Kamanė

Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas

Kamanės tekstai
VIDEO
Kūrėjai
Aukso fondas
Apie
Scena Kinas ir fotografija Dailė Garsas Literatūra Architektūra Replika Istorija Miesto posėdžiai

Eiti prie turinio

Informacija apie portalą www.kamane.lt

Informacija
Daugiau
  • Informacija apie portalą www.kamane.lt

 Rezultatai

Kamanės tekstai

Kauno centrinis knygynas

Kauno centrinio knygyno laukia pokyčiai 2016-08-01

Laura Rimkutė

Šį pavasarį Kaune įsižiebė karštos diskusijos dėl ilgus metus egzistuojančio Kauno centrinio knygyno likimo. Suinteresuotą visuomenės dalį išgąsdino tai, kad knygynas po numatomos privatizacijos bus sunaikintas, kaip ir kitos viešosios paskirties vietos. Nors šioje istorijoje gausu politinių peripetijų, pabandysiu nuo jų atsiriboti ir pažvelgti paveldosauginiu požiūriu.

2

T. Burico instaliacija „The Sign After“ Kauno Rotušės aikštėje. Mildos Gineikaitės nuotr.

Kroatų menininkas Tvrtko Buricas: „Aš tiesiog keliu klausimus“ 2016-07-30

Kalbėjosi Simona Zvicevičiūtė

Tarptautinio „CreArt“ projekto dalyvis kroatų menininkas T. Buricas Kaune pristatė du kūrinius: instaliaciją „Human Landscape“ parodoje Kauno menų inkubatoriuje „Ars et mundus“, bei instaliaciją „The Sign After“ Kauno Rotušės aikštėje kaip lydintį projektą, apie kurį daugiausiai ir diskutuojama pokalbio metu. Tiesa, šio kūrinio vagystę įvykdę asmenys instaliaciją labiau pavertė trumpalaike menine akcija.

V. Rudinskaitė-Juodzevičienė. „Ženklai II“. 100x120 cm, 2007 m.

Suabstraktintas V. Rudinskaitės-Juodzevičienės spalvų ir ženklų pasaulis 2016-07-29

Gabrielė Kuizinaitė

Kaip ir daugelio tapytojų abstrakcionistų paveiksluose, tapytojos V. Rudinskaitės-Juodzevičienės darbuose abstrakti idėja yra išreiškiama per spalvas ir neapibrėžtas formas. Plokštumos kampe ar viduryje piešinio detalės, ženklai perauga į simbolius, kuria vidinį pasakojimą, kuris ir išryškėja per spalvinius niuansus, koloristikoje užkoduotą mintį.

Rymantas Penkauskas. Iš serijos „Sub Specia Aeternitatis“

Nuo eksperimentinio iki tradicinio pasakojimo – Lietuvos fotomeno bienalė Vokietijoje 2016-07-26

Remigijus Venckus

Birželio 25 d.–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje (Leitzkau, Vokietija) įsikūrusioje Hobecko galerijoje veikia Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos eksponuoja savo kūrybą. Kūrėjai išsamiai pristatomi lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Vos tik prasidėjus renginiui, apie Lietuvos menininkus gausiai rengiami reportažai Vokietijos spaudoje ir televizijos laidose.

Valerio Chaconas ir Xenia Chacon koncerte „Misa Flamenca“. Pažaislio muzikos festivalio org. archyvo nuotr.

Flamenko mišių imitacija Pažaislio muzikos festivalyje 2016-07-25

Justina Paltanavičiūtė

Koncertas „Misa Flamenca“ buvo išties ispaniškas, tik nelabai flamenkiškas ir gana mėgėjiško lygio. Kokių nors aiškesnių sąsajų su religija, giliu dvasiniu pasauliu ar pačia flamenko esme nebuvo pastebėta. Jei koncertas būtų pavadintas kaip nors kitaip, tarkime „Ispaniški motyvai bažnyčioje“, galbūt ir lūkesčiai būtų buvę kitokie, tuomet ir eitumei (arba ne) klausytis ispaniškų motyvų, o ne flamenko ar flamenko mišių.

2

Pranas Gailius. „Abstrakcija VI“

Pranas Gailius: nuo bohemos iki disciplinos 2016-07-19

Ramūnas Čičelis

Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos pasitraukęs tapytojas, skulptorius ir grafikas Pranas Gailius visą likusį gyvenimą praleido Prancūzijoje. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje-septintojo dešimtmečio pradžioje P. Gailius, baigęs meno studijas, įsiliejo į gyvą ir jau beveik pusę amžiaus pakilimą išgyvenantį Paryžiaus tapytojų gyvenimą.

Fotografas Romas Juškelis 2015 m. vasarą. Tomo Pabedinsko nuotr.

Gyvenęs ir kūręs laisvai 2016-07-14

Tomas Pabedinskas

„Jis netrokšta garbės, gyvena savo ritmu“, – beveik prieš dešimtmetį apie kaunietį fotografą Romą Juškelį (1946–2016) pasakojo jo kolega Alvydas Vaitkevičius. Praėjusią vasarą apsilankius R. Juškelio studijoje atrodė, kad šio autoriaus kūrybos ir gyvenimo tėkmė vis dar tokia pat nepriklausoma ir niekada nepasikeis. Tačiau prabėgus vos metams po šio susitikimo, apie fotografo asmenybę ir gyvenimą jau tenka rašyti būtuoju laiku.

1

A. Urbietis. „Prisukamas apelsinas“

Kūriniai, reflektuojantys pokyčius 2016-07-13

Miglė Munderzbakaitė

Birželio pabaigoje Alvydas Urbietis Kauno galerijoje „Post“ pristatė personalinę skulptūrų, objektų parodą „Permainų nuojauta“. Konceptualūs kūriniai groteskiškai, kartais kiek ironiškai reflektuoja mūsų aplinkoje vykstančius pokyčius.

Romualdo Vinčos fotografija

Savo kiemo paieškos 2016-07-13

Astijus Krauleidis-Vermontas

Ką reiškia „mano kiemas“, ar jis egzistuoja šiandien? Tokios mintys kyla aplankius Kauno fotografijos galerijoje veikiančią parodą „Mano kiemas’16“ (kuratorius Donatas Stankevičius). Tai – tęstinis projektas, kuriame žiūrovams pristatomas šiuolaikinės fotografijos menas ir gana skirtingi autoriai, jų kūrybos kryptys.

1

Giedrė Barkauskaitė. Jono Petronio nuotr. iš VDU archyvo

Menas šiandien – Laimingojo princo akivaizdoje 2016-07-11

Elvina Baužaitė

Kas yra menas šiuolaikinėje kultūroje, mūsų visuomenėje? Pokalbis su etnologe, įvairių kultūros ir kultūrų – tradicinės ir šiuolaikinės, etninės ir populiariosios – aspektų tyrėja, humanitarinių mokslų daktare, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, daugelio kultūrinių projektų eksperte ir koordinatore Giedre Barkauskaite.

S. Čiučelis – Džekas spektaklyje „Mechaninė širdis“. Donato Stankevičiaus nuotr.

Saulius Čiučelis: „Patinka eiti eksperimentiniu keliu“ 2016-07-08

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Pasitaiko atvejų, kai žmogų norisi pakalbinti ir be įprasto preteksto. Prie tokių išimčių galima būtų priskirti ir pokalbį su teatro, kino ir televizijos aktoriumi Sauliumi Čiučeliu. Priežastis šiam dialogui – sceninis meistriškumas, didėjantis sulig kiekviena Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera. Aktorius noriai dalijasi savuoju sėkmės receptu bei asmenine patirtimi, kuo archeologija siejasi su teatru.

Audrius Gražys. Instaliacija „Laisvės pojūtis“, 2015 m. Deivio Slavinsko nuotr.

Audrius Gražys: laisvė ir galia 2016-07-07

Ramūnas Čičelis

Klaipėdoje užaugusio menininko, tapytojo ir instaliacijų autoriaus Audriaus Gražio darbai atveria seną kaip žmonija klausimą: ar žmogus gali būti laisvas? Mūsų laisvė nuolat išbandoma akistatoje su Kitu kaip žmogumi arba daiktu.

Kaip Viktorija Daujotytė-Pakerienė „prakalbina“ Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę 2016-07-01

Elvina Baužaitė

„<...> apie Sofiją rašyti – ne naujiena. Parašyta nemažai, vertinta ir bandyta pervertinti. Sofijos fenomenas vis pritraukia“, – pri(si)pažino V. Daujotytė-Pakerienė šių metų pradžioje pasirodžiusiame leidinyje „Sofija“ (2016). Literatūrologė sau įprastai, sutelktu atidos žvilgsniu, jaučiant ir atjaučiant kitą, įsijaučiant į kito išorinį ir vidinį pasaulį, atliko nuoseklią, gilią ir nesumeluoto, tikro jautrumo paženklintą analizę.

Parodos „Besiskleidžianti fotografija“ fragmentas. Jens Sundheim, „100100 Views of Mount Fuji“. Galerijos „Meno parkas“ archyvo nuotr.

„Besiskleidžianti fotografija“ – kuomet nebetelpama rėmuose 2016-07-01

Neringa Krikščiūnaitė

Parodoje „Besiskleidžianti fotografija“ fotografijos ribų plėtimas yra akivaizdus. Ši meno šaka peržengia pati per save, trindama aiškumo ribas, siekiant rasti naujų idėjų perteikimo būdų. Jeigu prireiktų, šie šešiolika skirtingų menininkų sugebėtų pateikti daugybę kontrargumentų Antonio Olmoso teiginiui apie fotografijos mirtį.

KAUET kritika daugiabučio gyvenamojo namo V. Putvinskio g. 8, Kaune, statybos projektui 2016-07-01

Birželio 29 d. posėdyje Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba aptarė daugiabučio gyvenamojo namo V. Putvinskio g. 8, Kaune, statybos projektą. Projektui nepritarta, pateiktos pastabos tolimesniam darbui.  

1

Mihály Zichy. „Pasirodymas Didžiajame teatre“, 1856 m., „Alexander II. Coronation Book of 1856“

Didysis pasaulio teatras (II dalis) 2016-06-30

Marius Vyšniauskas

1830–1880 m. teatras visur sparčiai skleidėsi. Buvo statomi nauji pastatai, turėję sutalpinti vis didesnes žiūrovų minias, vis daugiau žmonių rasdavo darbo scenoje ar už jos, produktyvūs dramaturgai pliekė šimtus trumpaamžių pjesių, kurių sėkmę lėmė veikiau prašmatnūs scenovaizdžiai ir puiki aktorių vaidyba, o ne siužetas bei dialogas. Lietuvos teatras plėtojosi panašia linkme, kol galiausiai tapo tautiško ir lietuvybę puoselėjančio stiliaus.

E. Varkulevičiaus parodos fragmentas. Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Žvilgsnis į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pristatomas parodas 2016-06-23

Astijus Krauleidis-Vermontas

Šį sykį siūlau žvilgsnį ir pajėgas nukreipti į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus veiklą ir pasižiūrėti, kas įdomaus, naudingo ir nematyto vyksta muziejaus padaliniuose. Žiūrovai ekspozicijų erdvėse galės ramiai susipažinti su Eugenijaus Varkulevičiaus ir Vlado Eidukevičiaus parodomis, prisiminti svarbią Lietuvos istorijos asmenybę Mykolą Kleopą Oginskį ir susipažinti su jo 250-osioms gimimo metinėms skirta paroda ar įdėmiai patyrinėti norvegės Inger Johanne Brautaset ir belgų meno ekspozicijas.

V. Grigaitytė – Žana spektaklyje „Skėriai“ (rež. R. Atkočiūnas). Asmeninio archyvo nuotr.

Vilija Grigaitytė: „Nepakenčiu melo scenoje“ 2016-06-22

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Vilija Grigaitytė – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, vertėja, šiemet apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir „Fortūnos“ skulptūrėle už antraplanį sesers Veronikos, paaukojusios savo gyvenimą vardan brolio gerovės, vaidmenį latvio režisieriaus Valterio Silio spektaklyje „Miškinis“. Anksčiau aktorė taip pat yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Jos sukurti vaidmenys pasižymi gilia personažo pajauta bei siekiu kiekvienai savo kuriamai veikėjai suteikti individualumo ir originalumo.

1

Kovács Kinga. „Gyvenimo ciklas“, 2016, Rumunija

Ateities fantazavimas 2016-06-21

Remigijus Venckus

Kadangi daugelis parodoje „Ateities užrašai“ eksponuojamų kūrinių rodo sąmoningai formuojamą žiūrėjimo ir ne(pa)matymo (arba neaiškių formų matymo) situacijas, kyla aktualus klausimas – ar tai, kas vaizduojama, lyg keistas regėjimas, iš viso kada nors egzistavo? Ar jo (ne)buvimas tikrai kada nors gali kartotis?

2

Spektaklis „Skaičius“ (rež. Ž.Vingelis). D. Stankevičiaus nuotr. iš NKDT archyvo

Egzistencijos laboratorija 2016-06-21

Astijus Krauleidis-Vermontas

Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) sezoną baigė dviem gana skirtingomis premjeromis – Agniaus Jankevičiaus spektakliu „Maištas“ bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolvento Žilvino Vingelio diplominiu darbu „Skaičius“ (kurso vadovas – Gintaras Varnas). Pastaroji premjera intriguoja – galime matyti, kaip pritaikoma XXI amžiaus pjesė, ką pasirenkama akcentuoti ir perkelti iš draminio teksto į sceną.

„DaGamba“ koncertas Babtyno-Žemaitkiemio dvare. Laimučio Brundzos nuotr. iš Pažaislio muzikos festivalio archyvo

„DaGamba“: klasika kitaip 2016-06-20

Justina Paltanavičiūtė

„DaGamba“ muzika – tai originalios kompozicijos, kurių pagrindui naudojamos klasikinės melodijos, tad žymūs kūriniai įgauna visai naują pavidalą. Ir, beje, įdomiausia, kad klausant kartais susidaro įspūdis, jog esi roko grupės koncerte. Kartais net nustembi prisiminęs, kad scenoje nėra nei elektrinių gitarų, nei būgnų – ten viso labo dvi violončelės, klavišiniai ir iranietiški mušamieji.

P. Lincevičiaus paroda-projektas „Žemė“ Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje. Autoriaus nuotr.

Kitokia istorijos rekonstrukcija 2016-06-17

Remigijus Venckus

Petro Lincevičiaus paroda-projektas „Žemė“ Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje nėra įprastas kasdienis reiškinys. Ją verta apžiūrėti ir apmąstyti dėl tapybos ir piešinių dermės su ekspozicijos aplinka. Šiuo atveju memorialinis butas tampa ne vien istorijos dokumentu, bet ir nauju meno kūriniu.

Administracinio pastato Savanorių pr. 239 projektinių pasiūlymų vizualizacija

KAUET svarstė administracinio pastato Savanorių prospekte, Kaune, projektą 2016-06-17

Birželio 15 d. posėdyje Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba svarstė administracinio pastato Savanorių pr. 239, Kaune, projektą. Projektui pritarta ir pateiktos rekomendacijas tolesniam vystymui.

3

Pranas Domšaitis. „Nukryžiavimas“ (1962)

Pranas Domšaitis: figūratyviosios tapybos kalba 2016-06-14

Ramūnas Čičelis

XX amžiaus pirmosios pusės Pietų Afrikos Respublikos lietuvių menininkas Pranas Domšaitis – neabejotinai figūratyviosios tapybos atstovas. Savo kūriniuose, vizualiuosiuose tekstuose, jis siekia pažinti savo gyvenamos valstybės tikrovę, kuri jam yra Kitas, kitoniška patirtis nei Lietuvos. P. Domšaičio darbuose dominuoja spalvinė raiška, jo kūrybos esminis ir unikalus ženklas – nepakartojamas koloritas, nulemtas PAR tikrovės.

Menandras savo dirbtuvėje su Naujosios komedijos kaukėmis, I a. pr. Kr.–I a. po Kr. Princtono universiteto meno muziejus, JAV

Didysis pasaulio teatras (I dalis) 2016-06-08

Marius Vyšniauskas

Teatro istorija skaičiuoja tūkstantmečius – jo ištakos siekia ankstyvųjų bendruomenių religines apeigas, kuomet vaidinimais garbintas konkretaus dievo gimimas, mirtis ir prisikėlimas. Europoje teatras atliko kultūrinį, politinį ir socialinį vaidmenį, todėl straipsnių cikle aptarsime ne tik šiuos teatro raidos etapus, operos gimimą Abiejų Tautų Respublikoje, bet ir perteiksime įvairių kraštų teatrinę atmosferą.

„Heda Gabler“. Rež. Ginatras Varnas. NKDT archyvo nuotr.

H. Ibseno dramaturgija Nacionalinio Kauno dramos teatro istorijoje 2016-06-06

Miglė Munderzbakaitė

XIX a. norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (Henrik Johan Ibsen), daugelio teatro tyrinėtojų vadinamo moderniosios (šiuolaikinės) dramos pradininku, kūryba pripažinta daugelyje Europos šalių, kūriniai statomi teatro scenoje, vėliau atsirado ir kino ekranizacijų. Dramaturgas, atsigręžęs į savo laikmečio visuomenės problemas, Lietuvoje taip pat sulaukė išskirtinio dėmesio.

Parodos plakate panaudota A. Kezio fotografija „Niujorko pasaulio mugė“, 1964 m.

Formą apdainuojančios fotografijos 2016-06-02

Ugnė Makauskaitė

Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerijoje eksponuojama Algimanto Kezio paroda susideda iš trijų segmentų: nespalvotos fotografijos darytos Čikagoje, Niujorke ir Paryžiuje. Kadangi fotografo estetika ir technika palaipsniui kito, apsiribojama trimis kūrybiniais dešimtmečiais: nuo 7-ojo, kuomet menininkas pradėjo fotografuoti, iki 9-ojo – prieš pradedant kūryboje naudoti naująsias skaitmenines technologijas.

Pagiriamasis žodis pykčiui 2016-05-31

Kamilė Šopytė

Skaitant Sigito Gedos dienoraščius „Žydinčių bulvių sapnai“ gali kilti gana trikdantis įspūdis. Autorius – puikiai žinomas, pripažintas poetas, bet turbūt nebūtų per drąsu spėti, kad dienoraščiai daug ką suerzins, paliks nemalonų įspūdį. S. Geda tikrai nevengia nei griežto ar vulgaroko pasisakymo, nei pikto vertinimo.

Vytauto Kašubos paminklas kunigaikščiui Gediminui Vilniuje, Katedros aikštėje. Nuotr. iš wikipedia.org

Vytautas Kašuba: Istorijos nuvainikavimas 2016-05-30

Ramūnas Čičelis

V. Kašuba yra tas lietuvių egzilio menininkas, kuris lietuvių skulptūrinį ir apskritai meninį mąstymą atvėrė Vakarų kontekstui ir padėjo įveikti tautinius kompleksus. Ši įveika – viena iš sėkmingo šiuolaikinių lietuvių menininkų kūrybinio proceso sąlygų ir galimybių.

Paroda Prahoje. 2016

Keturi Lietuvos fotografai Prahoje 2016-05-27

Tomas Pabedinskas

Gegužės 17–birželio 30 d. Prahoje, Panny Marie Snežné vienuolyno galerijoje, eksponuojama paroda „Keturi Lietuvos fotografai“. Parodoje pristatomi darbai iš Antano Sutkaus fotografijų ciklo „Lietuvos žmonės“, Aleksandro Macijausko serijos „Lietuvos turgūs“, Romualdo Rakausko ciklo „Žydėjimas“ ir Romualdo Požerskio fotografinio pasakojimo apie mažaūgį kaimo gyventoją „Mažasis Alfonsas“. 

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 ...38

© 2005-2011 kamane.lt

  • Autorinės teisės
  • Atsakomybės apribojimas
  • Metrika
Sprendimas: Coral solutions
Tarnybinis įėjimas