiliatei buvo įteiktas Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson padėkos raštas ir Kauno miesto savivaldybės Santakos 3-ojo laipsnio garbės ženklas. Įkvepiančiame pokalbyje kūrėja dalijasi savo neblėstančia vidine šiluma, nueito kūrybinio kelio akimirkomis bei išmintimi apie tai, kas iš tikrųjų yra vertinga ir amžina.
Šį rudenį Artūro Areimos teatras pristato premjerą „Klamo karas: pradžia“. Tai prieš keletą metų kurto spektaklio „Klamo karas“ istorijos pradžia, įvedanti į destruktyvų vokiečių kalbos mokytojo Klamo vidų ir leidžianti prie jo prisiliesti. Jautriai ir subtiliai.
Šių metų „Sirenų“ lietuviškoje programoje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, libreto autorės Vaivos Grainytės ir kompozitorės Linos Lapelytės naujausias kūrinys – šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“ – vėjuotą rudenį žiūrovus pakvietė į paplūdimį, įrengtą Nacionalinės dailės galerijos pirmajame aukšte.
„Kita Pelenės istorija“ yra Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kuriamas baletas, kurio choreografas ir inscenizacijos autorius – Giannis Santuccis. Ši teatro meno figūra su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru (KVMT) bendradarbiauja jau antrą kartą, – pernai G. Santuccis pastatė operą „Vindzoro šmaikštuolės“.
Rugsėjo pabaigoje Kauno miesto kameriniame teatre intensyviai buvo ieškoma „išeities taškų“. Festivalis vyko jau antrą kartą. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet teatras vėl pasiūlė erdvę jauniesiems kūrėjams, siekė pritraukti jaunimo, paauglių auditorijas bei išlaikė pagrindinę aktualių klausimų kėlimo, išviešinimo idėją.
Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 ...10
