Reikėtų surengti diskusiją apie memuarinę literatūrą. Jos taip daug daugėja, ji yra tokia nevienaprasmiška, kartais galvoji, kad žmogus geriau būtų nieko nerašęs. Martinaitis čia yra išimtis, bet memuarinės/asmeninės literatūros kiekis jau seniai rodo perviršį.
Rašyti savo komentarą
MARCELIJUS MARTINAITIS: „MES GYVENOME“
Reikėtų surengti diskusiją apie memuarinę literatūrą. Jos taip daug daugėja, ji yra tokia nevienaprasmiška, kartais galvoji, kad žmogus geriau būtų nieko nerašęs. Martinaitis čia yra išimtis, bet memuarinės/asmeninės literatūros kiekis jau seniai rodo perviršį.