Kamanės tekstai

Eilėraščiai – vienatvėje (t)veriamas pasaulis 2015-08-28

Elvina Baužaitė

R. Rastausko „Vienišos vėliavos“ plazda vėjyje, o kiekvienas eilėraštis kaip „musė // skrenda į šviesą / į mirtį“ (p. 140) – ar pasieks skaitytoją, taps prasme jam, jo išgirsta, pajausta? Ar nedrąsus, neužtikrintas, užčiuoptas, skiemenimis trūkčiojantis poetinis iškalbėjimas „mi-li-me-tri-miam / at-min-ties po-pie-riuj“ (ten pat) – autoriaus viltis, idant „iš Dievo / kūrinio // meno / kūriniu“ (ten pat) – išsipildys – atsakai tu, skaitantis.

1

Alantės Kavaitės filmo „Sangailės vasara“ kadras. Nuotr. iš acmefilm.lt

Keli pastebėjimai apie „Sangailės vasarą“ 2015-08-26

Miglė Munderzbakaitė

Rugpjūčio 21 d. Lietuvos kino teatrus ir pagaliau gerokai platesnę auditoriją pasiekė žymusis režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“. Filmas ne be trūkumų, bet vertas peržiūros, ne vien todėl, kaip mėgstama sakyti, kad paremtume nacionalinį kiną.

3

V. Gelumbausko nuotr.

Rašytojas J. Žilinskas apie tinkamą planetų išsirikiavimą 2015-08-21

Parengė Jurga Tumasonytė

Keturių prozos knygų autorius Justinas Žilinskas gali būti pristatomas kaip tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius arba publicistas, arba muzikantas, arba tinklaraštininkas, arba mokslo populiarintojas, arba trijų vaikų tėtis, arba... Tikriausiai prireiktų ilgos pastraipos nuosekliai aprašyti ir suskaičiuoti J. Žilinsko darbus ir pasiekimus, jei ne viena lengvinanti aplinkybė – kalbamės apie literatūrą ir rašymą.

A. Vilpišauskas. „Vasaros drugelių plazdėjimas“, 2011 m. A. Blinstrubaitės-Vasiliauskienės nuotr.

Alfonsas Vilpišauskas ir dvasinė vienovė 2015-08-19

Kristina Budrytė-Genevičė

Nors „Meno parko“ galerijoje Kaune rengtoje ekspozicijoje koncentruotasi į Alfonso Vilpišausko paskutiniojo dešimtmečio kūrinius, o „Titaniko“ salėse Vilniuje tapytojo darbai organizatorių pristatomi kaip dailininko tapybos retrospektyva, vis dėlto šias parodas jungia jubiliato „gero paveikslo“ paieškos, siekiamybė neįmanomo dailėje ir ekspresyvios tapybos išpažinimas.

Rosanda Sorakaitė. Be pavadinimo, 2015 m. Autorės nuotr.

„Kažkas panašaus“ – tarp sapno ir miglos 2015-08-18

Neringa Krikščiūnaitė

Rosanda Sorakaitė parodoje „Kažkas panašaus“ eksponuojamuose kūriniuose vaizduoja objektus taip, tarsi jie būtų pasiekę žmogaus akis vos tik jam pabudus. Rūkas, kurio šaltinis neaiškus, yra padengęs visus objektus, esančius aplinkui. Tačiau kontūrai ir iš viršaus sklindanti šviesa, fiksuojama drobėse, po truputį ryškėja. Viską yra apgaubusi tyla. Iš lėto išryškėja daiktai.

Ekspozicijos fragmentas iš parodos „KAŽKAS PANAŠAUS“ galerijoje „Meno parkas“.

Rosanda Sorakaitė: „Nesiekiu perteikti tik tos realybės, kurią mato akys“ 2015-08-17

Parengė Dovilė Stirbytė

Nors R. Sorakaitė parodose pradėjo dalyvauti dar pirmaisiais bakalauro studijų metais, tačiau po magistro mokslų baigimo ji ypač tvirtai įsiliejo į profesionalų gretas. Per 2014 m. pristatė dvi personalines parodas Klaipėdoje ir Jonavoje. Tais pačiais metais buvo apdovanota specialiu prizu tarptautinėje akvarelės bienalėje „Baltijos tiltai“. Jos kūriniai neseniai buvo rodomi abiejose atrankinėse šiuolaikinės tapybos festivalio „Kartos XY.Z?“ parodose, o prieš savaitę atidaryta menininkės paroda „Kažkas panašaus“ galerijoje „Meno parkas“.

M. Palonis. Kristaus vainikavimas erškėčių vainiku, 1678–1685 m. Pažaislio kapitula. Autoriaus nuotr.

Barokinė italų tapyba Kaune 2015-08-14

Marius Vyšniauskas

Kauno Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Pažaislio ansamblyje savo freskų ir stiuko lipdinių puošyba mūsų miestą priartina tolimajai Italijai. Ši šventovė per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją garsėjo modernumu. Straipsnyje apžvelgiama meninė šventovės reikšmė.

Autorės nuotr.

Kultūros paveldo padangėje sužibo Kauno tarpukario modernizmo architektūra 2015-08-12

Laura Rimkutė

Šių metų balandį Briuselyje Kaunui iškilmingai suteiktas Europos paveldo ženklas, įvertinus savivaldybės pateiktą paraišką „1919–1940 metų Kaunas“. Lietuva turi daug vertingo materialaus kultūros paveldo išteklių, tačiau pasižvalgykime, kodėl būtent Kauno tarpukario modernizmo architektūra nusipelnė visos Europos pripažinimo ir kokius įsipareigojimus atneša šis įvertinimas.

Ivona Juric. „Du takai“. Aliejus, drobė, 140x220, 2014

Tarptautinė vizualaus meno paroda Kaune 2015-08-10

Remigijus Venckus

Kauno mieste antrus metus vyksta tarptautinė vizualaus meno rezidencija, kurią vienija tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklas „CreArt“. Rezidenciją vykdo VšĮ „Artkomas“, o kūrybiniai rezultatai pristatomi Kaune, Ryšių istorijos muziejuje. Parodą muziejuje galima apžiūrėti iki rugpjūčio 15 d. Straipsnyje glaustai aptariami parodoje pristatomi meno rezidencijos rezultatai.

1

Apokalipsės baladės 2015-08-10

Vilija Virkutytė

R. Šerelytės „Kokono baladės“ skaitytoją intriguoja tiek lietuvių literatūroje nauju žanru, tiek neįprasta tematika. Pasirinktas socialinės fantastikos žanras jungia apokalipsės temą ir socialinę kritiką. „Kokono baladės“ labai tiks tiems, kurie nebijo pažvelgti į save kitomis akimis.

D. Maleckienės darbas iš serijos „Fotografikos abstrakcijos“. 2010–2015, 50x40 cm

Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų abstrakti fotografika 2015-08-06

Remigijus Venckus

Atidžiai apžiūrinėdamas Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų kūrybos retrospektyvą Kauno M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, savotiškai susitinku su XX a. vizualaus meno istorija. Jų nuotraukose regiu ir dokumentiką, ir jos drąsų eksperimentinį fragmentavimą, ir abstrakcija virtusius tikrovės atvaizdus, ir netgi tikrovę iškreipiančius dvigubus kadrus.

1

Edwinas Geistas. Nuotr. iš brandeis.edu

Holokausto traumos akivaizdoje 2015-08-05

Ramūnas Čičelis

Vokiečių kompozitoriaus Edwino Geisto ir jo žmonos Lietuvos žydaitės Lydos Geistienės likimo istorijos ypatingos, unikalios, kaip ir kiekvieno, kuris žuvo dėl Holokausto. Tačiau vienas aspektas Geistų šeimą išskiria iš kitų aukų – tai E. Geisto dienoraštis, liudijantis žmogaus orumo didybę ir kartu trapumą.

John Demos. Iš serijos „Tylos šešėliai“. „Tinos“. 1986

Graikiškosios tradicijos fotografijų parodoje „Tylos šešėliai“ 2015-08-04

Gabrielė Kuizinaitė

Žmogus ir Graikijos gamtovaizdžio ar architektūros detalės fragmentas sudaro nedalomą nespalvotų J. Demos fotografijų visumą, sukuria simbolinį metafizinį Graikijos žmogaus portretą. Tai tarsi besisukantis fotografinis dienoraštis, fiksuojantis Graikijos kultūros papročius ir tikėjimo tradicijas.

VDU Fizikos – chemijos fakulteto rūmai (1932). Arch. M. Songaila. Rūmai neišlikę. Nuotr. iš galerija.ktu.lt

Modernaus Kauno statytojai 2015-07-30

Marius Vyšniauskas

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė Kaunas amžininkų memuaristikoje nestokoja vaizdingų epitetų, pavyzdžiui, „mažasis Paryžius“, „mažasis Briuselis“. Straipsnyje apžvelgsime žmones, kurie sukūrė „Naująjį Kauną“ ir dėl kurių darbo tarpukario architektūra šiandien įvertinta Vakarų Europos paveldo ženklu. Kadangi visų architektų aprėpti nepavyks, koncentruosimės į keletą biografijų.

2

Poetė Giedrė Širvytė. Vytauto Tamoliūno nuotr.

Poetė Giedrė Širvytė: „Norėčiau parašyti per visą savo gyvenimą vieną vienintelę knygą“ 2015-07-28

Enrika Striogaitė

Poetę Giedrę Širvytę jos kartos literatūra besidomintys žmonės puikiai žino, atsimena stiprius, tuomet itin dėmesį atkreipusius eilėraščius. Galima teigti, kad G. Širvytė – viena talentingiausių savo kartos poečių, kurią šiandienis literatūros pasaulis gal net pamiršo, nes, prieš du dešimtmečius išleidusi pirmąją poezijos knygą, Giedrė tarsi dingo. 

2

4. Kęstutis Grigaliūnas. "Smalsumas pelę pražudė I, II" (600x400)

Meno ribų beieškant 2015-07-27

Deima Žuklytė

Šiuo metu Vilniaus Pamėnkalnio ir Šv. Jono gatvės galerijose pristatoma tarptautinė meno paroda „(Ne)riba“ – tai projekto „Menamos istorijos“, vykdomo jau šešerius metus, tęsinys. Joje dalyvaujantys menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos gilinasi į šiuolaikinio meno ribas ir menininko galimybes kalbėti apie visuomenei nepatogias problemas.

1

Ernestas Noreika

Poetas Ernestas Noreika: „Rašantys drąsėja“ 2015-07-17

Parengė Jurga Tumasonytė

Su jaunosios kartos poetu ir reperiu Ernestu Noreika-Beeta, 2012 išleidusiu savo pirmąją poezijos rinktinę „Povų ežeras“, kalbamės apie būsenas, kylančias iš buvimo skirtingose kultūrinėse ir buitinėse erdvėse, šiuolaikinio žmogaus, kuriančio poeziją, laikyseną.

Kalbinė būties restauracija 2015-07-15

Elvina Baužaitė

V. Braziūno „Stalo kalne" matomas pasaulis, kai dar vyriškoji ir moteriškoji giminės grįstos kitos suvokties provaizdžiais, kai pasaulis, būtis buvo šventa ir galėjo susitikti žmogus žmogų be kultūros skirčių, o sutarę įvaizdžius regėti sielos akimis.

1

Laima Drazdauskaitė. „Kiškio kopūstai“. 2014. Drobė, aliejus, 170 x 120. Autorės nuotr.

Tapyba: statistika ir jausmai 2015-07-13

Kristina Budrytė-Genevičė

Liepos 9 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaryta šiuolaikinės tapybos festivalio „Kartos XY.Z?“ pagrindinė paroda „Prieš / Po / Dabar“. Šiai parodai kuratorė Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė Kauno tapytojų ir kolegų pajėgas į paskutiniųjų metų tapybą reprezentuojančią grupinę ekspoziciją subūrė ne šiaip sau.

1

Povilas Ramanauskas. „Dedikacija paveikslui“. Medis, plastikas, lempos, medvilnė, linas, 125 x 105 x 14 cm, 2013

Apie šermukšnius, spyglius, laiką ir mirtį 2015-07-10

Dovilė Stirbytė

Vizualusis menas, jau senokai nebeatstovaujantis (vien tik) mimesis sričiai, dažnai pasirodo kaip nieko ne(at)vaizduojantis karkasas ar struktūra, kaip kodas, citata, nuoroda, komentaras ar kažkas, kas yra tarp, (s)teigiantis savąją tikrovę. Žinoma, meninė kūryba yra tik nedidelė objektyviai realybei alternatyvių tikrovių gaminimo mašinos dalis ir Kaune, LDS galerijoje „Meno parkas“, organizuota tapytojų paroda „Tikrovės aktualumas“ tik iš dalies gali atspindėti jų įvairovę.

6

Ritos Griškonytės kūrinys

Stiklo meno patirtys Estijoje 2015-07-09

Raimonda Simanaitienė

Natūralu, jog įvairios kelionės, nauji patyrimai ir įspūdžiai sutampa su vasaros laiku. Liepą teko nuodugniau susipažinti su Estijos stiklo dailininkų kūryba ir parodine veikla. Galima teigti, jog šį kartą įdomiausi šios srities atradimai įvyko ne Taline, Estijos dailės akademijoje (kuri dar nuo tarpukario garsėja stipria meninio stiklo edukacija), bet provincijoje – šalies centrinėje dalyje esančiuose Olustverės ir Jervakandžio miesteliuose.

3

Emilija Visockaitė. Rimvydo Strielkūno nuotr.

Emilija Visockaitė: „Reikėtų pradėti naują spaudos erą“ 2015-07-08

Parengė Jurga Tumasonytė

Emilija Visockaitė – jaunosios kartos atstovė, aktyviai dalyvaujanti kultūriniame lauke, šiuo metu dirbanti „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Su Emilija kalbamės apie šiandienės kultūrinės spaudos situaciją ir jos pačios kartą nusakančius akcentus, asmenines patirtis.

1

Teatrologė Daiva Šabasevičienė. D. Matvejevo nuotr.

Apie teatro dabartį Lietuvoje – pokalbis su teatrologe D. Šabasevičiene 2015-07-06

Klausimus parengė Elvina Baužaitė

Baigiantis teatro sezonui reikšminga stabtelti, pažvelgti atgal ir pagalvoti, koks jis buvo. Pokalbiui apie teatro gyvenimą šiandienėje Lietuvoje pasikvietėme humanitarinių mokslų srities menotyros krypties (teatrologijos) daktarę, Lietuvos nacionalinio dramos teatro literatūros skyriaus vedėją, Vilniaus dailės akademijos dėstytoją Daivą Šabasevičienę.

Trumposios prozos kelionė troleibusu 2015-07-03

Vilija Virkutytė

Antologija „Troleibuso istorijos“ iš tiesų pasiekė savo – paneigė mitą, kad lietuvių trumpoji proza yra lyriška ir kaimiška, o rašytojai – prasti pasakotojai. Kelionės maršrutas, sudarytas iš penkiolikos apsakymų, padėjo įsitikinti, kad lietuvių literatūra gali būti miestiška, intriguojanti, kupina humoro ir fantazijos.

1

Sklypo, kuriame projektuojami nauji statiniai, vaizdas iš Vilniaus g.

KAUET posėdyje svarstyti Marijos radijo planavimo ir užstatymo projektiniai pasiūlymai 2015-07-02

Liepos 2 d. Kauno architektų namuose Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba svarstė naujus Marijos radijo (Vilniaus g. 5, Kaunas) planavimo ir užstatymo projektinius pasiūlymus, kuriuos pateikė architektai D. Paulauskienė, A. Ramanauskas ir Dž. Karalius.

1

Alethea Raban‬. Performansas „Nesami nu(si)raminimai“. Inetos Ivoškaitės nuotr.

Nesumeluotos patirtys performanso mene 2015-07-02

Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Performanso ir gyvojo meno festivalis „CREATurE Live Art“ tris dienas iš eilės kvietė šio meno žanro mėgėjus į Kauno galeriją „Meno parkas“, Rotušės aikštę ir jos prieigas į pakankamai atvirus pokalbius. Performatyviuose vyksmuose kalbėta ne verbaline kalba, o nuoširdžiais jausmais ir giliomis vidinėmis patirtimis. 

Atrandant mano ir tavo Vilnių 2015-06-23

Urtė Navalinskaitė

Perskaičius J. Žilinsko knygą „Mano Vilnius mano“, po visų įtraukiančių nuotykių ir istorijų liko tik viena mažytė nuoskauda. Nagi kodėl J. Žilinskas vilnietis... Aš noriu tokios knygos apie Kauną, apie Klaipėdą ir kitus mūsų miestus ir miestelius. Apie visą neatrastą ar truputį užmirštą mano Lietuvą mano...

1

Kadras iš filmo „Nimfomanė“ (2013)

Nepatogi tema 2015-06-23

Ramūnas Čičelis

Apie šių metų kino kūrinį „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ lietuvių kino kritika atkakliai tyli. Apie filmą „Nimfomanė“ (2013 m.) mūsų šalyje parašytos kelios recenzijos. Svarstant tylėjimo arba kalbėjimo (abiem atvejais, bent iš dalies represuoto) priežastis, ryškėja, kad nemalonu prabilti apie tai, kas nukrypsta nuo tariamos normos: „sveikų“ ir idiliškų santykių recenzuojamame kine nėra.

Kai skamba angeliškai demoniška būtis 2015-06-22

Elvina Baužaitė

K. Navako rinkinys „Begarsis skambutis“ – dviejų dalių, tai nurodo ne tik jas įvardijantys pavadinimai, bet ir aiški, net labai ryški tekstų pobūdžio skirtis. Juntama, patiriama santykio su knyga pokyčiu. Pirmąsias esė skatai it poeziją, esi poetiškame pasaulyje, kur visa taku, (pa)sklidu, laku, viena reiškia visa ir atvirkščiai. Antroji dalis „Tas, kuris aš“ – pirmosios antitezė, kaip buitis ir būtis, apačia ir viršus.

1

V. Neveravičius, „Maurė su karoliais“, 1853 m., LDM

Orientalizmas tapyboje: tarp žiaurumo ir grožio (II) 2015-06-15

Marius Vyšniauskas

Galima teigti, kad XIX a. dailė – tai visų pirma „nebylioji“ visuomenės kritikė, įkūnijanti vizualiai modernaus žmogaus egzistencinį nerimą. Paveikslas individą turėjo sukrėsti; žmogus, kaip pasyvus stebėtojas, išnyksta, jo ir tapytojo sąmonės susilieja. Taigi orientalizmas, XIX a. pasiekęs meninį apogėjų, neliko abejingas socialiniams skauduliams: abolicionizmui, nacionalizmui, karo propagandai, tačiau vis tiek išliko laikmečio mados etalonu.

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1... 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 ...38