SANTŪRIOS SKERSTUVĖS 2010-10-04
R.Vikšraičio užfiksuotos „Skerstuvės“ paskatina S.Parulskį suklusti: „Tupėdamas būdelėje suprantu, kad kritinio racionalizmo požiūriu čia nėra jokios mistikos. Bet kodėl man virpa keliai? Asmeniniai kompleksai ir jų provokuojamų archetipų kerai?“ Lygiai taip ir mums suvirpa rankos, linksta keliai, nenorime matyti to, kas rodoma, priimti tamsios realybės. Lietuviai užsimerkia. Tuo tarpu mūsų amžiaus metraštininku tituluojamas britas M.Parras plačiai išplečia akis.
VIENYTI JAUNIAUSIUS LITERATUS – „ŽIRKLIONIO“ MISIJA ĮMANOMA 2010-09-27
"Dialogas – tai, ko labai trūksta mūsų šiuolaikinės literatūros refleksijai. Jo beveik nėra. Egzistuoja uždaros anoniminės bendruomenės. Dialogui skirti renginiai padeda kuriančiam žmogui pažvelgti į save kitų akimis, pajusti, kad jis nėra visa ko centras, įsijausti į literatūros įvairovę, apie kurią kalbėtis tiesiog būtina."
A. MIKUTA: „JAU NEBENORIU ŠOKTI ROKENROLĄ“ 2010-09-27
Kokia galima šneka apie sąmoningą meninę ar politinę liniją Lietuvoje, jeigu visur pilna perbėgėlių. Kai visuomenėje jovalas, tai ir kultūroje jovalas. Pasidairius galima ir pašaržuoti: vieni menininkai glaudžiasi prie politikų (o taip buvo visais laikais), kiti dairosi, kur gavus kokią vietinę ar tarptautinę stipendiją. Yra ir užsispyrėlių, kurie kuria, ir tiek, nesidairydami. Per maža jėgų ir ambicijų. Nedera tokiame mažame krašte taip išsiblaškyti.
KŪRYBOS IDEALŲ SUVIENYTI: SOFIJA IR MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIAI 2010-09-20
Sofijos ir Mikalojaus Konstantino korespondencijoje dažnai suskamba „dvasios pranašumo“ idėja. Tiek jos straipsniuose, tiek Konstantino jai rašytuose laiškuose atmetama pakylėta retorika, svarbia jų bendravimo priemone vadinant tylą. M.K.Čiurlionis Sofijai yra rašęs: „...ką gi mes galime pasakyti vienas kitam juodo rašalo pagalba? [...] ar mes tylėdami nepasakytume vienas kitam kur kas daugiau?“.
G.AKELIENĖ: „NE AŠ KALBU SAVO KŪRINIAIS, BET JIE MAN ŠNABŽDA“ 2010-09-09
Kurdama neturiu kažkokios didelės idėjos, kurią norėčiau išreikšti, tiesiog liejasi, norisi daryti, tą ir darau. Paskui atsitraukusi žiūriu į juos – ir man jie kalba. Beveik visi darbai ką nors sako; atrodo, pati padarai, o paskui pati su jais šnekiesi.
APIE A.KAZILIŪNAITĖS „20% KONCENTRACIJOS STOVYKLĄ” 2010-09-06
„20 % koncentracijos stovykla“ savo formatu bei tiražu – tai nerimo nekelianti knygelė, lentynoje su kitomis knygomis ji turi savybę susiniveliuoti, o galiausiai išnykti. Kad taip nenutiktų, turbūt teks ją įdėti kaip skirtuką į pirmąją A. Kaziliūnaitės knygą ir tikėtis, kad jos greitu laiku neatsives klonuotų vaikų.
V.MASALSKIO STUDENTAI ATNEŠĖ „ŽINIĄ“ KAUNUI 2010-09-02
Rugsėjo 1-ąją, per patį vidurdienį, Laisvės alėja suskambo šūksniais, kurie priminė ir svarbų pranešimą, ir aukojimą, ir protestą, ir išpažintį. Tai prilygo stipriam žaibo kirčiui iš giedro dangaus: praeiviai nuščiuvo, gavę žaibišką energijos, nuoširdumo, estetinės švaros smūgį, ir vėl liko veltis chaotiškoje gatvės minioje, tačiau jie liko paženklinti stipraus emocinio sukrėtimo.
PLAČIŲJŲ GELEŽINKELIŲ PAVELDAS KAUNE: AR ĮMANOMA JĮ ATGAIVINTI? 2010-08-05
Kultūros paveldo apsaugos institucijos Lietuvoje daugiausia rūpinasi tik prestižinės architektūros objektais, bet pastaruoju metu dažniau atsigręžia į technikos ir pramonės paveldo įrenginius. Pradedama kalbėti ir apie užmirštų bei apleistų pramoninių zonų regeneravimą – atnaujinimą ir pritaikymą naujai paskirčiai. Itin populiarėja tokių vietovių konversija į visuomenines erdves. Būtų nedovanotina tik užfiksuoti pramonės objektus ir leisti jiems sunykti, nes Lietuvoje šie ištekliai ir taip nėra gausūs. Kaune savo atgimimo laukia senasis lokomotyvų depas.
„ŠIUOLAIKINIS LIETUVIŲ PIEŠINYS“ – VIZITINĖ LIETUVIŲ KORTELĖ VARŠUVOJE 2010-08-05
Paroda „Šiuolaikinis lietuvių piešinys“ Varšuvoje yra pirmoji vizitinė kortelė, pristatanti esmines Kauno dailininkų požiūrio į šiuolaikinį piešinį tendencijas. Tęsdami turtingą ir įvairiapusę Europos piešimo tradiciją, Kauno dailininkai randa įtaigią ir individualią stilistiką savo epochai išreikšti ir ją atspindėti. Būtent toks požiūris vienija šios parodos dalyvius.
APIE FELIKSO IMPORTĄ IŠ KĖDAINIŲ Į KAUNĄ 2010-08-05
Įdomu, kas būtų, jeigu tokį Feliksą iš Kėdainių pakviestume meniškai aptvarkyti Kauno senamiesčio lūženas? Gal kauniečiai iš pasiutimo pašoktų gražintis. Juk mūsų „honoras“ – o-ho-ho! – istorinis, dar smetoninis. Tai kodėl gi mes taip sausai pralošinėjame „agurkų sostinei“?
ORNAMENTAI IR FIGŪROS: M.K.ČIURLIONIS IR ART NOUVEAU 2010-08-02
M.K.Čiurlionis tapybiniuose cikluose tebenaudojo vizualų simbolinį pasakojimą, o pasakiški vaizdai tarsi šydas slėpė jo meninį atradimą – absoliučiai novatorišką tapybinės sonatos idėją. Visa tai yra pasiekimai, už kuriuos M.K.Čiurlionis įrašytas į XX a. modernizmo istoriją. Kaip jam tai pavyko padaryti? Kokiais keliais eidamas, lietuvių dailininkas sujudino simbolizmo pamatą tiek, kad jo statytas meno rūmas gerokai išsiveržė pirmyn, į mažai kam pažįstamus tolius?
STOJAMIEJI MENININKŲ EGZAMINAI - LYG ABSURDO LOTERIJA 2010-07-26
Praėjusį penktadienį paskelbti stojamųjų egzaminų į aukštąsias menų studijas rezultatai, kaip ir pernai, sukėlė kur kas daugiau nerimo, negu džiaugsmo. Švietimo ir mokslo ministerija pavasarį gyrėsi gerokai patobulinsianti šiemetę menininkų priėmimo tvarką – koreguosianti specialių sugebėjimų vertinimo formulę bei rezultatų skaičiavimo metodiką, apmokysianti komisijų narius, kaip taikyti vertinimo sistemą, sklandžiau organizuosianti egzaminus. Ar pažadai buvo tesėti?
ALEKSOTO ORO UOSTO ATEITIS – TARP JAUNATVIŠKŲ UTOPIJŲ IR REALYBĖS 2010-07-16
Siek to, kas šiandien atrodo neįmanoma, pasieksi tai, kas rytoj atrodys realu – taip galima apibūdinti birželio pabaigoje Kaune, senajame Aleksoto oro uoste, vykusio jaunųjų architektų plenero dalyvių kūrybinę drąsą. Pasak architekto R.Palio, „didžiausias laimėjimas, kad jaunieji architektai puikiai suvokė oro uosto svarbą, jo semantinę, istorinę reikšmę“.
LIETUVOS VASAROS FESTIVALIŲ AFIŠA: TARP MENO IR PRAMOGOS 2010-07-12
Vasaros sezonas tinkamas įvairiems festivaliams rengti, tam palankios ir ne itin tradicinės erdvės -- įvairūs dvarai, parkai, muziejų kiemeliai ar terasos. Prie atvirų erdvių neretai taikoma ir programa – klasikinė muzika kaitaliojama su džiazu, be to, siūloma ir sceninių veikalų, neretai koncertinio atlikimo variantų bei specialiai festivaliams rengtų projektų. Klausytojams, kurie nėra itin dideli melomanai ar muzikos gurmanai, dažnai svarbiau jauki atmosfera, graži aplinka ir jausminga muzika.
ILGI GINČAI DĖL STRATEGIŠKAI SVARBIŲ OBJEKTŲ BAIGĖSI REKOMENDACIJOMIS 2010-07-12
Nauja invazija į Laisvės alėjos prieigas ir PLC „Mega“ reklaminiai užmojai: abiem atvejais KAUET ekspertai, tarsi kapituliuodami, patarė energingiems projektų vystytojams atsižvelgti bent jau į architektūros ir urbanistikos sveiko proto rekomendacijas.
„OPERETĖ KAUNO PILYJE“: PRANCŪZIŠKA MUZIKA – MASINEI PUBLIKAI 2010-07-09
Vertinant festivalį „Operetė Kauno pilyje“ kaip reiškinį, akivaizdu, jog tai yra gera proga populiarinti klasikinę muziką plačiajai visuomenei. Kita vertus, šis festivalis nėra ir grynai populiariosios muzikos renginys. Kauno operetės festivalis -- veikiau tarpinis, dabar ypač madingas manevravimas tarp populiariosios ir rimtosios kultūrų, labiau siekiant įtikti masinei publikai, ne muzikos gurmanams.
LIETUVOS MENAS 1940-1941 METAIS: RAUDONAS VALKTIS ANT KŪRĖJŲ AKIŲ 2010-06-30
„Po raudona žvaigžde“: 1940-ųjų lūžio laikotarpiu menininkai naiviai tikėjo, jog Lietuvos prijungimas prie stalininės diktatūros valdomos imperijos pagerins žmonių gyvenimą. Inteligentija tikėjosi išsaugoti bent jau kultūrinį suverenitetą, manė, kad politiniai pokyčiai menininkų nepalies. Jie norėjo pripažinimo, materialinio atlygio ir tikėjo, kad dosnioji sovietų valdžia įvertins jų pastangas. Bet ar ne perdėm pavojingas buvo tas šviesuomenės naivumas?
“A.M.GERMEKAS IR ORKESTRINIS FLAMENKAS”: SKIRTINGŲ KULTŪRŲ JUNGINYS 2010-06-30
Vertinti Pažaislio muzikos festivalio koncertą „A.M. Germekas --orkestrinis flamenkas“, kaip vientisą darinį, yra nelengva. Pasirinkta aiški tematika ir koncepcija, jame buvo gausu įvairiausių nuotaikų, sukėlusių nemažai skirtingų vertinimų ir emocijų. Taip gal bandyta įtikti įvairaus skonio klausytojams. Juk ne visiems priimtina giliai kapstytis po sudėtingas žmogaus sielos gelmes, analizuoti. Lygiai taip pat ne visiems patinka ir paviršutiniškesnis iliustratyvumas, nereikalaujantis analitinio mąstymo ir specialaus muzikinio išsilavinimo.
PASAULIS – JUODOSIOS KAMPO SAULĖS ŠVIESOJE 2010-06-29
„Kampas buvo vienas tų menininkų, kurie, užmiršę bet kokį asmeninį gyvenimą, visą savo dvasios aistrą atiduoda kūrybai. Dega savo svajonėse visiškai save naikindami, visiškai atviri. Jis, man regis, buvo visiškai fenomenalus atvejis Lietuvoje. Juk lietuviams būdingas santūrumas, šaltumas, išskaičiavimas. O Kampas kūrybai atiduodavo visą savo sveikatą ir dvasią. Jo paveikslai kupini ne intelektualizmo, ne konceptualizmo, o širdies. Šiais laikais tai yra vis brangesnis dalykas, vis mažiau to belieka.“ (E.Miliūnas).
PASIVAIKŠČIOJUS KITA LEDO PUSE PAGAL V.STANKŲ 2010-06-23
Ar Z.Gėlės premiją šįmet už debiutinę rinktinę „Vaikščiojimas kita ledo puse“ gavusį poetą V.Stankų toks įvertinimas įkvėps naujiems poetiniams ieškojimams, ar užmigdys ant laurų, kol kas kalbėti anksti. Bet pasivaikščioti kita ledo puse ir susipažinti su ryškiausiu metų poetiniu debiutu – intriguojanti ir viliojanti patirtis.
LATVIJA -- M.PITRĖNO SKRYDIS Į PASAULĮ 2010-06-22
M.Pitrėnas kitais metais kurs G.Puccini triptiką Diusldorfo operoje Vokietijoje. Jis pasirašė kontraktą su Austrijos meno agentūra „Hollaender-Calix“. Dar vienas šios agentūros pasiūlytų projektų – W.A.Mozarto „Užburtoji fleita“ Kelno operos teatre. Šis spektaklis M.Pitrėno laukia jau kito sezono pirmoje pusėje. Šalia naujų darbų Rygoje lietuvis taip pat kurs „Karmen“ Varšuvos didžiajame teatre.
ĮVAIRUSIS PREMJERŲ KETVERTAS 2010-06-14
Pasibaigusio 89-ojo KVDT sezono premjeros viena nuo kitos labai skiriasi tiek žanru, tiek tematika. Skirtumus taip pat išryškina ir itin įvairi visų keturių spektaklio kūrybinių grupių „kilmė“, teatrinė pasaulėžiūra, patirtis, individuali sceninė biografija. Tai, kad po KVDT stogu kuria jaunimas, liudija atvirą, ne grobuoniškai nusiteikusią teatro poziciją. O praėjusio teatro sezono žiūrovai gali džiaugtis grobio įvairove.
„MEGOS“ REKLAMOS ŽENKLO GIGANTOMANIJA IR DAUGIABUČIŲ RENOVACIJOS PROBLEMOS 2010-06-08
Gigantiškas prekybos centro „Mega“ reklaminis ženklas, kuris konkuruotų su paties Kauno ženklu, architektūros ir urbanistikos ekspertams pasirodė netinkamas, o daugiabučių renovacijos estetines problemas rekomenduojama spręsti kompleksiškai.
DŽIAZO GRANDAS D.PULAUSKAS NELAUKIA MALONIŲ IŠ MŪZŲ 2010-06-06
D.Pulauskas: „Dabar aš esu užsidegęs idėja pagroti su paukščiais. Tai įmanoma. Mes su Veronika Povilioniene įrašėme lopšinių albumą, kuriame ji dainuoja su lakštingala. Tikiu, kad ir man pavyks pabendrauti su paukščiais. Būtų dar vienas amplua.“
KAUNAS – KŪRYBINGŲ AMERIKIEČIŲ AKIMIS 2010-06-01
Kaune labiausiai patinka šviesa – ji labai stipri. Pavasarį, vasarą, net ir rudenį čia labai ryški šviesa. Kitose šalyse, kur gyvenome, taip nebuvo. Kažką panašaus esame matę lankydamiesi Danijoje, kuri yra apsupta vandens, todėl manome, kad šis reiškinys Kaune gali būti susijęs su upėmis. Rugpjūtį, kai saulė ima leistis, tai ypač nuostabu.
XV PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: TRADICIJŲ TĄSA? 2010-06-01
Kas buvo neįprasta? Žiūrovų antplūdžiu šį kartą Pažaislio muzikos festivalio atidarymo koncertas nepasižymėjo. Visi stovintieji turėjo puikią galimybę atsisėsti. Ar tai reiškia, kad silpsta kultūrinė tradicija apsilankyti Pažaislio muzikos festivalio atidarymo koncerte ir pasidžiaugti jo buvimu? O gal tai -- nebyli publikos užuomina, kad sulaukęs penkiolikos metų festivalis galėtų ir paaugliškai pamaištauti?
MENO PUOTA IŠ LIETUVIŠKO PARYŽIAUS 2010-05-31
Tapytojui negana vienam mėgautis savo sukurta aplinkos interpretacija. Jis stveria žiūrovą ir rodo savo pamėgtas krantines, moteris, obuolius, mėlyną Eifelio bokštą. Šis lietuvis – žydas dailininkas – mus vaišina savo Paryžiumi – tai yra taip skanu, taip prancūziška!
Z.MAŽEIKAITĖ: „POEZIJA – TAI KARTAIS NETIKĖTAI APLANKANTI MALONĖ“ 2010-05-28
„Poezijos pavasario 2010“ laureatė Z.Mažeikaitė. „Daugiausiai laiko praleidžiu versdama. Poezija – tai kartais netikėtai aplankanti malonė. Nežinai nei kada, nei kaip, nei kur, o tiesiog gauni ir mėgaujiesi. Vertimas – taip pat kūrybinis svaigulys. Versdamas taip pat pajunti kūrybinį džiaugsmą. Šis malonus svaigulys, toji kūrybinė malonė ir yra apdovanojimas, kuris pradžiugina ir praturtina. Tada viskas atitolsta, neberūpi, tu džiaugiesi tuo, kad dalyvauji kūrybos procese, įsijauti į herojus, į kito kūrėjo pasaulį. Tai kūryboje man ir yra svarbiausia.“
APIE POPULIARIOSIOS LITERATŪROS NEPOPULIARUMĄ II 2010-05-24
Populiarumas (arba masinis vartojimas) nėra būtina populiariosios literatūros sąlyga, daug svarbesnis yra aktualių klausimų (sociologinių, politinių, kultūrinių) kėlimo literatūros priemonėmis kriterijus. Juk vien tik didelis tiražas knygos nepaverčia populiariąja literatūra ir atvirkščiai, mažas tiražas nėra motyvas kalbėti apie genialumą. Thomas Stearnsas Eliotas genialumo bruožu vadino gebėjimą atrasti – kas yra perkamos knygos formulė?
