KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO 2012-01-18 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE 2012-02-02
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) 2012 m. sausio 18 d. posėdyje svarstė Mokslo paskirties pastato Jonavos g. 66, Kaune, rekonstravimo projektą. Projektavimo įmonė - UAB " Inžinerinė mintis". Projekto autorius - Vainius Šalomskas. Projekto vadovas - Tomas Burokas. Užsakovas - VDU.
VISOS ĮMANOMOS ANGELŲ SPALVOS (papildyta) 2012-02-01
Peržvelgus visą Ivanauskaitės kūrybą paaiškėja, kad jos matyti angelai nėra vien baltos spalvos. Tarp dviejų baltų taškų išryškėja ir kitos įmanomos angelų spalvų variacijos. Jie gali būti žydri, kaip vienos ankstyvųjų Jurgos novelių „Kada ateis Godo?“ („Pakalnučių metai“) pasakotojas, kuris laukdamas merginos mintyse kuria tokią artėjančio vakarėlio programą: „Aš irgi buvau pasiryžęs negerti, sėdėti štai taip įsmeigęs akis į nebūtį, rūkyti ir šypsotis tolimam žydram angelui, kurio nėra šioje žemėje.“
"PERKŪNO" NAMAI: TARP LEGENDŲ IR TIKROVĖS 2012-02-01
Kalbant apie kultūros paveldą visada turi būti nubrėžta aiški takoskyra tarp žmonių fantazijos vaisiaus ir tikrų istorinių faktų. Juk kultūros paveldas yra gyvasis praeities liudininkas, kurį prakalbinus dažniausiai nebereikia kurti naujų pasakojimų.
ARCHITEKTAS R. J. PALYS: „KULTŪROS PAVELDAS JUK NE VIEN MŪRAS AR ARKA – TAI ŽMONIŲ SANTYKIAI, ERDVĖS, ĮPROTIS, TRADICIJA, ATMINTINOS VIETOS“ 2012-01-25
Kauno senamiestį architektas Rimvydas Jurgis Palys regi it ligonį: šiek tiek žaizdotą – deja, prie tokios būklės prisidėjusios ir už architektūros paveldo būseną atsakingos institucijos. Vis dėlto pacientą, jo nuomone, pagydyti įmanoma – tam labiausiai tiktų gera šiuolaikinė architektūra, o ne bandymai didžią praeitį atkurti butaforija, primenančia bedvasį protezą.
VALDO KURKLIEČIO KERAMIKOS PARODA GALERIJOJE „BALTA“ 2012-01-16
Valdas Kurklietis – Kaune gyvenantis ir kuriantis jaunosios kartos keramikas, neabejotinai atradęs savitą, unikalią meninę raišką, kurią akivaizdžiai atskleidžia jo personalinės parodos „Išbandymų metas“, šiuo metu eksponuojamos tekstilės galerijoje „Balta“.
PARODOJE „SPALVA – NUOTAIKA – SIMBOLIS“ – BALTOS SPALVOS INTERPRETACIJOS 2011-12-20
Jau trečius metus Kauno tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerija „Balta“ organizuoja šventinę parodą – konkursą „Spalva – Nuotaika – Simbolis“, kurioje žymūs Lietuvos kūrėjai savitai interpretuoja baltą spalvą. Menininkai, pasitelkdami įvairiausias technikas, stengiasi savo kūriniais perduoti žiūrovui žinutę, ką kiekvienam jų reiškia balta spalva.
NUSIMEGSIU SAU ŠARVUS 2011-12-15
Praėjusį šeštadienį galerijos „Meno parkas“ lankytojams buvo suteikta galimybė stebėti jaunosios menininkės V.Tamoševičiūtės performansą, kuris tapo sudedamąja D.Pupkevičiūtės kuriamo videodarbo „Šarvai“ dalimi. Jaunųjų kūrėjų duetas galerijoje sukūrė estetišką ir švarų reginį. Buitiškas veiksmas – mezgimas – buvo pateiktas kaip tam tikra meditacijos forma.
KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJOJE – STIKLO MENO PARODA „VITRUM BALTICUM“ 2011-12-06
Šį rudenį jau penktą kartą surengtas tarptautinis, trienalės principu organizuojamas stiklo meno projektas „Vitrum Balticum“. Jo pagrindu (šalia papildomų teorinio seminaro bei personalinių parodų) visada tampa didelė autorinio stiklo meno ekspozicija. Jubiliejinėje projekto parodoje tapo svarbi dviejų menų – fotografijos ir stiklo kūrinio – sintezė.
KONTRASTAI PARODŲ CIKLE „DUETAI“: A.PETRAŠIŪNAITĖ IR A.DRAZDAUSKAITĖ 2011-12-03
Dviejų skirtingų Lietuvos menininkių A.Petrašiūnaitės ir L.Drazdauskaitės darbų parodą Kaune iš ciklo „Duetai“ ir dailininkių tapybą geriausiai apibūdina antonimai, pvz., ryški – pasteliška, aštri – švelni, asmeniška – universali. Šis menininkių duetas skirtas kontrastų dermei, nuo poetiško gamtos pasaulio iki individualių ir skaudžių išgyvenimų, nuspalvintų nepikta ironija. Atrodo, sunku šias autores vadinti duetu, tačiau juk ir pats gyvenimas pilnas netikėtų sugretinimų.
VIOLETA ŽIDONYTĖ „LIEPŲ MEDAUS NEBUS“ – ISTORIJOS PĖDSAKAIS 2011-12-02
Nepriklausomoje Lietuvoje vis dar nenutyla kalbos apie sovietmečio padarytą žalą Lietuvos valstybei, jos žmonėms ir kultūrai. Literatūriniuose kūriniuose taip pat vis dar atskleidžiama individuali ir kultūrinė patirtis, kurią formavo sovietinė ideologija ir kultūra. Vienas kūrinių, vaizduojančių sovietmečio įtaką, yra ir naujausias V.Židonytės romanas „liepų medaus nebus“.
TARP RYTŲ IR VAKARŲ. „J.MAČIŪNAS IR KONTEKSTAS: FLUXUS NESIBAIGIA“ 2011-11-25
Būtų sunku vienareikšmiškai pasakyti, kiek Tolimųjų Rytų filosofija, o kiek Vakarų kultūra paveikė fluxus judėjimą. Konkretūs faktai tokias sąsajas esant įrodo, tačiau labiausiai tai patvirtina realių patirčių galimybės, įvykių scenarijai, kūrybiniai eksperimentai. Kauno bienalėje surengtas projektas parodė, kad fluxus tikrai gali keisti ne tik meno parodų pateikimo būdą, bet ir kiekvieno žmogaus kasdienybės potyrius.
PROZOS METAMORFOZĖS J.TUMASONYTĖS KNYGOJE „DIRBTINĖ MUSELĖ“ 2011-11-22
J.Tumasonytės trumpoji proza knygoje „Dirbtinė muselė“ – tai šiek tiek panašios, bet ir truputį skirtingos istorijos, neretai absurdiškos, keistos, neįprastos ar postmodernios. Autorė eksperimentuoja svyruodama tarp sąmonės ir (pa/ne)sąmonės, nevengia piešti siurrealistinių vaizdinių, o kartais visai priartėja prie absurdo teatro.
V. KAŠINSKO PARODA „SAKRALINIAI ESKIZAI“ – ŽMONĖMS, BESIDOMINTIEMS RELIGINIU MENU 2011-11-18
„Sakralinis menas pamažu traukiasi į pogrindį, užleisdamas vietą postmodernistiniam menui, nes sakralinis menas atriboja reikšmingus dalykus nuo visiems prieinamų, elementarių dalykų, įsitenkančių į profaniškumo sąvoką,“ – teigia dailininkas V.Kašinskas. Kyla klausimas, ar sakralinis menas reikalingas, ar patrauklus, domina šiuolaikinį žmogų?
Ž.JANUŠAITĖS PARODOJE – NEPAGAUNAMAS SUBATOMŲ MIRGĖJIMAS 2011-11-17
Ž.Janušaitė, atsisakydama vaizduoti daiktišką pasaulį ir akcentuodama nuolat žmogų supančią erdvę bei materijos menkumą, veda žiūrovą metafizinių apmąstymų link. Autorė savo tapyboje, kurdama meditatyvias nuotaikas, atskleidžia universalius meninius siekius moderniomis, neišsemtomis ir Lietuvoje retomis priemonėmis. Ir visa tai paįvairina savitu meniniu sprendimu ant drobės projektuoti vaizdą.
