Kamanė

Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas

Kamanės tekstai
VIDEO
Kūrėjai
Aukso fondas
Apie
Scena Kinas ir fotografija Dailė Garsas Literatūra Architektūra Replika Istorija Miesto posėdžiai

Eiti prie turinio

Informacija apie portalą www.kamane.lt

Informacija
Daugiau
  • Informacija apie portalą www.kamane.lt

 Rezultatai

Kamanės tekstai

Kaunas. Nikolajaus prospektas, dab. Laisvės al., Savanorių pr. ir Vilniaus g. sankirta XX a. pr. Nuotr. iš miestai.net

Kaune sklandanti vietos dvasia 2016-04-08

Laura Rimkutė

Miesto įvaizdį formuoja įvairūs simboliai – tokie kaip architektūros statiniai ar viešos miesto erdvės: parkai, kavinės, restoranai, kultūrinės vietos. Tačiau tokie materialūs objektai įgauna prasmę ir ypatingą atmosferą tik dėl pačių vietos gyventojų. Kitaip sakant, šiems objektams ypatingos reikšmės suteikia genius loci.

9

Gintaras Jaronis. Iš ciklo „Kelionių fragmentai / Infraraudonoji fotografija“. 2014–2015 m.

Grįžimas į meninių ieškojimų pradžią 2016-04-07

Gabrielė Kuizinaitė

Visai neseniai Kauno menininkų namuose vyko viduriniosios kartos fotomenininko Gintaro Jaronio paroda „Fragmentai. Kelionė į save“. Šios parodos proga išsamiau pristatomi fotomenininko naujausi kūriniai ir kūryba.

Aido Marčėno poetinis pasaulis „Viename“ 2016-04-07

Astijus Krauleidis-Vermontas

Lyg prekės kodas 9789986398516 naujausiame eilėraščių rinkinyje „Viename“ užkoduotas poetas Aidas Marčėnas lieka ištikimas savo kūrybos braižui. Pasitelkdamas skaičių kategorijas ir švelnią ironiją, poetas eilėraščiuose koduoja subjekto išgyvenimus, analizuoja fundamentalias būties ir kūrybos temas, tikėdamasis, kad skaitytojas šiuos kodus atpažins ir jo poeziją „vartos“.

Gyvenimas 180° kampu 2016-04-06

Laura Verbickaitė

Intriguojantis pavadinimas, neįprasta struktūra, dėmesys teksto raiškai – ši knyga išties kitokia, palyginti ir su ankstesniais rašytojos kūriniais, ir lietuvių literatūros kontekste. Esminiai veikėjų bruožai, charakteriai, aplinka atskleidžiami glaustais, taikliais sakiniais. Šitoks lakoniškumas, išvengiant įvairių stilistinių vingrybių, suteikia pasakojimui gyvumo, įtaigumo, stiprumo ir kartu paprastumo.

Iš J. Jarulytės projekto „Lietuvos Šiaurė“. Menininkės archyvo nuotr.

Užrašų knygelėse užmirštas laikas: Jūratės Jarulytės „Šiaurės Lietuva“ 2016-04-04

Kristina Budrytė-Genevičė

Menininkė Jūratė Jarulytė 2015 metais kūrė labai asmenišką, kone autobiografinį projektą „Lietuvos Šiaurė“. Projekto asmeniškumas išsiskaidė keliais sluoksniais – tai ir geografinė, ir emocinė, ir meninė patirtis.

1

V. Lanskoronskytė. „Benas Šarka“, 2016 m.

„Lietuvos šviesovaizdžiai“. Priešnuodis prieš vienatvę 2016-04-01

Austėja Mikuckytė

Nuo balandžio 1 d. „Žurnalistų namuose“ Vilniuje vyksta Igno Stanio ir Vaivos Lanskoronskytės fotografijų paroda „Lietuvos šviesovaizdžiai“. Tai – iškilių Lietuvos kultūros asmenybių meninių portretų ciklas. Didžioji dalis portretinių serijų yra palydimos fotonovelėmis. Tai – garso skaidrės, sukurtos iš portretinių nuotraukų ir pokalbių fragmentų.

1

Paroda „Laiko ženklai“ Mykolo Žilinsko dailės galerijoje. Deivio Slavinsko nuotr.

Kuratorius K. Stanislawskis: „Lenkijos ir Lietuvos šiuolaikinis menas yra stiprus ir įdomus“ 2016-03-31

Parengė Neringa Krikščiūnaitė

Jeigu kada nors kilo mintis nors truputį susipažinti su šiuolaikiniu lenkų menu, tam yra puiki proga – Torunės šiuolaikinio meno centras „Laiko ženklai“ pirmą kartą užsienyje eksponuoja savo meno kolekciją ir šiam tikslui pasirinko Lietuvą, Kauną.

Jonė Ramunytė. Frumuşica Nouă, 2010.IX.28, Magnus Ducatus Poesis pleneras, Skaidros Jančaitės koncertas. Fotografas – Vladas Braziūnas

Pokalbis apie prancūziškąją literatūrą – tarp klasikos ir margų vienadienių plaštakių 2016-03-30

Klausimus parengė Elvina Baužaitė

Kovas žinomas pasaulyje ir kaip frankofonijos mėnuo. Prancūzų kultūra masina, traukia lietuvius dar nuo tarpukario, kada Kaunas – Laikinoji sostinė – kūrėsi ir turėjo ambiciją virsti mažuoju Paryžiumi. Kalbėtis apie Prancūziją iš gyvenimo Lietuvoje perspektyvos pakviesta vertėja Jonė Ramunytė jau daugiau nei du dešimtmečius prancūziškąją literatūrą verčia į lietuvių kalbą, tad yra tikra frankofonė.

3

Cornelios Gurlitt grafikos darbas. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuotr.

Kovo mėnuo Kauno galerijose 2016-03-29

Astijus Krauleidis-Vermontas

„Apstulbau o apstulbęs / sulaukiau pavasario“, – rašo poetas Donaldas Kajokas viename iš savo eilėraščių. Apstulbti skatina ir Kaune kovą veikiančių parodų gausa ir įvairovė: nuo atsigręžiančių į klasikinę tapybos mokyklą ar karo tematiką iki filosofinių ar išaukštinančių moters grožį tapyboje.

1

M. Žaltauskaitės-Grašienės parodos „Drapanos“ fragmentas

Siekis permąstyti laiko, istorijos tąsą, audeklo svarbą ir sakralumą 2016-03-29

Gabrielė Kuizinaitė

Pažaislyje veikiančioje M. Žaltauskaitės-Grašienės parodoje „Drapanos“ pristatomi kūriniai, apimantys tris ciklus apie moteris: nimfa (Penelopė), šventoji (Švč. Mergelė Marija) ir karalienė (Viktorija). Visose šiose skulptūrose iškaltos draperijos dailininkės yra peraustos ir sugrąžintos atgal į audeklo pavidalą.

1

Verkių rūmų interjeras, 1873 m., LNM

Galia ir turtai: karalių ir didikų kolekcijos (II dalis) 2016-03-25

Marius Vyšniauskas

Lietuvos aristokratų kolekcijos nenusileido savo reikšme senųjų Europos giminių kolekcijoms. Prieš keletą metų Meadows muziejus (JAV) surengė vienos seniausių Europos aristokratų šeimų hercogų Albų (Ispanija) kolekcijos, kauptos daugiau nei 500 metų, parodą. Susidomėjimas pranoko lūkesčius. Tuo tarpu M. Žilinsko galerijoje pristatytoje grafų Oginskių meno vertybių parodoje laikas tarsi sustojęs. Mūsų šalis, išlaikiusi didingą istoriją, vis dar nusigręžia nuo savo aristokratų, kurie padėjo mums įsilieti į Vakarų kultūrą, paveldo.

3

B. Stančikaitė. „Švelnus prisilietimas“. 1998, akvatinta, ofortas, 48 x 64 cm. Modernaus meno centro archyvo nuotr.

Niekada nesibaigiantis švytėjimas 2016-03-24

Gediminas Jasinskas

Nors vis sunkiau patikėti kažkuo absoliučiai šventu, patikėti kitu, utopiniu džiaugsmo, harmonijos ir gėrio pasauliu, grafikė Birutė Stančikaitė visu tuo tiki ir gyvena. Menininkės paroda „Šviesa tamsoje“ Nacionalinėje dailės galerijoje yra paskatinimas arba greičiau draugiškas kvietimas atrasti tą magišką dalelę, kuri mūsų dienas, mėnesius ir metus galiausiai paverčia Gyvenimu.

1

E. Markūno tapybos darbo fragmentas. Autoriaus nuotr.

Grafite slypinti amžinybė 2016-03-23

Astijus Krauleidis-Vermontas

„Didžiojo chaoso mažosios versijos“ įvaizdžiai, kvapas ilgai išlieka atmintyje, be abejonės, skatina (susi)pažinti, susikurti savo galaktiką, o galbūt ją (su)naikinti. Tai šiuolaikinio meno žaidimas, kurį menininkas E. Markūnas kviečia žaisti ir tobulinti, nes kūryba nėra baigtinis reiškinys, jis tęsiasi žiūrovo sąmonėje.

2

Spektaklio „Nevykėlis“ fragmentas. D. Stankevičiaus nuotr., iš A. Areimos teatro archyvo

Devyniolikos nuorodų tekstas 2016-03-23

Kristina Steiblytė

Artūro Areimos teatro „Nevykėlis“ (pagal Eduardo Limonovo „Nevykėlio dienoraštį“), kad ir kaip dažnai jo kontekste minėtas nonkonformizmas, nėra avangardinis spektaklis, nėra spektaklis apie pankus, o ir anarchijos jame nedaug (jei apskritai yra). Tačiau nuorodų į įvairius bandymus priešintis teatro taisyklėms, į pankų (sub)kultūrą, į tai, kas XX a. antroje pusėje buvo avangardiniai meno judėjimai, ir šiuolaikines lietuvių avangardo variacijas – gausu.

Kazio Daugėlos fotografija „Šeimos norma“ (1945–1949). Šiaulių Fotografijos muziejaus archyvo nuotr.

Žvilgsnis į 5–9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografiją 2016-03-22

Astijus Krauleidis-Vermontas

Kauno fotografijos galerijoje šiuo metu pristatoma Šiaulių Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuoja įvairūs mūsų šalies autoriai. Eksponuojamose fotografijose per fotoaparato objektyvą tyrinėjami skirtingi laikotarpiai – stalinizmo metas, „atšilimas“ ir Atgimimas. Darbuose galima išvysti, kaip sistema ir laikas veikė fotografijos estetiką, nulėmė skirtingus žiūros taškus į žmogų ir jo aplinką, kaip iškreipė fotografijos reikšmę.

1

Teatrologė Rasa Vasinauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Teatro metai kontekstualiai – pokalbis su Rasa Vasinauskaite 2016-03-18

Klausimus parengė Elvina Baužaitė

Artėjant Teatro dienai ir visai teatralų bendruomenei bei teatro mylėtojams laukiant „Auksinių scenos kryžių“ teikimo šventės (kovo 29-ąją), verta pasikalbėti apie šį teatro sezoną. Teatrologė Rasa Vasinauskaitė – daugiametė „Auksinių scenos kryžių“ komisijos narė. Ne išimtis ir šiųmečiai laureatų rinkimai. Taigi klausti ir išgirsti pašnekovės atsakymus – verta ir vertinga.

3

Personalinės parodos „Stiklo logika“ ekspozicija Kauno pilyje, 2016. Darbai iš ciklų „Miegantys laike“, „Balti veidai“

Kauno pilyje – stiklo portretai, ženklai, rankų atspaudai 2016-03-17

Raimonda Simanaitienė

S. Grabliauskaitės paroda Kauno pilyje keista, intriguojanti, šiek tiek siurrealistiška. Šį pojūtį sustiprinti padeda ir fotografijų (tuo pačiu ir jose pavaizduotų objektų) išdidinimas. Pastarąjį menininkė aiškina kaip poreikį žiūrovui ne tik perteikti kūrybinį procesą, bet ir akcentuoti jį, traktuoti kaip sudėtinę meno dalį.

Ekspozicijos vaizdas. Autoriaus nuotr.

Rastos idėjos 2016-03-15

Tomas Pabedinskas

Gyčio Skudžinsko parodą „Kelios fotografijos tiesos“, veikiančią Kaune, Post galerijoje, kovo 3–15 d., lengvai būtų galima palaikyti dar viena „paroda apie fotografiją“. Autorius nekuria naujų atvaizdų, bet siekia kritiškai pažvelgti į fotografijos vaidmenį tų atvaizdų jau perpildytoje šiandienos kultūroje.

Spektaklio „Akmenys jo kišenėse“ fragmentas

Airiškos komedijos varianto paieškos 2016-03-15

Astijus Krauleidis-Vermontas

Teigdamas, kad šiandien „daug pesimistinių pjesių – apie savižudybes, smurtą, prievartą, blogį... Tiek didžiojo, tiek vidutinio ar mažojo blogio pilna visur“, režisierius Gytis Padegimas pasirinko komedijos žanrą ir vasario mėnesį Kauno kameriniame teatre pristatė naujausią spektaklį „Akmenys jo kišenėse“ (pagal airių dramaturgės Marie Jones to paties pavadinimo pjesę). Pastatyme koncentruojamasi į airišką komedijos mokyklą, tradicijas.

Kostiumai Wolfgango Amadeus Mocarto operai „Don Žuanas“. Kauno valstybinis muzikinis teatras. Režisierius G. Žilys. 1980

Kostiumo menas Gražinos Konstancijos Remeikaitės parodoje 2016-03-11

Raimonda Simanaitienė, Ieva Raudeliūnaitė

Kovo mėnesį A. Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių muziejuje veikia gana retai sutinkama paroda – čia demonstruojami dailininkės Gražinos Konstancijos Remeikaitės kostiumo pavyzdžiai. Didžioji dalis jų sukaupta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje. Taigi iš šio muziejaus fondų, taip pat iš dailininkės ir privačių kolekcijų parengta didelė, išsami ekspozicija, orientuota į pagrindines menininkės kūrybines veiklas.

5

Kadras iš filmo „Sauliaus sūnus“ (rež. László Nemes, 2015)

Vaizdai iš pelenų. Filmas „Sauliaus sūnus“ 2016-03-11

Tomas Genevičius

Šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomas vengrų režisieriaus László Nemeso (g. 1977) vaidybinis filmas „Sauliaus sūnus“ (2015 m., platintojas „Scanorama“) išsiskiria tarp daugybės kitų filmų apie Holokaustą. Šį tragišką žmonijos įvykį režisierius siekia perteikti kaip dabartyje išgyvenamą asmeninę patirtį, derina skirtingas veiksmo filmo ir avangardinės kino kalbos formas, sukuria ir iki paskutinio kadro išlaiko paveikias moralines alegorijas.

Įteikiant Vytauto Kubiliaus premiją. Regimanto Tamošaičio nuotr.

„Literatūros rūmas“ Laimanto Jonušio akimis 2016-03-10

Klausimus parengė Elvina Baužaitė

Vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys: „Kiekvienas talentingas literatūros kūrinys yra daugialypis, ir kritika gali atkreipti mūsų dėmesį į įvairius jo aspektus, kuriuos šiaip gal ir pražiūrėtumėme.“

3

Algirdo ir Remigijaus Gataveckų parodos ekspozicija galerijoje „Post“. Linos Pranaitytės, Andriaus Pukio nuotr.

Autentiško portreto paieškos Gataveckų kūryboje 2016-03-07

Vytautas Paplauskas

Neseniai pasibaigė Kauno „Post“ galerijoje veikusi brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų paroda „Autoportretai – homonimai“, kurioje buvo pristatyti naujausi menininkų kūriniai, žymintys ir naują etapą jų kūryboje. Nors paroda baigėsi, tikiuosi, šis tekstas visgi pasirodys aktualus, bent jau tiems, kurie mažiau susipažinę su menininkų darbais, mat aptarsiu ne tik parodą, bet ir Gataveckų kūrybą plačiau.

1

Etienne de la Hyre (?). „Vladislovo Zigmanto Vazos karališkasis paveikslų kabinetas“, 1626 m., Varšuvos karalių rūmai, Lenkija

Galia ir turtai: karalių ir didikų kolekcijos (I dalis) 2016-03-04

Marius Vyšniauskas

Nuo seniausių laikų valdančioji klasė išsiskyrė iš likusios visuomenės kaupiamais turtais. Šiame straipsnių cikle apžvelgiamos XV–XX a. pradžios karalių ir didikų kolekcijos ne tik Vakaruose, bet ir Abiejų Tautų Respublikoje. Be to, tyrinėjama, kaip šie meno rinkiniai subrandino aukštosios visuomenės pasaulėžiūrą.

Albino Kuliešio fotografija

Tikrovės stebėjimas ir vaizdo poezija Albino Kuliešio kūryboje 2016-03-03

Remigijus Venckus

Kai žvelgiu į dokumentinę fotografiją, kurioje atpažįstu man visiškai suprantamą ir panašiai vaizduotėje įstrigusią Lietuvą, panašiai regėtus kraštovaizdžius ir žmonių kasdienes veiklas, tuomet susidaro įspūdis, kad būtent visa tai ir yra visuotinai pažini, baigtinė lietuviškų patirčių sankaupa. Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad visą tai puikiai pastebiu ukmergiškio A. Kuliešio fotografijose.

Vilius Slavinskas. „Pasikartojimas II“, pop., akrilas, 57x65, 2012

Proveržis ir laisvė: Kauno menininkų paroda „Atgimimas“ 2016-03-03

Ainė Jacytė

„Atgimimas“ – tai daugiau nei dvi dešimtis metų rengiama profesionalių menininkų jungtinė paroda, skirta dviem Lietuvos istorijoje svarbioms datoms pažymėti: Vasario 16-ąjai ir Kovo 11-ąjai. Kasmet rengiama paroda stebina net tik įvairia eksponuojamų kūrinių vizualine raiška, bet ir temų variacijomis, kurios nuo apmąstymų apie žmogaus būtį, jo atrandamas tiesas ir viltį tikėjime pereina prie ironiško kasdienybės atvaizdavimo ir žaismingo pilkos dienų rutinos interpretavimo.

5

G. Vaičys. „Dainos be žodžių“, 2012 m. LDS Kauno skyriaus archyvo nuotr.

Laiškų rašymas drobėje 2016-02-29

Astijus Krauleidis-Vermontas

Kauno valstybinėje filharmonijoje tapytojas Gintautas Vaičys pristato parodą „Laiškai nuo Nemuno“, kurioje eksponuojami 2005–2015 metais sukurti darbai. Tapytojas lieka ištikimas kūrybos strategijai ir pasirenka tęsti abstrakčiojo meno estetiką, kuri aiškiai neįvardytų minties, bet atkreiptų žiūrovo dėmesį ir pakreiptų mąstymą egzistencinės filosofijos link.

Valdas Papievis. Monmartras, Paryžius, 2009 m. Vlado Braziūno nuotr.

Pokalbis su Valdu Papieviu apie Paryžių – baltą miestą, nejučia tave savin įsukantį... 2016-02-28

Parengė Elvina Baužaitė

Buvimo galimybės, sakytina, yra Valdo Papievio (1962) kūrybos tema, kūrinius jungiantis leitmotyvas. Rašytojas daugiau nei dvidešimt metų gyvena Prancūzijoje, tad autentiškai patiria šalies kasdienybę, jaučia jos pulsą. Tai vienas tinkamiausių pašnekovų šiandien, norint užčiuopti Prancūzijos dabartį ir žmonijos būtį apskritai.

7

Agnės Liškauskienės parodos „Horizontalūs lopai / Pagrandukai“ fragmentas

Iš atminties ir nuo dažų paletės „išgrandyti“ peizažai 2016-02-26

Vytautas Paplauskas

Agnės Liškauskienės darbai papildo dabartinį Kauno (ir ne tik) tapybos lauką. Tačiau juose neatrasime naujų konceptualių ėjimų, greičiau – seniai išbandytą ir patvirtintą modernistinį natūros abstrahavimą, mėgavimąsi spalva, potėpiu, netikėtomis kompozicijų variacijomis.

Jacques’as Lipchitzas. Nuotr. iš gogiveblood.com

Jacques’as Lipchitzas: nuo kulto objekto iki atvaizdo 2016-02-25

Ramūnas Čičelis

Būtų klaidinga manyti, jog J. Lipchitzo skulptūra yra sakralinė. Religinis pagrindas skulptoriaus darbuose ir gyvenime glūdi ne temų ir siužetų, o pamatinės kūrybos sampratos lygmenyje. Skulptūra kaip daiktas, todėl niekad nevirsta atvaizdu, nes už šios materijos slypi, paryžietiškai kalbant, įkvėpimas ir mūzos, o mąstant religiniu požiūriu – tvarka, darbas ir kūryba.

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 ...38

© 2005-2011 kamane.lt

  • Autorinės teisės
  • Atsakomybės apribojimas
  • Metrika
Sprendimas: Coral solutions
Tarnybinis įėjimas