Diskusijos dėl Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių tęsiamos 0

www.kamane.lt, 2017-03-27
Steigiamojo Seimo aikštė Kaune

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio

Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos 1 etapo pristatymas. Parengė MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ ir „MASH Studio VOF“,

įvykusio 2017-03-22 Kauno architektų namuose,

Protokolas Nr.134

 

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: Martynas Marozas, Živilė Šimkutė, Egidijus Kasakaitis.

KAUET nariai: Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė-Bernotienė, Loreta Janušaitienė, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Vaidotas Kuliešius, Jonas Minkevičius, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Antanas Tarnauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus architektė Kristina Krikštanaitė, Pilotas.lt žurnalistas Almantas Bružas, architektai: Linas Tuleikis, Šarūnas Kiaunė, Vilija Skėrienė, Vainius Šalomskas.

Posėdžio pirmininkas: Nerijus Stanionis

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

 

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS IR GRETIMŲ TERITORIJŲ URBANISTINIO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS 1 ETAPO PRISTATYMAS. Parengė MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ ir „MASH Studio VOF“.

 

Ž.Šimkutė: Rimgaudo Miliukščio pastabos mus jau pasiekė. Jis rašo: „Norėčiau sužinoti galimybių studijos rengėjų, architektų ir urbanistų (ne Kauno miesto administracijos) nuomonę, ar tunelio po Ąžuolų kalnu įrengimas padėtų spręsti jūsų teisingai įvardytas urbanistines problemas (senamiesčio padalijimą į tris dalis, prarastą ryšį su Ąžuolų kalno papėde, gatvių siaurinimą ir pan.). Gal numatote kitą alternatyvą šioms problemoms spręsti?“

J.Merkevičienė: Loreta Janušaitienė taip pat atsiuntė savo pastabas:

„Galimybių studijoje rašoma: Tunelio po Ąžuolų kalnu įgyvendinimo Kauno miesto savivaldybė nesvarsto, bet urbanistams, rengiant šį darbą, manau, visgi būtina nagrinėti galimybę įrengti tunelį. Beje, bendrojo plano paveldosauginėje dalyje tunelis pažymėtas, apie jį jau galvota ir tarpukariu, jis punktyru žymimas ir to laikotarpio planuose“.

Ž.Šimkutė: Taip, tunelio idėja yra atmesta, nes susitikimo metu su ekspertais priėjome prie išvados ir Kauno savivaldybės administracijos direktorius patvirtino, kad realiausia ir siektina įgyvendinti jungtis – išspręsti Kėdainių tilto problemas, tuo tarpu tunelio po Ąžuolų kalnu idėja nesvarstoma.

Jau rengiamas antrasis galimybių studijos etapas, kuris bus pristatytas ekspertų susitikime balandžio 3 d. Rengiant pirmąjį etapą įvyko du susitikimai, bandant išsiaiškinti vietos bendruomenių poreikius, įtraukiant verslininkų asociacijas, gyventojų atstovus, miestokūros ekspertus, gretimų teritorijų suinteresuotas grupes.

Koks bus ateities miestas? Miestas mažėja, rajonas auga. Darbo vietos koncentruotos tik tam tikrose vietose. Kur link juda Kaunas? Daug perteklinių gatvių, didelis automobilių srautas. Dabar dėmesys koncentruojamas į automobilius, ar ir mes judėsim ta linkme? Mūsų nuomone, Kaunas turi būti tvarus miestas žmonėms, bet ne automobiliams. Kaip sumažinti eismą nuo senamiesčio? Yra du keliai: arba Kėdainių tiltas, arba tunelis po Ąžuolų kalnu.

Taikant eismo modeliavimo sistemą, aiškėja, kad Kėdainių tilto atveju integracija pagerėja. Jei bus įrengtas tunelis, automobiliams bus dar patogiau važiuoti į senamiestį, pravažiuojantis srautas bus didesnis, negu dabar.

Susitikime su ekspertais buvo klausiama administracijos direktoriaus, ką numato įgyvendinti miestas. Buvo atsakyta, kad tik Kėdainių trasa bus įgyvendinama. Tunelio idėjos atsisakoma. Į tai mes ir orientuojamės.

Senamiestis – analizuojama teritorija. Dabar visas senamiestis padalytas į tris dalis.

Visiems analizuojamiems kvartalams būdingas posesijinis dalijimas ir perimetrinis užstatymas, kurį rekomenduojame atkurti neužstatytuose sklypuose. Ieškojome buvusių posesijų ir Steigiamojo Seimo aikštėje, kaip alternatyvų atsirasti perimetriniam užstatymui. Šiuo metu yra rengiamas tvaraus mobilumo planas, kartu ir dviračių takų schema senamiestyje ir naujamiestyje.

Viešosios erdvės išsaugojimas ir atskyrimas nuo gatvės buvo akcentuotas susitikime su ekspertais. Viešoji erdvė svarbi ir vietos gyventojams, ir gimnazijai. Mokiniai išreiškė norą pietauti ant suoliukų toje aikštėje, ten pat galėtų atsirasti ir amfiteatras.

Aikštės istorija. Mūsų tikslas yra paversti aikštę gyvybinga. Turi veikti saugikliai, užtikrinantys viešos erdvės išsaugojimą.

Anksčiau buvo graži žalioji jungtis – prezidentūros parko tąsa iki Šv. Gertrūdos gatvės. Išnyko buvęs perimetrinis užstatymas.

Dabar čia esanti komercija gyvuoja prastai, nes gatvėse nėra pėsčiųjų. Galvojame ir apie gretimas teritorijas. Bandysime surašyti programą, koks galėtų būti užstatymas. Atsižvelgiame ir į dabartinę miesto programą. Suformulavus atspirties taškus, reikia generuoti užstatymo scenarijus, analizuojant jų skirtingas implikacijas.

 

KLAUSIMAI

 

J.Kančienė: Kokie tyrimai parodo, kad P. Eimučio laiptai buvo svarbi arterija?

Ž.Šimkutė: Istoriškai tai buvo svarbi jungtis.

R.Palys: Gaila, kad mes užsimerkiame prieš tunelio idėją – reikėtų nagrinėti abi jungtis.

Ž.Šimkutė: Neaišku, kokia miesto pozicija automobilizacijos klausimu. Gal nereikės nei vienos naujos jungties.

N.Blaževičienė: Kokios būsimos perspektyvos? Ar įmanoma atstatyti perimetrinį užstatymą aikštėje?

Ž.Šimkutė: Eismo organizavimo priemonėmis. Modeliuojam srautus pagal gautus duomenis. Jei ateityje eismas bus dar mažesnis, gal vienos juostos galima bus atsisakyti.

R.Palys: Ar gali sankryža tapti „T“ formos?

M.Marozas: Svarstom, ar neįmanoma to srauto reguliuoti kitomis priemonėmis.

L.Tuleikis: Tai tik darbo dalis. Kokios bus kitos dalys?

Ž.Šimkutė: Pirmas etapas – išanalizuoti esamą situaciją ir atspirties taškus, nuo ko mes pradedame svarstyti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kaip optimizuoti susisiekimo sistemą, siekiant sumažinti sankryžą, atgaunant ploto buvusiam aikštės perimetrui. Išsiaiškinti, kokia aikštės, kaip viešosios erdvės toje vietoje, svarba ir charakteris.

Aikščių Europoje analizė. Galime rekomenduoti vystyti tuos sklypus, kuriuose dabar yra automobilių stovėjimo aikštelės. Verslininkų draugija ir gyventojai prašė analizuoti požeminių stovėjimo aikštelių galimybes.

M.Marozas: Yra atlikta viena trečioji darbo dalis. Scenarijai rengiami dabar. Dalis sprendimų jau yra aiškūs, tačiau darbas dar vyksta ir reikia šiek tiek laiko, kol antrojo etapo pristatymas bus paruoštas. Tai svarbu, kad konkurse dalyvausiantiems architektams nebereikėtų spręsti susisiekimo sistemos klausimų.

N.Valatkevičius: Miestas siekia, kad po konkurso būtų galima pasirinkti techninio projekto rengimo pasiūlymą.

G.Janulytė-Bernotienė: Kaip jūsų darbas siejasi su senamiesčio specialiojo plano eiga?

Ž.Šimkutė: Periodiškai susitinkame su Rymante Gudiene, gauname iš jos posėdžių protokolus.

R.Palys: Ar galutiniame rezultate aikštėje matote viešą erdvę, ar sklypą su statiniais?

M.Marozas: Pasiūlysime tris alternatyvas.

J.Kančienė: Man atrodo, kad neverta gaišti laiko, kuriant užstatymą, nes čia visada buvo pelkė, vėliau viešoji erdvė.

N.Valatkevičius: Ar atkūrus rinką bus patenkinti aplinkiniai gyventojai? Tai sudėtingas klausimas.

R.Gudienė: Ar jums pavyko rasti miesto viešosios erdvės apibrėžimą?

N.Valatkevičius: Tai miesto erdvė, į kurią piliečiai gali patekti bet kuriuo paros laiku.

N.Blaževičienė: Dalis parkų nakčiai užrakinami.

G.Janulytė- Bernotienė: Ar miestas turi viziją, kad šioje vietoje turi vykti miesto plėtra?

N.Valatkevičius: Viską (aikštės mažosios architektūros elementus ir medžius) šioje aikštėje reikia keisti, nes viskas nyksta, fontanas griūva, medžiai linksta, yra daug techninių problemų. Anksčiau šioje vietoje buvo numatyti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, planuotos skulptūros ir kiti įvairūs pasiūlymai. Mūsų vizija dabar yra turėti viziją.

L.Tuleikis: Gal yra žinoma, kad politikai ar verslininkai turi čia savo interesų?

N.Valatkevičius: Yra ir verslo, ir politikų, ir mokyklos, ir gyventojų, ir „Kauno vandenų“ interesų, ir kiti klausimai visose kitose vietose. Viskas „kabo ant plauko“, dėl to reikia ką nors daryti.

N.Balževičienė: Man atrodo, toje aikštėje nėra jokio veiksmo.

M.Marozas: Gyventojai sako, kad aikštė labai aktyvi. Realiai – vos keli žmonės per dieną. Norint išlaikyti viešąją erdvę, reikėtų vystyti papildomą komercinę ar kultūrinę veiklą, gyvenamąją funkciją, tačiau mūsų tikslas yra interesus derinti ir siūlyti kompromisą.

Ž.Šimkutė: Mums yra žinomi apleistų pastatų savininkų planai, kokias funkcijas jie mato savo sklypuose. Diskutuojant apie visos teritorijos ateitį, buvo išreikštas noras pritraukti į teritoriją ir apskritai į senamiestį jaunų šeimų, dėl to siūlyta gyvenamoji funkcija dabartinėse automobilių stovėjimo aikštelėse priešais aikštę arba kitose vystomose vietose.

N.Valatkevičius: Ar patyrėte spaudimą iš savivaldybės institucijų ar verslo?

Ž.Šimkutė: Maironio gimnazija norėtų sporto salės, bet diskutuojama apie salę jų sklype.

 

PASISAKYMAI

 

N.Valatkevičius: Retai taip gerai pateikiama medžiaga, kaip matėme šiandien. Linkiu sėkmės.

A.Steponavičius: Kiekvienas urbanistinis projektas prisideda prie sėkmingos miesto raidos. Jau vien dėl diskusijų galimybės. Energingai savivaldybei tai – gera proga suprasti miestelėnų nuomonę, pasirinkti optimalius sprendinius.

Puikus darbo prologo tekstas – bus siekiama apžvelgti ne tik gretimas teritorijas, bet ir miesto viešųjų erdvių problematiką. Bendrauta su miestokūros, verslo, gyventojų atstovais. Pateikta plati urbanistinių galimybių paletė.

Tačiau nepateikti realiausi, priimtiniausi pirmojo etapo pasiūlymai. Nepasakyta, ko neturėtų būti: gyv. būstų dėl taršos, biurų dėl jų pertekliaus.

Nėra miesto viešųjų erdvių urbanistinės struktūros įvertinimo. Jų apimtis – 6 km įrengtų pėsčiųjų traktų, „Akropolio“ ir „Megos“ didcentrių, salos ir kitų parkų kiekis atitinka 1–1,5 mln. miesto poreikius. Jų priežiūra ir vystymo prioritetai – svarbiausias savivaldybės uždavinys.

Klaidos atspirties taškų tekste: Kaunas – greitai besivystantis miestas (gyventojų tendencingai mažėja); svarbu aikštėje greitai suformuoti sklypus; nagrinėtina gyv. būsto statyba; pagrindinis senamiesčio transportas tranzitinis; Kėdainių tiltas svarbiausias miestui; propaguojama „Park and Ride“ sistema, o siūlomos požeminės ir daugiaaukštės autoaikštelės; Kaune trūksta galerijų (dabartinės bankrutuoja, muziejai tušti).

Manau, Steigiamojo Seimo aikštės konkursas nereikalingas. Aikštė neturi urbanistinės kraujotakos – patogiai nepasiekiama nei ratuotiems, nei pėstiesiems, nei dviratininkams. Jei savivaldybei reikia vietos lokaliam objektui, testato kieme. Tuo tarpu neužstatytų erdvių būsimam, ateity augsiančiam Kaunui vertė neįkainojama. No nonsere (nepakenk) principas čia tinka. Kaip ir Ž. Šančių „Lidlo“, Griunvaldo gatvės pavertimo pėsčiųjų Akropolio prieiga, Krepšinio muziejaus Santakos parke statyboms. Aikštę galima bandyti gaivinti laikinais statiniais – cirko, atrakcionų, mugių, alaus ir kebabų paviljonais. Lažinuosi, bankrutuos.

Aikštę ir gretimybes geriau palaikyti sutvarkytas, bet neužstatytas ateičiai.

N.Blaževičienė: Priėmus sprendimą dėl užstatymo, atsirastų praktinis aikštės panaudojimas. Siūlau perimetrą formuoti kokiam nors verslui. Dykra negali stovėti viduryje miesto.

Palaikau A.Steponavičiaus nuomonę, kad sklypas turi vertę, kuri šiandien neturi adekvačios ir aiškios urbanistinės koncepcijos potencialių investuotojų aplinkoje. Galbūt ši galimybių studija ir pasiūlys optimaliausią idėją.

Nereikėtų atsisakyti idėjos aikštės teritoriją naudoti laikiniems statiniams. Galėtų būti ir laikini statiniai iš statybinių struktūrų, kaip Paryžiuje generuojamas užstatymas pabandymui.

G.Janulytė-Bernotienė: Dėl studijos eigos:

- būtina išnagrinėti esamą situaciją,

- sunku nustatyti realius vystymo scenarijus, esant dabartinei politinei-ekonominei situacijai,

- tikėtina, kad visi scenarijai gali būti įgyvendinti arba ne. Todėl reali situacijos raidos analizė – ateities reikalas.

Konkursą skelbti per anksti.

J.Kančienė: Man pasirodė, kad tai tyrimas vardan tyrimo. Manau, kad J. Jablonskio gatvės perimetrą galima būtų atstatyti. Analizuojant galimybes, gal ten būtų galima rasti vietos pastatyti skulptūroms. Realybė – viešoji erdvė ir jos sprendimo būdai.

A.Kiaunienė: Manau, kad konkursas reikalingas. Man atrodo, kaip tik labai gerai, kad situacija bus taip smulkiai išnagrinėta. 

V.Kuliešius: 1. Abejotina Kėdainių tilto konstanta – poveikis kraštovaizdžiui bus radikalus ir uždaroma Nemuno perspektyva.

2. Tunelis išspręstų dirbtinės Šauklių gatvės problemą, nes ši gatvė dirbtinai padalija senamiestį.

3. Aikštės užstatymas turėtų būti laikino pobūdžio.

4. Neįvardyta aikštės pasiekiamumo iš Laisvės alėjos problema.

5. Konkursas būtinas, nes tai – geriausia priemonė atsirasti originaliems sprendimams.

J.Minkevičius: Pristatytas darbas metodiškai sutvarkytas ir sukuria pagrindą projektavimui. Ši vieta labai problemiška. Darbas turi būti koncentruotas į prioritetus.

Kėdainių tiltas užgožia gražiausią miesto panoramą. Prioritetinis transporto ryšys su naujamiesčiu.

Aš už konkursus – jie visada naudingi. Galimybes reikia išnaudoti. Panagrinėkime galimybių potencialą, naudingą ateičiai. Gal susikurs svarbus visuomeninis centras, juk gyvenimas nuolat siūlo naujus sprendimus.

J.Merkevičienė: Paskaitysiu atsiųstą Rimgaudo Miliukščio vertinimą:

„Politinė, ne urbanistinė ar architektūrinė, problema dėl aikštės pavadinimo. Miesto tarybos sprendimas priimtas skubotai, neatsižvelgiant į vietos urbanistinę raidą ir urbanistų nuomonę. Pagrindiniai 1920 m. Steigiamo seimo įvykiai vyko dabartinėje Maironio mokykloje, Rotušės aikštėje, katedroje, miesto teatre ir sodinant ąžuoliukus prie XIX forto. Užstatymas šioje aikštėje galimas, gal net būtinas, tačiau apie tai, kaip spręsti šią dvigubą problemą, galimybių studijoje pasiūlymų nemačiau.

Galimybių studijoje teisingai teigiama, kad: „Kauno senamiesčio urbanistinė struktūra yra suardyta dėl intensyvios susisiekimo sistemos plėtros; senamiestis yra padalytas į tris dalis, sunaikinta dalis istorinio kvartalo užstatymo, prarastas ryšys su teritorija Ąžuolų kalno papėdėje, sunykusi jungtis P. Eimučio laiptais su Benediktinų vienuolynu; dešinys posūkis iš Šv. Gertrūdos g. į Gimnazijos g. suprojektuotas 1975 m. ir atspindi modernistinio planavimo principus, kai susisiekimo struktūros planavimas aklai rėmėsi gatvių profilių standartais ir siekiu atskirti automobilių ir pėsčiųjų srautus...“.

Tačiau būtinas aiškumas, kaip bus sprendžiamos šios problemos, ar vis tik bus grįžta prie ankstesnių sprendinių įrengti apie 300 m tunelį po Ąžuolų kalnu. Tai išspręstų daugelį dabartinių ne tik senamiesčio, bet ir viso miesto problemų. Gal yra alternatyva šioms problemoms spręsti. Fragmentiškai tai jau buvo padaryta (pvz. Gertrūdos g. dalies prie Valančiaus g. atstatymas, panaikinant buvusį troleibusų trasos užapvalinimą).

Priimtini siūlymai po Seimo aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Beje, 1974 m. Kauno senamiesčio regeneracijos projekte buvusioje turgaus aikštėje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė.

Primenu, kad nepavyko išspręsti aktualių urbanistinių ir transportinių problemų, rengiant konkursą „Steigiamo seimo aikštės sutvarkymas, pastatant paminklą A. Mackevičiui“.

Šiuo metu nustatomos senamiesčio vertingosios savybės, senamiesčio specialusis planas dar neruošiamas.“

R.Palys: Analizė ir studija yra reikalingi. Ta vieta beveik neišsprendžiama. Laisvės alėja visiškai neturi pabaigos. Galima būtų pagal dešinį šlaitą pravažiuoti liestine. Tuomet Šv. Gertrūdos gatvę būtų galima išvaduoti nuo automobilių – ji taptų Laisvės alėjos tąsa iki pakrantės.

Transporto mazgas iki šiol neišspręstas, konkursui dar ne laikas.                                                      

N.Stanionis: Manau, darbas atliktas išsamiai, metodiškai, tai geras pagrindas konkursui organizuoti. Šiame darbe didžiausia problema – suderinti transporto ir viešosios erdvės gretimybes, užstatymą. Nagrinėjama Birštono, Gimnazijos, Šv. Gertrūdos sankryža yra viso Kauno miesto transporto organizavimo sprendinys, kartu su Kėdainių tiltu, galimu tuneliu po Ąžuolų kalnu, Savanorių prospektu ir t. t. Siūlau nekeisti Kauno miesto bendruoju planu nustatytų miesto transporto sprendinių, nes to neleidžia šio darbo apimtis, koncentruotis į sankryžos tobulinimą. Jūs turėtumėte nagrinėti ir atsižvelgdami į eismo organizavimo priemones, žiūrėti, ką šioje vietoje galima pakeisti, nesumažinant sankryžos pralaidumo ir, svarbiausia, nesukeliant neigiamų pasekmių viešajam transportui. Manau, kad nagrinėjamoje teritorijoje galimas užstatymas su visuomenine, kultūrine funkcija, kartu su viešąja erdve.

L.Tuleikis: Darbas geras – daug diskusijų, analitinės medžiagos. Manyčiau, mieste turi būti ypač prestižinių rezervinių vietų, skirtų svarbiems viešiems objektams. Šį kartą realaus poreikio nėra. Viešajame gyvenime yra realus poreikis biurams – atsirastų komerciniai subjektai. Įveiksmintose vietose bet koks sprendimas bus priimtas teigiamai, šiuo atveju, priešingai. Tokioje vietoje konkurso keliu įmanoma rasti unikalų sprendimą. Architektai visada yra išnaudojami politikų. Mums reikia išnaudoti tuos atvejus, nes patys svertų neturime.

Jums reikės pasirinkti prioritetus, nuspręsti dėl gyvenamosios statybos.

R.Gudienė: KVAD apribojimų šioje vietoje beveik nėra: užstatymas galimas, į žemę kastis galima, vieša erdvė turi likti, aukštingumas neribojamas.

Ž.Šimkutė: Mūsų prioritetas – kurti gyvybingą miestą. Mes tikime, kad mūsų procesas yra teisingas ir duos gerus rezultatus.

N.Stanionis: Kai dirbau SĮ „Kauno planas“, net nebuvo skaičiuojami automobilių srautai. Nei paskutiniame BP nėra srautų skaičiavimo, ir tokiems pasiūlymams, kaip tunelis, nėra jokio pagrindimo ar ekonominių skaičiavimų. Manau, kad analizės rengėjai turi nagrinėti tik pačią sankryžą, visa kita – jau miesto problemos.

M.Marozas: Iš policijos yra gauta vaizdo medžiaga srautams skaičiuoti ir gauti rezultatai ženkliai skiriasi nuo pateiktų miesto bendrajame plane. Mūsų miestuose per daug asfalto. Manau, mūsų aptariama sankryža galėtų būti ir „T“ formos. Siūlome pėstiesiems ir dviratininkams suteikti daugiau viešosios erdvės, o automobiliams palikti tik tiek, kiek būtinai reikia, sekant ir kitų Europos miestų tendencijas.

L.Tuleikis: Tunelis reikalingas sujungti dvi senamiesčio dalis. Mūsų visuomenėje automobilizacijos mažinimas vyksta labai lėtai.

J.Kančienė: Ką mes pasiektume, jei atstatytume aikštės kampą?

Ž.Šimkutė: Norint atkurti perimetrinį užstatymą, reikėtų atkurti ir kampą.

R.Palys: Manau, kad reikia žiūrėti kūrybiškai ir laisvai, ir neprisirišti prie to stataus kampo.

R.Stanionis: Visų nuomonės išsakytos. Ačiū rengėjams. Apibendrinimas bus pateiktas protokole.

 

NUTARIMAS

Išklausę STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS IR GRETIMŲ TERITORIJŲ URBANISTINIO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS 1 ETAPO PRISTATYMĄ (Parengė MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ ir „MASH Studio VOF“), tolimesniame darbe siūlome atsižvelgti į šias rekomendacijas:

 

1.1. Darbas atliktas išsamiai, metodiškai, teisingai. (5 ekspertai)

1.2. Konkursas būtinas, nes tai – geriausia priemonė atrasti originalius sprendimus. (4 ekspertai)

1.3. Steigiamojo Seimo aikštės konkursas dar neturi būti rengiamas. (4 ekspertai)

1.4. Neužstatytų erdvių vertė būsimam, ateityje augsiančiam Kaunui – neįkainuojama. (3 ekspertai)

1.5. Abejotina Kėdainių tilto konstanta – poveikis kraštovaizdžiui bus radikalus ir uždaroma Nemuno perspektyva. (3 ekspertai)

1.6. Tunelis išspręstų dirbtinės Šauklių gatvės problemą, nes ši gatvė dirbtinai padalija senamiestį. (2 ekspertai)

1.7. Neįvardinta aikštės pasiekiamumo iš Laisvės alėjos problema. (2 ekspertai)

1.8. Priėmus sprendimą dėl užstatymo, atsirastų praktinis aikštės panaudojimas. Siūlau perimetrą formuoti kokiam nors verslui. (2 ekspertai)

1.9. Siūlau nekeisti miesto bendrojo plano sprendinių, nes tai – ne šio darbo apimtis, reikėtų koncentruotis tik į sankryžos tobulinimą eismo organizavimo priemonėmis. (N.Stanionis)

 

Nerijus Stanionis

Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*