Kamanė

Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas

Kamanės tekstai
VIDEO
Kūrėjai
Aukso fondas
Apie
Scena Kinas ir fotografija Dailė Garsas Literatūra Architektūra Replika Istorija Miesto posėdžiai

Eiti prie turinio

Informacija apie portalą www.kamane.lt

Informacija
Daugiau
  • Informacija apie portalą www.kamane.lt

 Rezultatai

Kamanės tekstai

Siūlymas statyti paminklą burmistrui Jonui Vileišiui Laisvės al. Kaune. Nuotr. iš Kaunas.lt

KAUET posėdyje svarstyti J. Vileišio paminklo ir Steigiamojo Seimo aikštės vystymo klausimai 2017-04-20

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba posėdyje svarstė Kauno burmistro Jono Vileišio paminklo pastatymo vietą ir Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybes.

Spektaklio „58 sapnai“ (rež. R. Bartulis) fragmentas. Donato Ališausko nuotr.

Amžinoji dvipusybė: tarp archetipų ir stereotipų 2017-04-19

Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Spektaklio „58 sapnai“ režisierius R. Bartulis itin mandagus J. Kelero pjesės atžvilgiu, tiek atsargiai pagarbus, jog beveik neišsako savosios nuomonės, o pasislepia už dramaturgo. Jaunam kūrėjui norėtųsi palinkėti išdrįsti, kaip kad veikėja Sima, būti savimi, nors galbūt aplinka ir verstų elgtis visiškai priešingai...

Audronė Telšinskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Apie kaimo ir miesto poetiką Kriaunose 2017-04-14

Kalbėjosi Jurga Tumasonytė

Kai pagalvoju apie Kriaunų kaimelio bibliotekininkę Audronę Telšinskienę, prieš akis iškyla neįprasti matyti ir girdėti jos organizuoti literatūriniai renginiai – skaitymai žirnių lauke arba skrodžiant plaustu Sartų ežerą, tekstų klausymai išsitiesus pogulio ar deklamavimai kaimo parduotuvėse. „Kriaunų krašte esu visuomet, o bibliotekoje skaičiuoju septintus darbo metus“, – pasakoja A. Telšinskienė.

2

Marius Pinigis ir Marius Paplauskas šokio spektaklyje „(g)round zero“. A. Bulotos nuotr.

Marius Pinigis: „Gera žinoti, kad gali likti ir kurti Kaune“ 2017-04-12

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Marius Pinigis – šiuolaikinio šokio šokėjas, choreografas, pastaruoju metu Kaune išgarsėjęs savuoju netradicinio formato spektakliu „(g)round zero“. Kartu su kolegomis – gatvės šokio profesionaliu šokėju, choreografu Mariumi Paplausku ir kompozitoriumi Andriumi Stakele – sukurtas bendras darbas atnešė ne vieną įvertinimą.

Atviri laiškai – apie tai, kas „skauda“ 2017-04-11

Kristina Zaksaitė

Trečioji jaunos rašytojos Unės Kaunaitės knyga „Laiškai Elzei“ – tai dar vienas prasmingas literatūrinis bandymas pažvelgti į paauglių kasdienybės realijas. Literatūriniu tekstu – laiškais – autorė meistriškai perteikia komplikuotas nūdienos paauglių jausenas, smurto apraiškas, atvirai ir jautriai išsako tai, kas „skauda“.

S. Eidrigevičius. Iliustracija iš knygos "Laumių pasakos"

Stasys Eidrigevičius: egzistencijos išlaisvinimas 2017-04-07

Ramūnas Čičelis

S. Eidrigevičius suteikia Lietuvai istorinę galimybę darkart pripažinti svetur jau anksčiau šlovės sulaukusį menininką ne po jo išėjimo, o gyvam esant. Tai įsimintina, turint omenyje, kad lietuviai linkę išsižadėti užsienyje sėkmingą karjerą sukūrusių menininkų.

1

Daiva Daugirdienė VU botaniko sode. Asmeninio archyvo nuotr.

Daiva Daugirdienė: vertėjas niekada nebūna visiškai laisvas 2017-04-03

Kalbėjosi Elvina Baužaitė

Neseniai lietuvių kalba pasirodė Johno Irvingo romanas „Paslapčių alėja“. Vertimo autorė – Daiva Daugirdienė, kuriai tai buvo jau devintasis prisilietimas, o tiksliau – atidus ir ilgas kūrybinio literatūrinio bendravimo su Lietuvoje ir visame pasaulyje itin populiariu, kritikų pripažintu ir vertinamu amerikiečių rašytoju darbas.

Anonimas. „Nikolo Feri portretas“, 1752 m., Lunevilio rūmai, Prancūzija

Mažieji dvariškiai 2017-03-31

Marius Vyšniauskas

Tūkstančius metų fiziškai kitokie žmonės lengviau įsiliedavo į diduomenės erdvę. Liliputai mėgavosi specifine teise būti šalia monarchų per oficialias ceremonijas, nes savo mažu ūgiu išaukštindavo valdovą ir vizualiai pabrėždavo jo didingą poziciją. Kai kuriose visuomenėse liliputus gerbė, kitose žemino, o trečiose abu veiksniai gyvavo drauge. Kad ir kaip ten būtų, jų statusas buvo išskirtinis. Tad orientuodamasis į ryškesnius atvejus, pristatysiu dvaro liliputų gyvenimą tiek Abiejų Tautų Respublikoje (ATR), tiek ir visame pasaulyje.

Dalia Kuizinienė. Jono Petronio nuotr.

Apie literatūrą, kuri tampa neatsiejama gyvenimo dalimi 2017-03-28

Kalbino Elvina Baužaitė

Žiemos pabaigoje įvyko kasmetinė Vilniaus knygų mugė, kurioje mąstyta ir diskutuota apie lietuviškus ženklus pasaulyje. Jau pavasarį apie juos kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, humanitarinių mokslų daktare Dalia Kuiziniene.

Tadeuszo Różewicziaus vandenynas puodelyje 2017-03-27

Tomas Genevičius

Leidykla „Apostrofa“ išleido lenkų poeto Tadeuszo Różewicziaus (1921–2014) eilėraščių rinktinę „Vanduo puodelyje“ (2017). Tai pirmoji išsami garsaus lenkų poeto knyga lietuviškai, iki šiol su jo kūryba galėjome susipažinti tik nedideliu tiražu išleistoje knygoje „Tadeusz Różewicz. 4 poemos“ (vertė Vytautas Dekšnys, 2004) ir atskiruose periodikos leidiniuose.

Steigiamojo Seimo aikštė Kaune

Diskusijos dėl Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių tęsiamos 2017-03-27

Kovo 22 d. Kauno architektų namuose vykusio Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio metu buvo pristatyta Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija, diskutuojama dėl aikštės ir gretimų teritorijų vystymo variantų.

Kristina Steiblytė. Laimos Penekaitės nuotr.

Prieš sužimbant Auksiniams scenos kryžiams 2017-03-24

Parengė Elvina Baužaitė

Teatro diena jau visai čia pat (kovo 27 d.), o su ja – ir Auksinių scenos kryžių įteikimo ceremonija. Prieš akis turint nominantų sąrašą, apie juos ir teatro meną kalbamės su Auksinių scenos kryžių komisijos nare, teatro kritike, Vytauto Didžiojo universiteto Teatrologijos katedros doktorante Kristina Steiblyte.

1

Lėlė iš spektaklio „Summer Garden Photograph“, DAR (Druskininkai Artist's Residense), 2014

Kaip „Psilikono“ implantais tiesinamos liūdesio raukšlės 2017-03-22

Parengė Dovilė Stirbytė

Jau daugiau nei dešimt metų menininkų Auksės Petrulienės ir Dariaus Petrulio aktyviai vystomas šiuolaikinio meno projektas „Psilikono teatras“ pasižymi išskirtine estetika, interaktyvumu ir menų sinteze. Apie „Psilikono teatro“ idėjas, spektaklius menui neskirtose erdvėse, gamtos išdaigas pasirodymų metu, publiką ir kultūrų skirtumus bei kitus kūrybinius iššūkius kalbamės su menininkais A. ir D. Petruliais jų namuose, Panemunėje, Kaune, įrengtoje kūrybinėje studijoje.

Protesto akcija „Švento reikalo sala“, 2015 m. Facebook.com nuotr.

Dėmesys esminei smulkmenai 2017-03-21

Kastytis Rudokas

Svarbiausias kultūrinės raidos aspektas, paveldo išsaugojimo prielaida ir, galbūt, stabo savybėmis nepasižyminčio monumento sukūrimas įmanomas tik tada, kai taip vadinama foninė architektūra, paraštėse esanti kultūra – ta esminė smulkmena – nusipelnys tokio pat dėmesio, kaip ir noras sukurti nepakartojamą monumentą.

2

N. Lepeškaitė. Spektaklio „Liūdnas dievas“ akimirka (asm. arch. nuotr.)

Kaip vaidmuo suranda tave 2017-03-16

Kalbino Elvina Baužaitė

Artėjant Teatro dienai, pravartu peržvelgti didesnę teatro laiko atkarpą, skaityti jo metraštį ir susimąstyti apie ateitį, apie tai, kas laukia joje, kokia ji bus. Pašnekesio kviečiame aktorę Nijolę Lepeškaitę, teatro mokyklėlės „Mano teatras“ įkūrėją ir direktorę, vadovaujančią 10–14 metų vaikų grupei, vaidinančią Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

D. Manukian. „Besišypsantis portretas“, 2016 m.

Ten, kur nieko nėra, galima daug ką atrasti 2017-03-15

Enrika Striogaitė

Donaros Manukian parodoje „Ten, kur nieko nėra“ vis dėlto yra daug: autentiškai išjaustų patirčių, tapatybinės laisvės (išlaisvinimo), jutiminės (jausminės) spalvų išraiškos, savitos plastikos. Nors paroda stilistiškai nėra labai vieninga, tai tik dar labiau patvirtina, jog kiekvienas darbas gimė pats savaime, nesukonstruotas, neišmąstytas.

Spektaklio „Žalgirės“ repeticijų akimirka. Donato Stankevičiaus nuotr.

Vidas Bareikis: „Mūsų visuomenės modelis vis dar pagrįstas kalėjimo logika“ 2017-03-14

Kalbino Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Nacionalinis Kauno dramos teatras ruošiasi netradicinei premjerai – Vido Bareikio režisuojamai komedijai „Žalgirės“. Spektaklyje vaizduojama moterų mėgėjų krepšinio komandos kasdienybė, kurioje ironišku žvilgsniu žvelgiama į mūsų visuomenėje vis dar gajus stereotipus apie moteris, seksualines mažumas, kitokius žmones. Apie tai, kodėl kūrėjai nusprendė kalbėti būtent homofobijos tema ir ką ji bendro turi su krepšiniu, – pokalbyje su po energingų repeticijų teatre pagautu režisieriumi V. Bareikiu.

Beno Šarkos performansas „Ištrauk kamštį“ Nacionalinio Kauno dramos teatro festivalyje „Nerk į teatrą“. Donato Stankevičiaus nuotr.

Benas Šarka: „Sakyti – tai ne tik žodžiais“ 2017-03-13

Kalbino Aistė Verpečinskaitė

Benas Šarka – tai multifunkcionalus, į jokį kitą kūrėją nepanašus menininkas: nuo režisūros, aktorystės iki garso ir judesio. Paskutinį kartą Kauno dramos teatre jį buvo galima išvysti dar 1998-aisiais, tačiau šių metų festivalyje „Nerk į teatrą“ jis vėl pasirodė, garsų ir butelių dužimo fone kurdamas teatrinį vyksmą „Ištrauk kamštį“.

„Emilija iš Laisvės alėjos“: atkurti, didžiuotis ir prisiminti 2017-03-13

Kristina Zaksaitė

Vasarį Lietuvos kino teatruose pasirodė naujas žinomo režisieriaus Donato Ulvydo kino filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, kurį būtų galima įvardyti kaip preliudiją į artėjantį Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Realiais – 1972 metų – įvykiais paremtas scenarijus, sukurtas Jono Banio, virto dramatišku ir emocijas žadinančiu kino filmu.

V. K. Jonynas. K. Donelaičio poemos „Metai“ viršelio iliustracija, medžio raižiniai. Iš žurnalo „Lituanus“ archyvo

Vytautas Kazimieras Jonynas: filologija ir vaizdas 2017-03-10

Ramūnas Čičelis

V. K. Jonynas ir jo darbai liudija lietuviškąsias meno tapatybės paieškas, kurių trajektorijos driekiasi nuo filologinės pasaulėžiūros link abstrakčiosios dailės, jau kuriančios kitokį – bendra atmintimi, o ne kalba ar teritorija, – tautos savęs identifikavimo modelį.

„Alksniškės“. Rež. G. B. Padegimas. Donato Stankevičiaus nuotr.

„Alksniškės“ – mūsų istorijos priminimas 2017-03-08

Miglė Munderzbakaitė

Režisieriaus G. B. Padegimo spektaklis „Alksniškės“ pirmiausia yra svarbus, prasmingas ir reikšmingas istorinis tyrimas, daugeliui atskleidžiantis nemažai negirdėtų, nutylėtų dalykų apie Prezidento, gydytojo K. Griniaus asmenybę ir jo šeimą. Be to, tai ir dramaturgiškai sėkmingas priėjimas prie norimos temos, jos įvilkimas į pjesės formą. Perfrazuojant jau minėtą K. Griniaus mintį apie demokratiją, galima sakyti: apie mūsų istoriją kalbėti niekada nėra per anksti.

G. Cesari, „Suzana ir seniai“, po 1606 m., M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas

Vieno paveikslo istorija – Giuseppe Cesari „Suzana ir seniai“ 2017-03-07

Marius Vyšniauskas

Didžioji Mykolo Žilinsko dailės galerijoje eksponuojamos senosios tapybos dalis atsirado nacionalizavus Lietuvos dvarus, saugojusius įspūdingus meno rinkinius. Italų tapytojo Džiuzepės Čezario (Giuseppe Cesari, 1568–1640) paveikslą „Suzana ir seniai“ (po 1606), kuris detaliau aptariamas straipsnyje, muziejus įsigijo 1940 m. iš barono Leono fon der Ropo (Leo von der Ropp, 1860–1940) Pakruojo dvaro kolekcijos.

R. Požerskis. „Žemaitija – Nevada 2016“ parodoje „Geriausias 2016 metų kūrinys“ Kauno paveikslų galerijoje

Nuo Žemaitijos iki „Degančio žmogaus 2016“ 2017-03-06

Parengė Simona Zvicevičiūtė

„Gavęs individualią valstybinę stipendiją vizualizuoti nedidelę centrinės Žemaitijos dalį, visus 2016 metus fiksavau tą regioną. Taip pat praėjusiais metais šeštą kartą dalyvavau šiuolaikinio meno festivalyje „Degantis žmogus“ ir radau daug sąsajų, jungiančių Žemaitiją ir Nevadoje (JAV) vykstantį festivalį“, – teigia fotomenininkas Romualdas Požerskis.

Ryto Jurgelio tapybos ciklas „Balta upė“

Panirti į upę 2017-03-03

Vilma Kilinskienė

Išlaikydamas jau ne vienerius metus lydinčią tapybinę būseną, kur ekspresija ir meditacija, atvirumas ir uždarumas susilieja į nedalomą simbiozę, R. Jurgelis visgi šiek tiek keičia savo kūrybinės eigasties trajektoriją: tie, kurie žino menininko kūrybą kaip nuotaikingai įvairiaspalvę, veržlią, dekoratyvią figūrinę tapybą, dabar turės progą panirti į kur kas ramesnius, meditatyvesnius dailininko kūrybinius vandenis.

R. Eidukaitytė. „Eiti“, dr., al., 2016

Gamta ir laikas Rūtos Eidukaitytės tapyboje 2017-03-01

Remigijus Venckus

Atrodo, kad R. Eidukaitytės paveikslų vidinę komunikaciją formuoja teptukas. Jis laisvas tarytum autonomiškas subjektas, atsiskiria nuo paties autoriaus. Teptukas keliauja drobės paviršiumi ir palieka iš anksto nenuspėjamus pėdsakus, kurie susipina lyg spalvota virvių pynė, suvarsto drobės plotus į vientisą paveikslo sistemą. Dažniausiai ne ryškių, bet prigesintų atspalvių žaismėje išryškėja melancholiškas pamiškės ar miško laukymės peizažas.

„Klamo karas“, rež. A. Areima. Lauros Vansevičienės nuotr.

„Klamo karas“: širdies aritmija 2017-02-28

Aistė Verpečinskaitė

Kurti naujas formas ir neužsistovėti senosiose – režisieriui A. Areimai būdingas bruožas. Tačiau „Klamo kare“ svarbu iškelti teatro pasauliui aktualius klausimus: tai vis dėlto kokį teatrą reikia kurti? Kam reikia jį kurti?

Aukštoji Panemunė, Raudonojo kryžiaus tuberkuliozės sanatorija, 1934 m. Iš A. Burkaus asmeninio rinkinio

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Lietuvos kurortuose 2017-02-27

Tomas Pabedinskas

Kauno istorija tarpukariu iki šiol išlieka svarbia, o gal ir ryškiausia, šio miesto identiteto dalimi. Tačiau 2016 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“ veikusioje parodoje „Modernūs Kauno kurortai tarpukariu“ buvo siūloma prisiminti ir kitą, plačiajai auditorijai dar mažiau žinomą, tuomet iškilusio modernaus miesto gyvenimo pusę – kurortus bei laisvalaikį.

Provokuojanti kelionė po vieno žmogaus gyvenimą 2017-02-27

Austėja Baltrušaitytė

Sigitas Parulskis dažniausia pristatomas kaip poetas, eseistas, dramaturgas, kritikas, vertėjas. Jis – vienas prieštaringiausiai vertinamų, tačiau skaitomiausių lietuvių autorių. 2012-aisiais pasirodęs jo romanas „Tamsa ir partneriai“ sukėlė tikrą diskusijų audrą, kurios dėmesio centre buvo kūrinio tema: žydų genocidas Lietuvoje. O kuo iš kitų autoriaus knygų išsiskiria naujausias, praėjusių metų pradžioje išleistas šeštasis romanas „Nutylėtų lelijų miestas“?

Kauno autobusų stotis. Nuotr. iš Kaunas.lt

Ar Kauno autobusų stotis tikrai vykusi? 2017-02-24

Kastytis Rudokas

Visgi, net ir šis, atrodytų, visiškai eilinis (tiek funkciškai, tiek architektūriškai) pastatas neša gerą žinią visuomenei, jog architektūra, kaip meno rūšis, atskirta nuo statybos, yra verta visuomenės dėmesio, nes ji miesto įvykyje išgrynina mus supantį politinį, socialinį kontekstą, parodo, koks yra mūsų visų kūrybinis potencialas ir kiek esame nusiteikę kurti dabartį bei ateitį.

14

A. Vaitkūnienės paroda „Gamtos gurmano kabinetas“. Airidos Rekštytės nuotr.

„Gamtos gurmano kabinete“ – A. Vaitkūnienės dirbtuvės 2017-02-23

Neringa Krikščiūnaitė

Klausimai, kaip gimė Visata, kas ją sudaro ir kaip joje atsirado įvairios gyvybės formos, matyt, domina ne vieną. Domina tai ir mane. Galbūt todėl, apsilankiusi Aušros Vaitkūnienės parodoje „Gamtos gurmano kabinetas“, vykstančioje „Meno parko“ galerijoje, Kaune, likau maloniai nustebinta. Ir turbūt žodis „nustebinta“ būtų kiek silpnokas apibūdinti visa tai, kas dėjosi mintyse, žvalgantis po parodą.

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ...38

© 2005-2011 kamane.lt

  • Autorinės teisės
  • Atsakomybės apribojimas
  • Metrika
Sprendimas: Coral solutions
Tarnybinis įėjimas