Kamanės tekstai

Marijos radijo pastato ir Kauno autobusų stoties su prekybos centru ir požemine automobilių saugykla projektiniai pasiūlymai 2014-12-18

KAUET posėdyje svarstyti Marijos radijo pastato V. Sladkevičiaus g. 5 Kaune projektiniai pasiūlymai ir Kauno autobusų stoties su prekybos centru ir požemine automobilių saugykla Vytauto pr. 84 Kaune projektiniai pasiūlymai.

„Pasakojimas apie tris mirusiuosius ir tris gyvuosius“. Roberto iš Lilio Psalmynas, 1310 m., Prancūzija.

Anapusinio pasaulio samprata Viduramžių Europoje 2014-12-15

Marius Vyšniauskas

Šventieji bemaž labiausiai galėjo daryti įtaką gyvųjų likimams. Be to, kiekvienas turėdavo savo „specialybę“, kuri siejosi su asmeniniu gyvenimu. Šv. Marijai Margaritai melstasi per gimdymą, kadangi ji nesužeista išlindo iš ją prarijusio drakono pilvo, šv. Apolonija gydė dantų skausmą, nes per kankinimus jai buvo ištraukti visi dantys.  

"Ne viena" (iš kairės į dešinę: Marta, aš, Jonė, Agnė, Lina ir Edita) (2012 08 28 (52 diena)) (linas, aliejus 18 x 24 cm, 2014)

Viena ir Laudono spalva 2014-12-10

Neringa Krikščiūnaitė

M. Gailiūtei būdingos monochrominės aliejinės tapybos bei dažų nubėgimo techniko neatsisakoma ir šioje parodoje. Nubėgę dažai tarsi užfiksuoja emocijas, prisiminimus ir neleidžia jiems išblėsti. Monochrominė tapyba skatina įsigilinti į vieną spalvą, jos atspalvius. Taip kuriamas naujas, tapybinis, intymus, asmeninis pasaulis. 

2

Eugenijus Varkulevičius-Varkalis. "Atodrėkis".

Prisiminimai – nubėgantys dažų upeliai 2014-12-02

Kristina Budrytė-Genevičė

„Aš nelabai prie meno buvau linkęs, prie muzikos – daug labiau, bet tėvai, ypač mama, mane kreipė dailės link“, – taip savo asmeninę dailės istoriją pradeda tapytojas, videomeno, vaizdo ir garso instaliacijų menininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis (g. 1956).  

4

Namas Vokiečių g. 24

Medinis Kaunas: Žemųjų Šančių fenomenas 2014-12-01

Laura Rimkutė

Atskiri istoriniai priemiesčiai savo mediniais namais nuo XX a. pirmosios pusės formuoja Kauno veidą. Kiekvienas priemiestis turi tam tikrą vyraujantį medinių namų tipą, kurį nulėmė socialinės sąlygos, kultūrinės tradicijos, vietovės urbanistinė sankloda. Žemieji Šančiai ir Vilijampolė, kaip darbininkijos apgyventi priemiesčiai, išsiskiria konservatyviu statymo pobūdžiu – santūriomis pastatų architektūrinėmis formomis, kukliu elektiniu dekoru.

1

Nestandartinis „Žydiškų daiktų kambario“ išplanavimas 2014-11-27

Agnė Cesiulienė

Knygoje minimų žydų sutinkama labai daug, rašoma, kaip pagrindinė veikėja juos atpažįsta socialiniuose tinkluose, tačiau neaišku, kaip juos randa(juk neatskiria iš veido?). Ir išvis, kodėl žydai? Ar pasikeistų knygos esmė, jei veikėjai būtų latviai arba gruzinai?

Philip Glass Ensemble. Kongresų rūmai. Fotografė – Laura Vansevičienė

Impresijų orkestras 2014-11-27

Tautvydas Bajarkevičius

Šių metų „Gaida" dedikuota orkestrui – tai viena pagrindinių festivalio temų, nulėmusių didžiąją jo programos dalį ir jau minėtą formos monumentalumą. Šis festivalio organizatorių sprendimas atkreipia dėmesį ne tik į pačius kūrinius, bet ir į orkestrą kaip savotišką muzikinį meta-instrumentą.

Michailas Čechovas. Nuotr. iš http://www.kino-teatr.ru

Vaizduotės mechanizmai aktoriaus kūryboje 2014-11-19

Justinas Kalinauskas

Iš esmės M. Čechovo metodo pratimai yra grindžiami objektyviai išreikštomis loginėmis formuluotėmis ir dedukciniu mąstymu, bet kūrybinio akto metu analize paremtą teorinę prieigą pakeičia individualios vaizduotės padiktuoti įvaizdžiai ir intuityvi elgsena.

Iš kairės: Abato Šarlio Mišelio De L‘Epė kapas, Šv. Rocho bažnyčia, Paryžius.; Poeto Dantės Alighieri kenotafas, 1830 m., Šv. Kryžiaus bažnyčia, Florencija, Italija. Autoriaus fotografijos.

Vardai, įamžinti akmenyje 2014-11-18

Marius Vyšniauskas

Parašyti šį straipsnį paskatino neseniai minėtos Vėlinių bei Visų Šventųjų dienos. Žinoma, apie kapines tiek mūsų, tiek užsienio spaudoje yra nemažai tekstų, todėl į mirusiųjų kultą pažvelgsiu kitu požiūriu: panagrinėsiu Italijos, Prancūzijos ir Lietuvos bažnyčiose įamžintas kapavietes bei memorialines stelas.

1

Kauno centrinis paštas

Kauno moderniosios tapatybės paieškos, prasidėjusios nuo svajonės apie UNESCO 2014-11-14

Austėja Masiokaitė

Šią vasarą Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino sprendimą, kuriuo užsibrėžtas ambicingas tikslas – tapti UNESCO miestu. Nors šis procesas ilgas tiek dėl finansų, tiek dėl politinės valios stokos ir gali itin užsitęsti ar nugulti savivaldybės stalčiuose, jame jau pasiekta viena nedidelė pergalė: Kauno tarpukario modernioji architektūra oficialiai įvardyta kaip tas Kauno bruožas, kuriuo norime prisistatyti pasauliui.

Prancūzų grupės „Zwann ei Collective“ performansas „Apnėja“ galerijoje „Meno parkas“. Airidos Rekštytės nuotr.

Pažintys su menu 2014-11-14

Kristina Budrytė-Genevičė

Šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene: Sklaida. Pažintys. 2014“ eina į pabaigą. Tarp gausybės renginių, trukusių pusę metų, beliko dar pamatyti visada intriguojantį savo pasirinkimais bulgarų kuratoriaus Neno Belchevo pristatymą „Gyvenant post-socializme“ (šiuolaikinis bulgarų videomenas) galerijoje „Meno parkas“.

A. Juozapavičiaus pr. 124b. P.T. Laurinaičio nuotr. iš Archimede.lt. 2012 m.

Nykstantis medinis Kaunas: geležinkeliečių namai 2014-11-10

Rytis Mekiša

Papildant ir toliau tęsiant straipsnių ciklą apie Kauno miesto medinę architektūrą, neabejotinai derėtų atkreipti dėmesį į vieną išskirtinių Kauno medinės architektūros pavyzdžių – geležinkeliečių namus. Šio tipo medinės architektūros objektų nėra daug, todėl juos derėtų aptarti atskirai. 

1

Vaidoto g. 164. A. Raškevičiūtės nuotr.

Lankomės Kauno medinukuose: pasivaikščiojimas Vaidoto gatvėje 2014-11-06

Asta Raškevičiūtė

Einant ar važiuojant per Panemunę nusidriekusia Vaidoto gatve, akį patraukia įvairiausi XX a. pr. statyti mediniai namai. Mažutės trobelės ir gan stambaus tūrio nuomojamų butų namai, miestiečio namo tipą reprezentuojantys, pailgo plano pastatai ir nuo gatvės atitrauktuose sklypuose esantys sodybiniai namai.

1

Lietuvių išeivių kūrybos katalogo „Sugrįžusi dailė“ viršelis – Vytauto Kasiulio „Žirgų lenktynės“ (katalogo leidėjas – Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus; sudarytoja – Vida Mažrimienė; Kaunas, 2006)

Atrastasis laikas ir egzilio dovanos 2014-11-04

Ramūnas Čičelis

Sumanymas rašyti šį tekstą kilo skaitant prancūzų literatūros klasiko Marcelio Prousto romaną „Prarasto laiko beieškant“ (jo septynios dalys publikuotos 1913-1927 metais). Laiko problematika – esminė ir centrinė egzilio menininkų kūrybos tema. Straipsnyje eksperimentuojant siekiama patikrinti, ar įmanoma iš minėto romano verbalinio pasakojimo suformuoti vizualiųjų kūrinių analizės metodą.

Čerkeso iškyšulys. Iš ciklo "Gražioji žemė". 1989 m., dr., aliejus. 100 x 120 cm

Miestas ir kūryba – pagrindiniai M.Mildažytės-Kulikauskienės istorijos veikėjai 2014-10-30

Kristina Budrytė-Genevičė

Milda Mildažytė-Kulikauskienė (g. 1937) – muziejininkė ir dailininkė, išleidusi ne vieną Lietuvos dailei ir istorijai svarbią knygą, viena iš M. K. Čiurlionio draugijos sumanytojų ir steigėjų (1987). Nors pirmiausiai Milda Kulikauskienė norėtų piešti, tapyti ir būti vadinama dailininke, bet visuomeninė, muziejinė veikla ją įtraukė taip seniai ir stipriai, kad apibūdinant svarbiausią jos veiklą, neįmanoma to nepaminėti.

Nuotrauka iš D.Liškevičiaus parodos ekspozicijos. Fotografijų autorius - A.Valiauga

Apie atmintį ir vaizduotę. Dainiaus Liškevičiaus „Muziejus“ 2014-10-30

Tautvydas Bajarkevičius

Knygos skaitytojas, kaip ir „Muziejaus“ lankytojas, pamažu pasineria į atminties artefaktų sukuriamą tikrovę taip, kad išnerdamas jis gali susivokti pabuvojęs konkrečiam laikui nepavaldžių pasakojimų erdvėje.

2

Aktorius ir režisierius Michailas Čechovas, 1910. Paimta iš http://en.wikipedia.org/wiki/Michael_ChekhoV

M. Čechovo metodo samprata ir raida 2014-10-28

Justinas Kalinauskas

Vertinant XX a. pradžios Rusijos teatro kontekstą, M. Čechovą galima vadinti vienu iš ryškiausių to laikotarpio dramos aktorių, kuris atliko reikšmingą vaidmenį modernios teatrinės tradicijos formavimesi . Tačiau M. Čechovo, kaip teatro teoretiko ir pedagogo, karjera sietina su daug platesniais kontekstais Vakarų Europoje ir JAV.

Scena iš Artūro Areimos spektaklio „Ričardas II: post factum“. Manto Puidos nuotr.

Tuštybių tuštybė ir viskas tuštybė 2014-10-27

Kristina Steiblytė

Po tokio spektaklio aiškiausia pasidaro tai, kad nesvarbu, kuris berniukas užsidės karūną vaizduojančią kepuraitę, kuris pasiims skeptrą atitinkantį auksinį mikrofoną, niekas nepasikeis: vis tiek matysime, kaip patenkintas valdovas smaukosi grožėdamasis savo atvaizdu. Regis, tai ir norėta pasakyti.

3

„Godo“, 2012. Metalas, h 130 cm, instaliacija. Fluxus ministerija, Kaunas, 2012.

Stasys Žirgulis: „Gyvenimas praeina belaukiant“ 2014-10-27

Parengė Dovilė Stirbytė

Kūryboje S. Žirguliui yra svarbiausia formos ir turinio pusiausvyra, universalios, žmogiškosios vertybės ir glaudus  žmogaus santykis su gamta. Paklaustas apie kūrybines idėjas skulptorius prabyla C. G. Jungo žodžiais: „Ne mes sukuriame idėjas – priešingai, jos sukuria mus“. Ši C. G. Jungo idėja puošia menininko kūrybinės studijos interjerą. Šalia šių svarstymų apie kūrybines idėjas, su S. Žirguliu kalbame apie gyvenimą, Godo, mitus, jų reikšmę, praeitį ir kūrybą.

1

L‘A. / RACHID OURAMDANE „Sfumato“  (Prancūzija). Rūtos Taraškevičiūtės nuotr.

Festivalis netaupantiems laiko – AURA 24 2014-10-26

Sigita Ivaškaitė

Nors ilgą laiką „Auros“ festivalį buvo įprasta vadinti daugiau modernaus nei šiuolaikinio šokio festivaliu, šiemetinė programa pasirodė įvairesnė ir aktualesnė, nei vilnietiškojo „Naujojo Baltijos šokio“. Lietuvoje visiems festivaliams bendra yra tai, kad jų vadovai kasmet siekia renginius „pritempti“ prie konkrečių temų.

Eero Lijavoinen "Atsiprašau, aš esu moteris". 2013.

Akvarelės bienalės peizažas 2014-10-24

Miglė Munderzbakaitė

Renginio organizatorių teigimu, ši paroda yra spalvinga ir įdomi. Žinoma, tam galima pritarti – galerijos salė užpildyta įvairiausių koncepcijų tiek temos, tiek stiliaus atžvilgiu. Tačiau paroda, galima sakyti, sukelia „spalvingo chaoso” įspūdį.

1

Iš kairės: Anonimas (prancūzas?), ,,Odaliska,“ 1840 m., degerotipas.; Guillaume Duchenne de Boulogne atlieka paciento veido elektro-stimuliacijos eksperimentus, XIX a.

Veidrodis, turintis atmintį 2014-10-22

Marius Vyšniauskas

Prancūzų fotografas Nadaras teigė, kad fotografija suteikė žmogui dievišką galią įkvėpti formą įsivaizduojamam vaizdiniui, kuris nepalieka šešėlio veidrodyje ar raibulių vandens paviršiuje. 

3

J.Jurašas "Barbora", NKDT. Donato Stankevičiaus nuotr.

Kaip nukenksminti klasiką 2014-10-22

Lina Klusaitė

Klasika nesensta? Juokaujate, ponai, – pasakytų koks nors išprusęs žiūrovas, pažiūrėjęs dvi šį rudenį Lietuvoje pasirodžiusias valstybinių teatrų premjeras. O teatrinis sezonas šiemet prasidėjo gana įprastai – gerai patikrintais klasikos kūriniais, statomais didžiosiose scenose gerai žinomų, laiko išbandymus perėjusių vyresniosios kartos režisierių.

"10 litų" viršelis

Apie Dariaus ir Girėno „permatymą" 2014-10-20

Jurga Tumasonytė

Miglės Anušauskaitės ir Gerdos Jord komiksų duetas apie tautos didvyrius Darių ir Girėną praėjusiais metais buvo periodiškai publikuojami kultūrinėje spaudoje, o visai netrukus pasirodys ir jų knyga „Dešimt litų“. Taigi ta proga, kad pagaliau išeis lietuviška grafinė biografija kalbamės apie pasaulyje klestintį, o mūsuose į literatūrinį lauką dar tik nedrąsiai įžingsniuojantį komiksų žanrą bei tautinių herojų dekonstravimą. 

Kompozitoriaus Juozo Gruodžio namas, Salako g. 18, Kaunas

Lankomės Kauno medinukuose: Juozo Gruodžio memorialinis muziejus 2014-10-20

Asta Raškevičiūtė

Vienas iš lankytojams skirtų tarpukario medinukų stovi atokiau miesto centro, kalvos papėdėje, Salako g. 18. Tai garsiam Lietuvos kompozitoriui Juozui Gruodžiui priklausęs namas.

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio dėl gamybinių pastatų rekonstrukcijos į (daugiabučius) gyvenamuosius pastatus su komercinėmis patalpomis Gedimino g. 46, Kaune, projektinių pasiūlymų protokolas 2014-10-17

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio gamybinių pastatų rekonstrukcijos į (daugiabučius) gyvenamuosius pastatus su komercinėmis patalpomis Gedimino g. 46, Kaune, projektiniai pasiūlymai. 

Jean Pascal Sebah. "Nubė". ČDM

Egzotiškųjų Sebah fotografijų istorijos 2014-10-13

Neringa Krikščiūnaitė

Fotografijos paroda „Egzotikos estetika Sebah fotografijose“stebina savo paveikumu ir sukurta atmosfera. Apie šią parodą, jos idėjos gimimą ir galutinio rezultato pasiekimą informacija dalinasi Vaida Sirvydaitė-Rakutienė, M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriaus vadovė bei šios parodos kuratorė.

Kornél Mundruczó „Baltas Dievas", 2014 . Nuotr. iš TKKF archyvo

Įspūdžiai, liekantys kino salėje 2014-10-13

Narius Kairys

Mažesnė nei įprasta programa nėra savaime blogas reiškinys, atvirkščiai, tai galėtų būti stiprus koziris pakeliant tiek festivalio kokybės kartelę, tiek padauginant mano minėtus įvykius, dėl kurių būtent ir yra įsimenamas bet kuris ilgametis renginys. Ar pavyko to pasiekti aštuntajam KKF? 

2

R.Gary "Aušros pažadas" (rež. A.Sunklodaitė), NKDT. Nuotraukų autorius - Donatas Stankevičius.

Aušros kulinarija 2014-10-10

Kristina Steiblytė

Tad toks tas teatras, kuriame viskas turėtų būti įmanoma: žiūrovai gali atstoti Švedijos karalių, o štai romane minimas agurkų valgymas ir nuolatinis rūkymas yra nepakeičiami ir „privalomi“ scenoje.

3

L.Kozlovienė."Tylėjimas", 85x128cm, 2009, vėlimas.

Tekstilė kaip paveikslas 2014-10-06

Remigijus Venckus

Apmąstydamas šio meno evoliuciją ir pakankamai drąsiai žvelgdamas į L. Kozlovienės kūrinius (ir į kitų autorių darbus, kurie atklysta į mano minčių vingius) drįstu teigti, kad tekstilė beveik visada bandė nusipurtyti savąją pritaikomumo funkciją. Nesvarbu ar kūriniai atlikti audžiant ar veliant, jie beveik visada formuojami remiantis tomis vaizdavimo strategijomis, kurios dominuoja kuriant paveikslą.

1

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1... 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 ...38