Kamanė

Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas

Kamanės tekstai
VIDEO
Kūrėjai
Aukso fondas
Apie
Scena Kinas ir fotografija Dailė Garsas Literatūra Architektūra Replika Istorija Miesto posėdžiai

Eiti prie turinio

Informacija apie portalą www.kamane.lt

Informacija
Daugiau
  • Informacija apie portalą www.kamane.lt

 Rezultatai

Kamanės tekstai

Aldona Gustas. „Dviese 1“, 1989 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio archyvo nuotr.

Gegužės įvairovė Kauno galerijose 2016-05-25

Astijus Krauleidis-Vermontas

Neseniai praūžė muziejų naktis, kada iki vidurnakčio veikė daugelis Kauno miesto muziejų. Būtent tokia naktis pritraukė minias žmonių, kurie noriai lankė parodas, domėjosi, kas šiuo metu vyksta meno lauke. 

Kęstutis Musteikis „Kova"

Istorijos pabaiga: Kazimiero Simonavičiaus atminimo įprasminimas skulptūros mene 2016-05-25

Remigijus Venckus

Apmąstydami atmintį, šiuolaikinės lietuvių skulptūros meistrai surengė išskirtinę parodą, skirtą Kazimiero Simonavičiaus vardo įprasminimui. Neatsitiktinai menininkų idėjas palaiko Kazimiero Simonavičiaus universiteto vadovybė, todėl paroda surengta universiteto patalpose (J. Basanavičiaus 29A, Vilnius) ir meno mylėtojus džiugina visą gegužės mėnesį. 

Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kur link skrenda „Sidabrinės kino gervės...“ 2016-05-25

Elvina Baužaitė

Tendencingai augančia kino mylėtojų banga nuvilnijus kasmetiniam 21-ajam Vilniaus tarptautiniam festivaliui Kino pavasaris ir horizonte jau regint devintą kartą atskrendančias „Sidabrines gerves“, kviestina pokalbio „lietuviško kino tema“. Kas, kaip – nuosekliai, iš vidaus ir išorės, subjektyviai ir objektyviai mintimis dalijasi kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, 2014 m. apgynusi daktaro disertaciją „Kinas sovietų Lietuvoje: sistemos raida ir funkcijų kaita (1944–1970)“.

Eitvydo Doškaus nuotr.

Paulė Bocullaitė apie meną, asfaltą ir vaikystę 2016-05-25

Kalbino Jurga Tumasonytė

Žinojau, kad Paulė Bocullaitė sukasi darbų centrifugoje: tapo, dirba teatre, kine, kuria reklamas ir dalyvauja meniniuose projektuose. Be to, šiais metais ji laimėjo Auksinį scenos kryžių geriausio scenografo ir kostiumų dailininko kategorijoje. Jauna ir talentinga menininkė augo teatralų šeimoje, mokėsi dailės mokyklose ir akademijoje. 

Levas Bakstas. "Ugnies paukštės kostiumo eskizas I.Stravinskio baletui Ugnies paukštė". 1922m.

Kūrybos ir gyvenimo šventė 2016-05-20

Gediminas Jasinskas

Kas apibūdina vienos ar kitos epochos meną? Stilius, vieta, laikmetis? Kas suteikia kūriniui fizinį pavidalą, kas brėžia tą unikalų kontūrą, kurio jau nebebus įmanoma pakartoti ateityje? Dailininkas? Deja, ne. Meno stiliai, judėjimai ir kryptys yra daugiau negu bendraminčių dailininkų veikla. 

Aleksandro Macijausko fotografija, 1965

Pažinti kūną per fotografiją 2016-05-19

Astijus Krauleidis-Vermontas

Kauno fotografijos galerijoje nuo balandžio 28 d. vyksta paroda „Nuogo kūno teorija“. Tai iš tiesų reta galimybė, kai galima susipažinti su profesionaliai iš archyvų atrinktomis fotografijomis, kuriose akcentuojamas akto žanras.

M. Chagallas. „Girtuoklis“

Marcas Chagallas: suvaldyta vaizduotė 2016-05-18

Ramūnas Čičelis

Meno kritikų ir istorikų vienareikšmiškai vertinamas kaip garsiausias ir geriausias XX amžiaus žydų dailės menininkas, Marcas Chagallas gimė dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, kuri tuomet priklausė Rusijos imperijai. 

Fryderyk Dubois. „Marijos Teresės Tiškevičienės portretas“, 1785 m., Nacionalinis Krokuvos muziejus, Lenkija

Šviečiamojo amžiaus moterys: Marija Teresė Tiškevičienė 2016-05-16

Marius Vyšniauskas

Iki XVIII a. moteris, norėdama pasireikšti kaip menininkė arba politikė, privalėjo apversti pasaulį aukštyn kojomis. Pagrindinės jos pareigos sukosi aplink namų židinį, tačiau neperžengė kasdienybės ribų. Tad kodėl Švietimo amžiuje papūtė „emancipacijos“ srovės, prieštaraujančios Genujos humanisto Oktaviano Fregozo (Ottaviano Fregoso, 1470–1524) įsitikinimui, „esą moterys itin netobulos būtybės, kilnumu nė iš tolo negalinčios lygintis su vyrais?“

KAUET: daugiabučių gyvenamųjų namų Krėvos g. 4, Kaune, projektą dar reiks tobulinti 2016-05-16

Gegužės 11 d. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio metu aptartas daugiabučių gyvenamųjų namų Krėvos g. 4, Kaune, statybos projektas. Tolimesniame etape ekspertai patarė ieškoti humaniškesnio urbanistinio sprendimo, persvarstyti užstatymo principą, mažinti aukštingumą.

5

Spektaklis „Aušros pažadas“ su vertimu į gestų kalbą. Ramintos Narkauskaitės nuotr. iš NKDT archyvo

Socialiai atsakingas teatras 2016-05-13

Elvina Baužaitė

Šį sezoną pristatęs jau penkias premjeras, o dar dvi numatęs gegužės pabaigoje, Nacionalinis Kauno dramos teatras nerti teatro išgyvenimų jūron pakvietė ypač platų žmonių ratą. Žodis ypač – neatsitiktinis, tikslingas. Pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje scenos uždanga atitraukta kurtiesiems ir vos septintąsyk – silpnaregiams bei neregiams. Siekis, kad teatro pasaulin įsitrauktų kiekvienas – iniciatyva, liudijanti teatro savivoką, savo reikšmės ir vertės jausmą.

Jaunų moterų kūryba: pojūčių poezija 2016-05-13

Astijus Krauleidis-Vermontas

Džiugu, kad į kūrybiškiausių 2015 metų knygų dvyliktuką įtrauktos ir poezijos knygos, kurias išleido jaunos kūrėjos. Būtent kūrybinio jaunatviškumo, kuris koduotų įdomias ir novatoriškas poezijos formas, prasmės turinius, stinga literatūros lauke, ypač poezijoje. Todėl nauji vardai, pirmosios autorių knygos yra ne tik laukiamos, bet ir intriguoja. Viena iš jaunųjų poečių kūrybiškai kviečia išgyventi namų ilgesį, kita – pažinti moters pasaulį.

Iš personalinės J. Pociūtės parodos „Bangãvimo skãlė“, Pamėnkalnio galerija, Vilnius, 2016

Julija Pociūtė: „Mane domina tikrumo momentas, įvairiais aspektais patiriama realybė“ 2016-05-12

Parengė Dovilė Stirbytė

Nors idėjai išreikšti J. Pociūtė dažnai pasitelkia stiklo materiją, vis dėlto ją traktuoja konceptualiai. Menininkė domisi pačia medžiagos semantika, jos skleidžiamomis konotacijomis ir tai siekia atskleisti savo kūriniuose. Apie J. Pociūtės kūryboje dažnai analizuojamas temas – kitimą, mirtį, laikinumą, atmintį ir jų tarpusavio ryšius, atsiskleidžiančius parodose pristatomuose kūriniuose, – kalbamės su pačia menininke.

Lietuvių kompozitorių elektroakustinės muzikos kūrinių premjeros. Tomo Tereko nuotr.

„Jauna muzika’16“: komentarai, impresijos, užuominos 2016-05-11

Tautvydas Bajarkevičius

Balandžio 18–23 d. Vilniuje vyko šiuolaikinei muzikai skirtas festivalis „Jauna muzika“. Kaip pastaruoju metu tapo įprasta, ir šiemet festivalyje būta žanrinių variacijų, kuriose susipynė įvairios gyvosios elektronikos, elektroakustinės, skaitmeninės ir kamerinės muzikos apraiškos. Taip pat nestigo ir įvairias medijas derinančios improvizacijos bei performatyvumo, konceptualizuotų klausymosi situacijų.

Spektaklio „Marija Stiuart“ (rež. Artūras Areima) fragmentas. Martyno Siruso nuotr. iš Valstybinio Vilniaus mažojo teatro archyvo

Pasakėlė iš kapo 2016-05-10

Kristina Steiblytė

Tad kokia buvo A. Areimos „Marija Stiuart“? Joje buvo formalizmo, buvo savo ir kitų Lietuvoje statytų spektaklių elementų, buvo skirtingų vaidybos būdų, iliustratyvios režisieriaus parinktos muzikos ir ne mažiau iliustratyvių Rimo Sakalausko vaizdo projekcijų bei nemažai klaidų.

Ester Rada pasirodymas Vilniaus Kongresų rūmuose. Augusto Didžgalvio nuotr.

„Kaunas Jazz 2016“ pavasariniai garsai. Antras laiškas 2016-05-10

Justina Paltanavičiūtė

Festivalį „Kaunas Jazz 2016“ Vilniaus kongresų rūmuose uždarė iš Etiopijos kilusi izraelietė Ester Rada – jaunosios kartos džiazo žvaigždė, išgarsėjusi vos prieš dvejus metus. Be abejonės, tai buvo geriausias ir labiausiai įsimintinas šiemetinio festivalio koncertas.

3

Klausas Doldingeris buvo tai, ko lauki ilgus metus

„Kaunas Jazz 2016“. Pirmas (slaptas) laiškas 2016-05-06

Enrika Striogaitė

„Kaunas Jazz“ yra galbūt vienintelis festivalis, kurį pajusti gali visi, prijaučiantys šiam muzikos žanrui ir nebūtinai tik šiam. Festivalis apima daug įvairios muzikos, ir jeigu kam nors kyla klausimų – džiazas tai ar nelabai, atsakymas būtų vienas – „don’t worry“, anot Bobby McFerrino (21-ojo „Kaunas Jazz“ žvaigždės), atsipalaiduokime ir paieškokime džiazo savyje.

3

Siūloma daugiaaukštės lengvųjų automobilių saugyklos tūrio koncepcija

KAUET posėdyje svarstytas žemės sklypo Sukilėlių pr. Kaune detalusis planas 2016-05-04

Gegužės 4 d. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio metu svarstytas žemės sklypo Sukilėlių pr. 19B, Kaune, detalusis planas, pateiktos rekomendacijos tolesniam plano vystumui. Sklype numatoma statyti daugiaaukštę lengvųjų automobilių saugyklą.

„Maranta“: kelionė savęs ir tikėjimo link 2016-05-04

Laura Verbickaitė

Birutės Jonuškaitės romane „Maranta“ per pagrindinės veikėjos Rasos nenuilstamas sielos ramybės paieškas atskleidžiami trijų kartų moterų likimai – ne tik jų meilės istorijos, bet ir atokaus Lietuvos ir Lenkijos pasienio kaimo gyvenimo detalės, veikėjų (ypač moterų) stiprybė, kurios jie semiasi iš savo krašto papročių, šeimos, tikėjimo.

„I Wish You Could Never Appear Again In My Dream“. Personalinė paroda „Nežinomas autorius“. Kauno paveikslų galerija, 2015. Antano Untydi nuotr.

Auris Radzevičius: „Išlipti iš ego kapsulės ir atsiverti begalybei“ 2016-05-02

Parengė Dovilė Stirbytė

Auris Radzevičius yra ryški, kontroversiška, daugialypė asmenybė; jo kūrybą sunku apibūdinti aiškiomis, vienareikšmėmis sąvokomis. Apie erdves ir kaukoles, laisvę ir tikrovę su A. Radzevičiumi susitikome pakalbėti kūrybinėje studijoje, įrengtoje jo namų palėpėje.

Beveik visas Alfonsas Andriuškevičius 2016-05-02

Astijus Krauleidis-Vermontas

Lietuvių literatūros istorijoje įdomūs tie atvejai, kai rašo nefilologinį išsilavinimą įgiję autoriai, pavyzdžiui, grafikė Jurga Ivanauskaitė, menotyrininkė Kristina Sabaliauskaitė, fizikas Ričardas Gavelis ar filosofė Dalia Staponkutė. Tokie rašytojai savitai suvokia literatūrą. Prie tokių autorių iš dalies galėtume priskirti ir dailėtyroje besispecializuojantį Alfonsą Andriuškevičių.

1

„Bohema“ (rež. J. Smoriginas). R. Kudžmaitė-Daraškevičienė ir A. Daraškevičius. Michailo Raškovskio nuotr. iš R. Kudžmaitės-Daraškevičienės archyvo

Šokanti siela 2016-04-28

Klausimus parengė Elvina Baužaitė

Anot balerinos, choreografės, šokio pedagogės R. Kudžmaitės-Daraškevičienės, vakar, šiandien ir visada šokis kalba apie tą patį – gyvenimo, žmogaus, likimo aistrą. Keičiasi išraiškos būdai, bet pati šokio esmė išlieka nepakitusi. Taigi kaip kalba ir ką kalba šokis šiandien?

Vilniaus savivaldybė nutarė paminklą J. Basanavičiui statyti priešais Nacionalinę filharmoniją. Iliustracijai panaudotas skulptoriaus R. Jakimavičiaus prieš Antrąjį pasaulinį karą siūlytas skulptūros eskizas. Nuotr. iš vilnius.lt

Paminklinės idėjos – Antanui Smetonai ir Jonui Basanavičiui atminti 2016-04-27

Arūnas Vyšniauskas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje yra numačiusi nemažai priemonių, tarp jų – pastatyti Vilniuje paminklus Jonui Basanavičiui ir Antanui Smetonai. Norėtųsi tarti žodį dėl paminklų, kuriuos pastatyti, anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, – „mūsų garbės reikalas“.

V. Lingys. „Žydėjimas“. 2014. Nuotr. iš Lingys.lt

Meno burtai 2016-04-22

Astijus Krauleidis-Vermontas

Balandis – turbūt intensyviausias mėnuo galerijose ar muziejuose. Šiuo metu Kauno galerijų salėse galima išvysti jubiliejinių, retrospektyvinių ir gana magiškų reiškinių, panirti į meditaciją, ieškoti šviesos šešėliuose, iš naujo skaityti pasakas, pažvelgti į Kauną kitaip ar susipažinti su kitos šalies menu.

1

D. Gavenonis 5 klasėje, pakeliui iš mokyklos. Laisvės alėja, Kaunas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaunas – kaip įkvėpimo šaltinis 2016-04-21

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Teatro ir kino aktorius Dainius Gavenonis – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, jau anksčiau už puikius vaidmenis įvertintas Kultūros ministerijos premijomis, Auksiniu scenos kryžiumi, „Sidabrine gerve“ bei kitais apdovanojimais. Kaune gimęs ir augęs aktorius pokalbyje dalijasi itin gyvais ir nuoširdžiais prisiminimais apie jaunystę – vieną svarbiausių gyvenimo tarpsnių, kupiną lemtingų pasirinkimų.

4

Kadras iš filmo „Viskas dėl šou“

Kino pavasaris: kas mes be šou? 2016-04-20

Enrika Striogaitė

Šou mums reikia, kaip ir filmų, kurie, kaip skelbė „Kino pavasaris“, emocijų pavasaris, dovanoja naujų, žinomų ir nelabai potyrių, jausmų, išgyvenimų, suteikia galimybę vojaristiškai ir drauge kultūringai pažiūrėti į kitų gyvenimus ir net tais kitais mažumėlę pabūti.

Andrew Mikšio fotografija

Raudonos tulpės arba fotografija – kaip provokacija 2016-04-19

Astijus Krauleidis-Vermontas

Fotomenininkas Andrew Mikšys Kauno fotografijos galerijoje mus supažindina su Baltarusija ir pristato, kaip ją mato pro fotoaparato objektyvą. Naujausiame cikle „Tulips“ autorius susikoncentruoja į žmogų ir jo gyvenamą aplinką. O tulpių įvaizdis, kuris istoriškai mums pažįstamas, per spalvą palieka pėdsaką ne tik fotografijose, bet ir žmonių sąmonėse.

Mazačas. „Šv. Petras, išgydantis luošį, ir Tabitos prikėlimas“, 1425 m., Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Brankačių koplyčia), Florencija, Italija

Stebuklai ir prietarai Europos kasdienybėje 2016-04-18

Marius Vyšniauskas

Tikėjimas stebuklais visuomenėje rodo negebėjimą racionaliai paaiškinti nesuprantamų kasdienybėje pasitaikančių įvykių. Šiame straipsnyje apie tai kalbėsime plačiau, tyrinėdami įvairias mistines istorijas, palikusias atgarsį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Vakarų Europoje.

P. Ramanausko ir R. Sorakaitės parodos „Kamertono aidas“ fragmentas

Tapyba išplėstiniame lauke 2016-04-15

Vytautas Paplauskas

Iš esmės, visi parodos objektai ar jų konsteliacijos yra iš P. Ramanausko ir R. Sorakaitės kasdienybės / buities atklydę vaizdiniai, kurie, pasak menininkų, persekioja kūryboje, keldami klausimus ir reikalaudami nuolatinio įsiklausymo. Šiuos vaizdinius įkūnydami materijoje, ieškodami jiems tinkamos „reikšmingos formos“, menininkai siekia bent iš dalies atskleisti juose glūdinčią būtį.

Kad skersvėjai neišpūstų, kas geriausia 2016-04-15

Laura Verbickaitė

D. Kalinauskaitės „Skersvėjų namai­“ kalba apie tikrus ir įsivaizduojamus, artimus ir svetimus, fizinius ir dvasinius namus, apie juose ir pačiame žmoguje pučiančius skersvėjus. Kupina fantazijos, įvairių kultūrų, kasdienių problemų novelių knyga priverčia skaitytoją susimąstyti ir nuo skersvėjų apsaugoti, „kas geriausia“.

Viktorija Kuodytė. 2009 m. Dianos Birškės nuotr.

Vidine klausa, jautrumu tiesai ir savistaba braižomas minčių žemėlapis scenoje 2016-04-12

Klausimus parengė Elvina Baužaitė

Tebūnie režisieriaus Krystiano Lupos idėjos ir „Bado meistro“ prasminis turinys šio pokalbio su aktore Viktorija Kuodyte prieiga, žvalgant aktorines patirtis – iššūkius, išbandymus ir atradimus.

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 ...38

© 2005-2011 kamane.lt

  • Autorinės teisės
  • Atsakomybės apribojimas
  • Metrika
Sprendimas: Coral solutions
Tarnybinis įėjimas