Kamanės tekstai

MARCELIJUS MARTINAITIS: „MES GYVENOME“ 2011-07-12

Simona Siderevičiūtė

Ar labai skyrėsi mūsų senelių jaunystės potyriai nuo šiuolaikinės kartos vaikystės ir jaunystės išgyvenimų? Apie laikotarpį, kuris dabartiniam jaunimui tėra tik istorija, pasakoja M. Martinaitis savo knygoje „Mes gyvenome“. Sudėjęs prisiminimus į knygą rašytojas juos pakomentavo, atsakė į klausimus, kurie kilo skaitytojams nardant knygoje pateiktais praeities vingiais.

1

F. LISZTO 200-OSIOS GIMIMO METINĖS SU L. GENIUŠU 2011-07-11

Justina Paltanavičiūtė

Labiausiai žavi visai ne įspūdinga jaunojo pianisto biografija ir net ne techniniai sugebėjimai, o jo meninė branda, nuoširdumas ir įtaigumas. Kiekviename kūrinyje L.Geniušas geba kurti dramą, muzikine kalba pasakodamas gilią ir filosofišką istoriją, išties savitą, ne skolintą iš kitų fortepijoninių pasaulio autoritetų. Jo atliekama muzika gyvena išskirtinį gyvenimą, neatitoldama nuo opusų kompozitorių ir epochos, kuomet jie buvo sukurti, idealų.

3

KAUET POSĖDYJE – DISKUSIJOS DĖL KAUNO SENAMIESČIO IR NAUJAMIESČIO 2011-07-01

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) nagrinėjo klausimus dėl paminklo A. Mackevičiui, Kauno pilies konkurso, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio plėtros. Po ilgų diskusijų ekspertai pasiūlė įvairių rekomendacijų, nutarė, jog turi būti išsaugota miesto architektūrinė savastis, siekiant sukurti skaidrias, efektyvias ir istorinį tapatumą tausojančias sąlygas.

POPSO FIESTA PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALYJE 2011-06-13

Justina Paltanavičiūtė

Muzikologas L.Krameris yra pasakęs, jog pastaruoju metu klasikinei muzikai jau skamba laidotuvių maršas. Pažaislio muzikos festivalyje tam tikra prasme jis nuskambėjo, tačiau neskubėkime laidoti šios muzikos rūšies – tas pats festivalis šią vasarą siūlo ir kitų, klasikinės ar bent jau akademinės muzikos koncertų. Tikėkimės, jog ateityje klasikinės muzikos pasaulio atstovai ims mąstyti apie šios muzikos vertybes ir originalumo sąvoką, o Lady Gagos opusai skambės ne vienuolynuose, bet tinkamesnėse erdvėse.

8

KAUET POSĖDYJE – KAUNO TILTŲ PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGŲ PLANAI 2011-06-08

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) nagrinėjo P.Vileišio ir Kėdainių tilto dešiniojo ir kairiojo prietilčių transporto mazgų detaliuosius planus. Architektams siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.

ĮSIKLAUSAI IR GIRDI, KAIP PLAKA LĖLĖS ŠIRDIS 2011-06-06

Vidmantas Kiaušas

Gegužės 25-28 d. vykęs XIX tarptautinis lėlių teatrų  „Skrajojantis festivalis“ parodė sunkiai aprėpiamą temų ir aktorinės meistrystės įvairovę. „Skrajojančio festivalio“ improvizacijų laisvė, galimybės matyti savaip - vienas  patraukliausių šventės bruožų. Ir spektaklių daugiakalbystė, kartais net vertimų stygius, žiūrovų fantazijai talkino kuo gražiausiai.

1

STASYS EIDRIGEVIČIUS: „KAŽKUR YRA MANO TIKRASIS „AŠ“... KUR JIS?“ 2011-05-26

Vidmantas Kiaušas

Kad aprėptum, įsisąmonintum, nunirtum į mįslingai transformuotą, iš atskirų detalių atpažįstamai savą, iš netikėtų interpretacijų – paradoksaliai apribotą ir podraug erdvų menininko pasaulį, prireikia keleto valandų. Laikas prabėga nepastebimai, o tai, ką regėjome, tvirtai įsikerta atmintin. Galima gerbti ir mėgti S. Eidrigevičiaus kūrybą, galima ją kvestionuoti, įtarpuojant į savo, žiūrėtojo, išprusimo kontekstą, tačiau paneigti, kad ji veržliai užima jūsų atminties kertelę, nepavyks. Ir nereikia.

KELIONĖS LAIKU APLENKIANT KALBĄ 2011-05-25

Simona Siderevičiūtė

„Pasiklydę laike“ – puikus būdas pasitikrinti savo istorijos žinias. Sudėtingiau bus tiems, kurie ieško įtaigios literatūrinės kalbos. Kalbos, kuri perteiktų ne tik idėją ir mintį, bet ir žmogaus bei laiko dvasią. Prisiminus bendrą šiuolaikinės lietuviškos fantastikos kontekstą, kyla įspūdis, kad šiuolaikinės lietuvių fantastinės literatūros Achilo kulnas – gyvos, dinamiškos ir įtaigios literatūrinės kalbos stoka. Tai problema, nutildanti kalbas apie fantastinės literatūros renesansą Lietuvoje.

(NE)RIBOTOS EGZISTENCINĖS GYVENIMO KELIO PAIEŠKOS 2011-05-20

Loreta Varaniūtė

Po tokio šokiruojančio finalo – desperacijos triumfo, atmiešto maironiško lyriškumo intarpais, skaitytojui, ko gero, belieka nugrimzti į neviltį pas ilgesingai laukiantį rinkinio subjektą. Tam, kad galėtų dalytis gyvenimo beprasmybės apraiškomis ir apmąstymais. Galbūt tuomet lyrinis subjektas tarsi feniksas sudegtų, pakiltų iš pelenų ir prabiltų kitaip: įvairiapusiškai, nebijodamas šiuolaikinės poetinės raiškos, naujų, originalių ir unikalių įvaizdžių.

"Vasaris nebus amžinai", 2008

„VIDINĖS ŽAIZDOS“ ARBA KŪRYBA KAIP RITUALAS 2011-05-19

Dovilė Stirbytė

Performansą lydės „Atleidimo sau“ malda, kurią parašiau, pasinaudojusi amerikiečių dvasininko R. de Grandi sukurta „Atleidimo malda“. Jis ją naudoja sielai gydyti ir primena, kad atleidimas yra ne jausmas, bet valios sprendimas. Paėmusi tik vieną dalį, aš sukūriau savo maldą, susidedančią iš daugybės gabalėlių, nuodėmių ir priekaištų, pažįstamų daugeliui. Tai mano labai asmeniškas ir visiškai nuasmenintas pasakojimas. Istorija, kuri kasdien atsitinka daugybei žmonių.

1

„AMBER TRIO“: NUO RACIONALUMO LINK AISTROS 2011-05-11

Justina Paltanavičiūtė

„Amber trio“ –  kolektyvas, sudarytas iš jaunų atlikėjų – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventų V.Makrickienės (smuikas), M. Makricko (altas) ir E.Kižytės-Ramonienės (fortepijonas). Palyginti jaunas, tačiau akivaizdu, jog žvelgiantis viena kryptimi ir atkakliai siekiantis tikslo. Jis ne itin įprastas ir lietuviškų ansamblių kontekste – mat jungia tris tradicinius ir visiems gerai žinomus instrumentus: smuiką, altą ir fortepijoną. O žavesio „Gintariniam trio“ suteikia jaunatviškas nuoširdumas ir šviežesnio repertuaro ieškojimas.

NAUJOJI VIOLETA G. VERDI „TRAVIATOJE“ 2011-04-21

Justina Paltanavičiūtė

R. Vaicekauskaitė buvo tokia ryški, jog šalia jos nublanko kone visi kaunietiškosios „Traviatos“ senbuviai. Ir nors solistė yra prasitarusi, kad Violetos partija yra viena sunkiausių soprano repertuare, regis, atlikėjos pastangos ir noras tikrai pasiteisino. Ne tik jausmingu ir ištobulintu dainavimu, bet ir ypač nuoširdžia ir įtikinama vaidyba ji patraukė dėmesį ir neleido žiūrovams nė minutės atsikvėpti – scenoje išties išgyveno Violetos dramą – meilę ir pasiaukojimą, priversdama jos skausmą pajusti ir kitus.

2

NAUJI VĖJO GŪSIAI KAUNO MUZIKINIAME TEATRE 2011-04-11

Justina Paltanavičiūtė

Miuziklo „Aida“ kūrėjai džiaugiasi šiuo pastatymu ir negaili komplimentų vienas kitam. Vis dėlto smalsu, kaip šis miuziklas atsidūrė Lietuvoje? Kaip su muzikiniu audiniu pavyko susitvarkyti teatro trupei ir kodėl ji buvo papildyta kviestiniais svečiais? Apie tai ir kalbamės su „Aidos“ kūrėjais: režisieriumi V.Pauliukaičiu, dirigentu J.Janulevičiumi ir vienu pagrindinių vaidmenų atlikėjų J.Miliumi.

1

A.Malcys. Nuotr. iš asmeninio archyvo.

MUZIKOJE – KAIP IR GYVENIME… 2011-03-25

Justina Paltanavičiūtė

A.Malcys: "Kalbant apie simfonijos žanrą – man stambios formos kūrinio sukūrimas yra iššūkis. Simfonijos žanras – tai ir galimybė įgyvendinti tai, kas nepavyksta, o galbūt ir nepasiekiama realiame gyvenime. Kiekvienas kūrinys nėra vien tik muzikinė kalba išsakyta idėja ar tezė, tai kartu ir dokumentas, atspindintis ne tik autoriaus amatą, bet ir jo pasaulėžiūrą, estetiką, sėkmės ir dvejojimo akimirkas, kūrybinių minčių tėkmę."

EGZOTIKA IR TRADICINIS DŽIAZAS: "GAIO DE LIMA QUINTET" 2011-03-24

Justina Paltanavičiūtė

Egzotiški ritmai ir melodijos, įvilktos į džiazo apdarą, tąkart skambėjo veikiau ne karštai, o subtiliai ir švelniai, drauge užtikrintai bei profesionaliai. Tai buvo keistokas kultūrų susiliejimas, mat švelniai turėjęs skambėti santūriųjų lietuvių muzikavimas suskambo visai atvirkščiai. Gaio de Lima išties spinduliavo karštį, tačiau kiek kitokį, nei daugelis įsivaizduoja – šįkart jis veikiau priminė tingią popiečio siestą – vasaros pavėsio ramybę. Tokią atmosferą kūrė aksominis Gaio de Lima balsas – ramus, švelnus, be jokio vibrato.

M.K.Čiurlionis.G.Mačiulio nuotr.

ŠIAURĖS ŠALIŲ MUZIKA KAUNO VALSTYBINĖJE FILHARMONIJOJE: KLASIKA IR NE TIK 2011-03-22

Justina Paltanavičiūtė

“Edvardas Griegas ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – du šviesuliai, sužibę Europos paribyje“, – tokią sąsają tarp šių dviejų kompozitorių atrado Kauno valstybinio choro vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis. Ir iš tiesų abu kompozitorius jungia ne tiek kūryba, kiek jų reikšmingumas gimtosioms tautoms. Abu padėjo savo tautų profesionaliosios muzikos tradicijos pagrindus, kurią tęsė ir iki šiol tęsia ateinančios kartos.

1

VIENAS ROMANAS KETURIOSE KNYGOSE – FANTASTIŠKA ROMUALDO DRAKŠO KŪRYBA 2011-03-18

Simona Siderevičiūtė

R.Drakšo knygas vienija ne tik herojų vidinės savybės, bet ir sugebėjimas visą intrigą atskleisti iš anksto. Puslapiai tiesiog užpildyti ir netgi perpildyti veikėjų vidinių monologų, svarstymų, kurie atskleidžia būsimus įvykius, paslaptis, ketinimus. Labiausiai stebina tai, kad monologo pabaigoje veikėjas dažniausiai nusprendžia, jog jis svarstė neteisingai, ir viską atiduoda į lemties rankas. Skaitytojui ta lemtis – jau atskleista. Intriga – nužudyta.

8

GRAFIKĖ ELENA JAKUTYTĖ – SUBTILIOJI KLASIKĖ 2011-03-11

Prof. Edmundas Saladžius

Elenos Jakutytės kūryba suprantama kaip mūsų valstybės tautinės identifikacijos simbolis. Liaudies meno inspiruoti kūriniai artimi jam forma ir turiniu. Estampų ciklai liaudies dainų, šventojo Jurgio tema teigia tautinį  identitetą, itin svarbų Sovietų imperijai priklausiusių  tautų kultūrų naikinimo ir niveliacijos laikotarpiu.  Tuo pat metu jos kūryba nepraranda meninės vertės, nacionalinę tradiciją praturtindama naujais  atrastais simboliais. Tą liudija lakštai iš ciklo „Poeto sodas“.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Nuotr. iš kamane.lt archyvo.

KAMERINĖ GIMTADIENIO FIESTA 2011-03-04

Justina Paltanavičiūtė

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro 17-ojo gimtadienio koncertas - visai nepasiutėliškas, o veikiau santūrus ir subtilus. Žaismingumo suteikė nebent vakaro šeimininkas D.Katkus, pasirodęs ne tik dirigento, bet ir koncerto vedėjo amplua, ir vis šmaikštavęs (pasak jo, vieno iš kūrinių autorius O.Balakauskas neatvykęs į Kauną todėl, kad labai bijantis kauniečių kritikos – esą jam baisiai dreba rankos ir kojos). Džiugu, kad pačiam jubiliatui (orkestrui) nedreba nei kojos, nei rankos kruopščiai renkantis repertuarą, puikiai jį atliekant ir neatmetant intriguojamų pasiūlymų.

1

F. Drulytė ir V. Smailytė. Org. nuotr.

FLEITA + ARFA = „FA”, ARBA DEIMANTAI, PASISLĖPĘ SNIEGE 2011-02-25

Justina Paltanavičiūtė

Fleita ir arfa – netradicinis derinys klasikinės muzikos kontekste. Išgirdus abiejų instrumentų pavadinimus, sudėtus kartu, iškyla visai ne tradicinio europietiško orkestro vaizdinys, o veikiau jau senovės egiptiečiai ar graikai, laikantys rankose šiuos instrumentus. Tačiau tikrovė visai kitokia ir netikėtai stebinanti – fleitos ir arfos duetą galėjome išvysti Kauno valstybinio muzikinio teatro Baltojoje salėje vasario 20-osios popietę.

2

Weisswaser Muskau geležinkelis. Spėjama, kad vienas garvežių yra iš Lietuvos.

GELEŽINKELIO PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROBLEMOS KAUNE IR UŽSIENYJE 2011-02-21

Udrius Armalis

Geležinkelių ir technikos paveldo muziejai ypač populiarūs Vakarų Europoje, nes yra patrauklūs ne tik senolių laikus primenančia technika ir technologijomis, bet ir savo atraktyvumu – galimybe užuosti tikrus dūmus ir garą, išbandyti techniką, kuria dirbo mūsų seneliai, ar netgi pabandyti pačiam valdyti senovinį lokomotyvą. Ar Kaunas galėtų tapti technikos mėgėjų centru ir gauti iš to pajamų? Pabandykime atsakyti į šį klausimą.

5

ISPANIŠKI ŠTRICHAI KAUNO VALSTYBINĖJE FILHARMONIJOJE 2011-02-14

Justina Paltanavičiūtė

Nors gitara ir vadinama klasikiniu instrumentu, ja atliekamas repertuaras nėra išskirtinai akademinis, mat ji neišvengiamai asocijuojasi su įvairių epochų bardų muzika bei folkloru, ypač ispaniškomis melodijomis. Galbūt todėl klasikinė gitara turi ir plačiai vartojamą sinonimą - ispaniška gitara, be to, daugelis šio instrumento klasikinio repertuaro kūrėjų taip pat yra ispanų kilmės. Tad tikriausiai V.Mikuckio rečitalio programa, kurioje neišvydome tradicinių kompozitorių pavardžių, niekam nekėlė nuostabos.

KAUET AKIRATYJE – BARELJEFAI ANT ZOOLOGIJOS MUZIEJAUS FASADO IR LINKUVOS DVARO TERITORIJA 2011-02-11

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė du klausimus: R.Šulskio bareljefų ant T.Ivanausko zoologijos muziejaus fasado iniciatyvą ir detaliojo plano Linkuvos dvaro teritorijoje priešprojektinius pasiūlymus. Abiems projektams pritarta, siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.

5

MARGARITA, FAUSTAS AR MEFISTOFELIS? 2011-01-28

Atnaujinta premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Peršasi išvada, jog meilės šiame „Margaritos“ pastatyme ne itin daug: orkestrui ji nebuvo artima, Margaritai labiau patiko būti dramatiškai, Faustas tuo tarpu buvo nuoširdžiai įsimylėjęs, tačiau tapęs antraeiliu operos personažu. Pagrindinė kūrinio mintis yra gėrio ir meilės laimėjimas prieš blogį, tačiau ar nebus taip, jog šiame spektaklyje viską nustelbė ir pagrindiniu personažu tapo intelektualusis velnias? Dar kartą klausdama, Margarita, Faustas ar Mefistofelis, atsakau – Mefistofelis!

4

AMŽINYBĖS SIMBOLIAI LAISVĖS GYNĖJŲ DIENAI ATMINTI 2011-01-17

Justina Paltanavičiūtė

Sulaukus pompastiškos pabaigos, ji pasirodė visai netikėta – videoinstaliacijų iki tol rodytus gamtos vaizdus pakeitė tekstas, tuo tarpu solistai ir kompozitorius ragino visus atsistoti ir dainuoti drauge. Visa tai nuskambėjo kaip giesmė unisonu. Galbūt kas nors, pajutęs vienybę, išspaudė ašarą. O kitiems tikriausiai kilo ir kitokių – sarkastiškų ar ironiškų minčių, tarsi giedant nežinomos užjūrio šalies himną, kurio nėra nei mūsų širdyse, nei galvose.

KAS NUŽUDĖ VITRAŽĄ? 2011-01-14

Pokalbis su vitražistu Eimučiu Markūnu

Kas nužudė vitražą? Gal po trečiojo pasaulinio karo, kai viskas susprogs, iš po žemių išlįs amebos, paskui išsivystys žmogus, vėl prasidės architektūra ir stikliukai, vėl iškils bažnyčios ir vitražai, kol jie vėl taps vitrinomis. Taip gali vėl atsirasti vitražas architektūroje.

1

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS MILANE 2011-01-06

Rasa Andriušytė, specialiai iš Milano

Suvokus Milano kultūrinės pasiūlos mastą ir įvairovę, nutvilko smalsulys: kaip ir kuo į tą kultūrų Babelį įsiterpia svečias iš Šiaurės – subtilusis M.K.Čiurlionis? Kas tapo gija, jungiančia derlingoje kultūros terpėje subrendusį italą žiūrovą ir lietuvį menininką, daugiau kaip prieš šimtą metų dailę ir muziką kūrusį rytiniame Europos pakraštyje?

18

Gintaras Rinkevičius. Opera.lv nuotr.

OPERŲ IR POKŠTŲ DĖLIONĖ: „OPERA IMPOSSIBILE” 2010-12-27

Justina Paltanavičiūtė

Muzikinių pokštų vakare nebuvo taikoma į rimtą dramą, bet „Opera Impossibile“ žanriniu aspektu labai priminė XVI amžiuje pamėgtą operos pasticcio žanrą, kai į vieną kūrinį buvo jungiamos žymiausios operų arijos, labiau koncentruojantis į atlikėjų virtuoziškumą ir išorinį muzikos spindesį nei į dramos veiksmą. Turint omenyje, kiek žinomų kūrinių buvo sudėta į vieną palyginti neilgos trukmės „Operą Impossibile“, kūrinį tikrai galima pavadinti pastišu.

3

P.Gudinaitė ir M.Zimkus. KMN (A.Urbono) nuotr.

R.SCHUMANNAS: MOTERIŠKUMO IR VYRIŠKUMO AKISTATA 2010-12-20

Justina Paltanavičiūtė

Pathos ir logos, yin ir yang, moteriškumas ir vyriškumas, anima ir animus. Įvairiose kultūrose egzistuoja daugybė panašių kontrastuojančių vaizdinių. Beje, ne tik priešpriešinamų, bet ir nuolatos lyginamų tarpusavyje. Prie jų tam tikra prasme galima priskirti ir Roberto Schumanno vokalinius ciklus „Moters meilė ir gyvenimas“ ir „Poeto meilė“, skambėjusius Kauno menininkų namuose.



2

Aukštybinių pastatų išdėstymo schema su draudžiamomis zonomis.

DIDŽŲJŲ PREKYBOS CENTRŲ IR AUKŠTYBINIŲ STATINIŲ VIETA KAUNE 2010-12-20

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė du klausimus: didžųjų prekybos centrų išdėstymo ir aukštybinių statinių vieta Kaune. Abiems projektams nutarta pritarti su sąlyga. Autoriams siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.

2

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1... 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 ...38