Kamanė

Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas

Kamanės tekstai
VIDEO
Kūrėjai
Aukso fondas
Apie
Scena Kinas ir fotografija Dailė Garsas Literatūra Architektūra Replika Istorija Miesto posėdžiai

Eiti prie turinio

Informacija apie portalą www.kamane.lt

Informacija
Daugiau
  • Informacija apie portalą www.kamane.lt

 Rezultatai

Kamanės tekstai

Viktoras Petravičius. Iliustracija pasakai „Gulbė karaliaus pati“. 1937. Linoraižinys

Tarsi nebylaus kino kadrai 2017-12-28

Aušra Vasiliauskienė

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių, eskizų, projektų, estampų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinės būsenos iki spausdinto vaizdo knygoje.

Tezių opera „Liuterio durys“. Dmitrijaus Matvejevo nuotr. iš org. archyvo

Durys į tikėjimo gelmes ir žmogaus sielos grožį 2017-12-15

Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

„Liuterio durys“ – puikus gabių kūrėjų komandinio darbo pavyzdys. Galima sakyti, kad tai brandi kalėdinė dovana, kuri ne tik leidžia pasidžiaugti šventine nuotaika, blizgančiomis dekoracijomis, bet ir atveria duris į žmogaus sielos grožio tyrumą.

2

P. Šklėriaus „Mano tėvas, mano sūnus“: drakonas mirė, tegyvuoja drakonas 2017-12-14

Agnė Cesiulė

Šį romaną būtina perskaityti kiekvienam užaugusiam disfunkcinėje šeimoje, užaugusiam be tėvo ar su girtuokliu tėvu ir negebančia ar neturinčia jėgų tvarkytis su gyvenimu motina; kiekvienam patyrusiam neadekvatų suaugusiųjų auklėjimą ir po juo slypintį apleistumą. Tai nėra patarimų, kaip reikia ar nereikia elgtis, knyga, tačiau per ją galima atpažinti savo gyvenime veikiančius analogiškus mechanizmus ir nesijausti vienišam. 

Viktoro Rudžiansko jubiliejinis kūrybos vakaras Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Zenono Baltrušio nuotr.

Kelionė, verta keliauti, arba „Kol išmoksiu įskiepyti savo Tėvynę“ 2017-12-14

Pirmoji kelionė su poetu Viktoru Rudžiansku (neskaičiuojant virtualios pažinties per poeziją) ištiko mus rugsėjo pradžioje, vasarai netikėtai atsigręžus ir švystelėjus saulėtą dienelę. Kelionė per Lietuvą. Ją būtų galima pavadinti ir išvyka, bet toks pavadinimas neatspindėtų jos turinio bei tikslo.

Filmo „Apie kūną ir sielą“ kadras

„Scanoramos 2017“ kino režisieriai liudija: pasaulis apimtas beprotybės 2017-12-04

Enrika Striogaitė

Apskritai, šių metų „Scanoramoje“ daugelis režisierių gana garsiai ir aiškiai formulavo pagrindinę mintį: pasaulis apimtas beprotybės. Žmogus jau nebesugeba daug kuo mėgautis nei paprastai pasidžiaugti.

Ar tikrai jie nežino ką daro? 2017-12-04

Jussi Valtonen – suomių rašytojas, studijavęs filologiją, bet pašaukimą atradęs neuropsichologijos studijose. Yra parašęs kelis romanus, novelę, tačiau labiausiai jį išgarsino net šešerius metus rašytas ir 2014 m. pasirodęs romanas ,,Jie nežino ką daro“.

Tatzu Nishi. „Laisvė“. 2017 m.

Kauno bienalė 2017: kokios atminties trokštame? 2017-11-29

Kristina Budrytė-Genevičė

Šį rudenį Kauno mieste buvo atvertas netolimos praeities nervas. Tik tai padaryta ne archeologijos instrumentais, kasinėjant ir nupučiant dulkes nuo rastų iškasenų, o pasitelkiant menininkų kūrybą – bent trumpam tapo kitaip matomos visų užmirštos aikštės, akligatviai, kiemai, namai ar net Nemuno ir Neries santaka bei Prisikėlimo bažnyčia.

3

Aktorius Vytautas Anužis. Asm. archyvo nuotr.

Vytautas Anužis: „Daryk tai, ką jau seniai esi suvokęs“ 2017-11-28

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Nacionalinis Kauno dramos teatras ruošiasi išskirtinei premjerai – utopinei dramai „Natanas Išmintingasis“ pagal iki šiol Lietuvos teatro scenoje nestatytą XVIII amžiaus vokiečių dramaturgo Gottholdo Ephraimo Lessingo pjesę. Pagrindinį išmintingojo žydo Natano vaidmenį spektaklyje kuria išskirtinės charizmos aktorius, profesorius Vytautas Anužis. Atvirame pokalbyje aktorius dalijasi patirtimi, kodėl jam šis gana sudėtingas vaidmuo buvo it iš Apvaizdos rankų nukritusi dovana.

Grynasis H. Murakamio vienetas 2017-11-24

Lina Buividavičiūtė

H. Murakamio literatūrinis firminis ženklas – intriguoti, vesti per negailestingą stebuklų šalį, bet taip ir neatvesti prie pasaulio galo, vesti klajoklius medžioti avių, bet sustoti nakčiai. Apsidžiaugiau, kad „Baltos lankos“ ėmėsi leisti pirmuosius H. Murakamio romanus. Tikėjausi, kad kūrybiniame pirmavaizdyje prasiskleis labiau išgrynintas, konceptualus autoriaus tekstų braižas, kad pavyks apčiuopti kvintesencijas ir gal net suvokti tokio menamo pažadų netesėjimo šaknis ir priežastis. Ir panašu, kad mano lūkesčiai, atsimušę į ankstyvųjų romanų tekstus, surezonuoja ir pagaliau išsipildo.

„Salomėjos genomas“. Ingos Navickaitės nuotr.

S. Nėris: androidai neturi humoro jausmo 2017-11-20

Miglė Munderzbakaitė

„Salomėjos genomas“ – tai spektaklis-tyrimas, kurio kūrėjai ėmėsi „atkurti“ vieną žinomiausių, kontroversiškiausių lietuvių autorių – poetę Salomėją Nėrį. Vis dėlto spektaklio metu nuolat lydintis robotiškas balsas, ko gero, norėtų pasakyti: „Klaida. Taisoma. Atkurti poetės asmenybę“. Spektaklio autoriai nepalaiko vienos ar kitos pozicijos, vyraujančių nuomonių, o, naudodamiesi surinktais duomenimis, siekia objektyvaus poetės paveikslo atkūrimo robotiškuoju pavidalu.

2

Neišgeidžiamas geismas ir neprisipildančios tuštumos 2017-11-19

Lina Buividavičiūtė

Leïlos Slimani „Žmogėdros sode“ – ypatingas, tikrai geras romanas, kurį pirmiausia skaičiau kaip žmogus, moteris. Ir man labai labai baisu – kiek daug pasakyta apie mane pačią. Kaipgi nebus šiurpu, o tuo pačiu ir žavu, kai kiti perskaito dalį Tavo savasties?

Apie dar vieną vakarykštę dieną 2017-11-17

Eglė Mikulskaitė

Liutauro Degėsio romanas „Tavo rytoj buvo vakar“ tikrai priverčia susimąstyti. Visuomet pagrįstai smalsu į rankas paimti filosofo-poeto, filosofo-prozininko knygą, lukštas po lukšto nulupti meninius sprendimus, kapanotis link didžiosios Idėjos. Tik ši knyga susimąstyti privertė labiau ne apie joje rutuliojamas temas bei potemes, o apie romano žanrą ir apie filosofijos bei literatūros atskirtį.

Alfredo Šato parodos „...alsuoju Ramybę...“ fragmentai. Deivio Slavinsko nuotr.

Alfredas Šatas: ...alsuoju Ramybę... 2017-11-16

Vilma Kilinskienė

Ryškiom, gyvom spalvom išsiskiriantys, gyvenimo grožio ir džiaugsmo pajauta alsuojantys Alfredo Šato (1948−2014) darbai liudija ne tik didelį tapytojo talentą bei kūrybinį įvairiapusiškumą, jo mamos įskiepytą meilę gamtai, bet ir atrastą vidinę ramybę, dvelkiančią iš šiuo metu Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje eksponuojamo tapybos darbų ciklo „...alsuoju Ramybę...“.

Salomėjos Nėries memorialinis muziejus 1964 m. Nuotr. iš S. Nėries memorialinio muziejaus fondo

Namai su klaidžiojančia atmintim 2017-11-16

Kalbėjosi Audronė Meškauskaitė

1904-ųjų lapkritį gimė Salomėja Bačinskaitė, kitą lapkritį, 1962 m., kai poetė dar galėjo būti kupina gyvybinių jėgų, jos namuose duris atvėrė memorialinis muziejus. 1961 m. čia direktoriumi paskiriamas jaunas Vilniaus universiteto absolventas Stanislovas Petrauskas, kuris pamažu įkvėpė gyvybę ką tik valstybės įsigytiems ir suremontuotiems namams. S. Nėris juose gyveno ketverius metus iki karo ir jautėsi laiminga. Kaip čia prabėgo aštuoneri muziejininko metai?

3

Egzistencinės klajonės, arba kas yra žiebtuvėlis 2017-11-15

Agnė Cesiulė

Valdas Papievis, lietuvių rašytojas, ketvirtį amžiaus gyvenantis Paryžiuje, praėjusiais metais gavęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką, išsyk mestelėjo lietuvių literatūrai trijų apsakymų – „Jūra, arba savižudybės prevencija“, „Mes pasukome laikrodžius, ir atėjo pavasaris“ ir „Džiaugsmas, kad tave prisiminė...“ – rinkinį „Žiebtuvėliai anarchistai“. Vis dėlto rinkinys nesulaukė tokio populiarumo, kaip romanai „Odilė, arba oro uostų vienatvė“ ar net „Eiti“.

Aktorė, režisierė Redita Dominaitytė. Asm. archyvo nuotr.

Redita Dominaitytė: „Skaitymas – tai būdas bendrauti“ 2017-11-08

Kalbėjosi Aistė Verpečinskaitė

„Knygos teatrą“ įkūrusi Redita Dominaitytė – neeilinė asmenybė: ji ir aktorė, ir režisierė, ir dizainerė, ir renginių vedėja, ir net fotografė. Jaukioje rudens apsuptyje kalbamės apie literatūrą, gyvenimą, vertybes, naujausius spalvingosios Reditos užmojus ir, žinoma, teatrą.

1

Aušra Pociūtė. Dmitrijaus Matvejevo nuotr., iš asm. archyvo

Kaip komunikuoja teatras? 2017-11-03

Kalbėjosi Monika Meilutytė

Lietuvoje didėjant teatro trupių skaičiui, vis aktualesnis tampa teatro komunikacijos klausimas. Nors žodžiai „ryšiai su visuomene“ ar „atstovas spaudai“ turbūt labiau įprasti verslo ar politikos kontekstuose, tačiau teatruose dirbančių komunikacijos srities specialistų darbai taip pat tampa vis pastebimesni. Kokia jų darbo specifika? Kuo ji ypatinga teatro srityje?

D. Kazragytė (Fru Tesman) H. Ibseno spektaklyje „Heda Gabler“ (rež. G. Varnas), 1998 m.

Doloresa Kazragytė: „Kiekvienas esame ypatingas ir nepakartojamas“ 2017-10-30

Kalbėjosi Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Doloresa Kazragytė – išskirtinio talento teatro ir kino aktorė, rašytoja, neseniai atšventusi 75 metų jubiliejų. Teatralė paminėjo ir 50 metų buvimo teatre sukaktį. Šia proga jubiliatei buvo įteiktas Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson padėkos raštas ir Kauno miesto savivaldybės Santakos 3-ojo laipsnio garbės ženklas. Įkvepiančiame pokalbyje kūrėja dalijasi savo neblėstančia vidine šiluma, nueito kūrybinio kelio akimirkomis bei išmintimi apie tai, kas iš tikrųjų yra vertinga ir amžina.

J. Kosinskis. „Izabelė Čartoriska, įkūnijanti Sibilę“, 1800 m. Nacionalinis muziejus, Krokuva, Lenkija

Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (III dalis) 2017-10-27

Marius Vyšniauskas

Abiejų Tautų Respublikos mecenatystėje kunigaikštienė Izabelė Čartoriska atliko svarbų vaidmenį, kolekcionuodama įvairius su tėvynės ar pasaulio istorija susijusius reliktus. Daugelis sukauptų eksponatų buvo ne tik išsaugoti ateičiai, bet kartu iliustravo XVIII–XIX a. visuomenės požiūrį į kultūros paveldą. Deja, nors turtingi meno rinkiniai artimi Lietuvai, mūsų istoriografija tam neskiria dėmesio, o Pulavų ir Krokuvos Čartoriskių muziejus tautiečiai lanko gana vangiai, leisdami toliau vešėti kultūriniams stereotipams.

1

AAT archyvo nuotr.

„Klamo karas: pradžia“. Ar dar ne per vėlu? 2017-10-26

Aistė Verpečinskaitė

Šį rudenį Artūro Areimos teatras pristato premjerą „Klamo karas: pradžia“. Tai prieš keletą metų kurto spektaklio „Klamo karas“ istorijos pradžia, įvedanti į destruktyvų vokiečių kalbos mokytojo Klamo vidų ir leidžianti prie jo prisiliesti. Jautriai ir subtiliai.

Šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“. Operos kūrėjų archyvo nuotr.

Skirtingų menų sinergija: šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“ 2017-10-20

Miglė Munderzbakaitė

Šių metų „Sirenų“ lietuviškoje programoje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, libreto autorės Vaivos Grainytės ir kompozitorės Linos Lapelytės naujausias kūrinys – šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“ – vėjuotą rudenį žiūrovus pakvietė į paplūdimį, įrengtą Nacionalinės dailės galerijos pirmajame aukšte.

Nes visi mes esame trumpametražiai 2017-10-20

Lina Buividavičiūtė

Jau kadais esu pastebėjusi, kad trečioji poetų knyga būna savotiškas poetinis lūžis. Autoriaus braižas nesikeičia kardinaliai, regisi atpažįstamas, tačiau ir kitoks – žodžiai labiau išnešioti, pasverti, nusikratoma jaunatvinio šėlo pertekliaus. Tokią regiu ir trečiąją Indrės Valantinaitės poezijos knygą „Trumpametražiai“.

Choreografas Gianni Santucci, KVMT nuotr.

Choreografas G. Santuccis – apie teatrą, kaip gyvenimo lapą 2017-10-19

Kalbėjosi Elvina Baužaitė

„Kita Pelenės istorija“ yra Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kuriamas baletas, kurio choreografas ir inscenizacijos autorius – Giannis Santuccis. Ši teatro meno figūra su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru (KVMT) bendradarbiauja jau antrą kartą, – pernai G. Santuccis pastatė operą „Vindzoro šmaikštuolės“.

Apie dvasios kanibalizmą, laisvę ir kitus gelmenis 2017-10-19

Lina Buividavičiūtė

Supratau, kodėl H. Kang romanas „Vegetarė“ sulaukė tiek liaupsių – tokį gilų, daugiasluoksnį ir, sakyčiau, pamatinį savo aprėptimi kūrinį buvau skaičiusi jau senokai. Lyginamas su F. Kafkos „Metamorfoze“, H. Kang romanas savo gyliu, tamsa, protagonistės moters liga ir transformacijomis, konfrontacijomis ir frustracijomis priminė man Malgorzatos Saramanowicz „Sesę“. O tai jau geri romano kokybės pranašai.

Vienos dalies šou „#YOLO“ (rež. Arnis Aleinikovas). KMKT archyvo nuotr.

Problemų inspiruoti: festivalis „Išeities taškas“ 2017-10-12

Miglė Munderzbakaitė

Rugsėjo pabaigoje Kauno miesto kameriniame teatre intensyviai buvo ieškoma „išeities taškų“. Festivalis vyko jau antrą kartą. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet teatras vėl pasiūlė erdvę jauniesiems kūrėjams, siekė pritraukti jaunimo, paauglių auditorijas bei išlaikė pagrindinę aktualių klausimų kėlimo, išviešinimo idėją.

Valmantas Gutauskas, dekoratyvinė lėkštė, 9 deš.

Istorinė stiklo dizaino paroda „Prieš vakar. Išnarplioti“ festivalyje „Vitrum Balticum VII“ 2017-10-11

Raimonda Kogelytė

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje eksponuojama viena iš tarptautinio stiklo meno festivalio „Vitrum Balticum VII“ parodų – pramoninio ir studijinio stiklo dizaino istorinė kolekcija „Prieš vakar. Išnarplioti“. Šį kartą festivalyje siekta atskleisti ne tik šiuolaikines stiklo tendencijas, bet ir norėta visuomenę supažindinti su stiklo meno praeities reiškiniais.

Spektaklio „Pagalvinis“ fragmentas. D. Matvejevo nuotr.

Ar menas gali būti galingesnis ginklas už šautuvą? 2017-10-11

Aistė Verpečinskaitė

„Svarbiausioji pasakotojo pareiga – pasakoti istoriją“, – tokie žodžiai nuskamba režisieriaus Gintaro Varno spektaklyje „Pagalvinis“, pastatytame Kauno miesto kameriniame teatre pagal žymaus airių dramaturgo Martino McDonagh’o pjesę tokiu pat pavadinimu. Ar tikrai tai yra svarbiausia ir vienintelė pasakotojo atsakomybė? Ar papasakota istorija gali būti mirtinga, o gal net mirtina?

Vienybės aikštės Kaune rekonstrukcija. Vizualizacija

Sovietinis bendrabutis Vienybės aikštėje 2017-10-09

Kastytis Rudokas

Kaip atrodys Kauno Vienybės aikštė, buvo galima daugiau sužinoti iš viename dienraščių išspausdinto interviu su projekto autoriais. Idėjos pristatytos, tikslai ir užmojai platūs, bet įgyvendinimas tikriausiai bus diskutuotinos kokybės, kadangi pagrindinio pastato – „Pramprojekto“ pateikiamos vizualizacijos atrodo kur kas blogiau, nei situacija, buvusi iki rekonstrukcijos, o, kaip žinome, neretai vizualizacijos būna geresnės už pabaigtą projektą, tad kažko per daug tikėtis nebėra ir prasmės.

5

Vytautas Kasiulis. „Knygų pardavėjai prie Senos Paryžiuje“. 1960 m.

Vytautas Kasiulis: „enfant du siècle“ 2017-10-06

Ramūnas Čičelis

Enfant du siècle, amžiaus vaikas, išsipildė kaip ypatingo jautrumo aplinkai ir žmogui kūrybinė asmenybė, aiškiai suvokusi pagrindines šiuolaikinio žmogiškumo problemas ir klausimus: netikrumą dėl ateities, nesaugumą ir asmens decentraciją kaip komplikaciją. Žvelgiant į V. Kasiulio tapybos visumą, randasi, jo atveju, itin svarbi laiko dimensija, kuri tapybai iš prigimties nėra būdinga. Apie ją menotyroje prabylama tuomet, kai aptinkamas didelis ir įvairialypis kūrėjų kelias.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja Eglė Urmanavičiūtė. Asm. archyvo nuotr.

Apie žmogų muziejuje 2017-10-03

Kalbėjosi Jurga Tumasonytė

Mirę rašytojai tampa tarsi įvairaus dydžio ir stiliaus komodomis, į kurių stalčius nosis kiša tik amžininkai, literatai ir keletas entuziastų. Kitiems – tai baldas, apie kurį reikia kalbėti mokykloje arba žvelgti į jo atvaizdus miesto skveruose. Kuo rašytojas senesnis ir garsesnis, tuo jis „baldiškesnis“. Kuo įtakingesnis, tuo gražesniuose namuose gyvenęs. Apie vienus tokius namus, virtusius muziejumi, kalbamės su Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja Egle Urmanavičiūte.

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 ...38

© 2005-2011 kamane.lt

  • Autorinės teisės
  • Atsakomybės apribojimas
  • Metrika
Sprendimas: Coral solutions
Tarnybinis įėjimas