Kamanės tekstai

Geriausio 2015 metų kūrinio – sieninės tapybos darbo „Urmo geležinkelio stotis“ fragmentas

Geriausias metų kūrinys. Ar tikrai? 2016-02-23

Astijus Krauleidis-Vermontas

Ekspozicija „Geriausias metų kūrinys“ būtina Kauno meno kontekste. Ne todėl, kad pritraukia daug žiūrovų, bet svarbu pamatyti, kaip ir kuo gyvena menininkai. Deja, parodoje ypač pasigesta jaunų autorių, kurie drąsiai reprezentuotų savo kūrybą. Rodos, jie būtų dingę ar bijotų konkuruoti su senbuviais. Šiuo atveju vyresnioji karta nebijojo eksperimentuoti ir paveikti žiūrovo.

19

Ramunė Balevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.

R. Balevičiūtė: „Teatras vertingas tiek, kiek leidžia susitikti su savimi pačiu“ 2016-02-23

Klausimus parengė Elvina Baužaitė

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja doc. dr. Ramunė Balevičiūtė: „Man atrodo, kad mūsų teatre autorinės režisūros tradicija silpsta, jai nėra kaip ir iš kur atsinaujinti. Labai tikiuosi, kad iš šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje režisūrą studijuojančių jaunų žmonių atsiras keletas iškilių autorinio teatro kūrėjų, bet vis dėlto nujaučiu, kad šiuo metu kolektyviškumas, kaip kūrybos metodas, turi daugiau potencijos ir perspektyvų.“

3

A. Petrašiūnaitė. „Dvi gamtos galimybės“, dr., al., 135x160, 2015 m.

Žvilgsnis į supoetintą A. Petrašiūnaitės paveikslų pasaulį 2016-02-22

Gabrielė Kuizinaitė

A. Petrašiūnaitės tapybiniame pasaulyje labai svarbus dialogas: žmogaus ir gamtos, tapytojos mylimos katės ir jos šeimininkės santykio subtilus, žaismingas pateikimas. Tačiau menininkės kūryboje pateikiamas vaizdinys yra laikinas, trapus, atsiskleidžia per žmogaus atvaizdą ir aplinkinio pasaulio fragmentus bei detales.

5

Dalia Gentvainytė. Jūratės Gentvainytės nuotr.

Dalia Gentvainytė: „Keramika – kur kas daugiau nei amatininkystė“ 2016-02-22

Vilija Virkutytė

Su D. Gentvainyte kalbamės apie meną, keramiką, mokytojavimą, įkvėpimo šaltinius, kūrybinius ieškojimus ir planus bei neseniai Vilniuje, galerijoje „Menų tiltas“, įvykusią vieno vakaro parodą-akciją „Sugauk savo Demoną“, nustebinusią netikėtais meniniais sprendimais.

Parodos „Titanike“ fragmentas

Apie „Kontekstą“ – tolimą ir artimą 2016-02-19

Raimonda Simanaitienė

Vasario mėnesį Vilniuje, „Titaniko“ parodų salėse, veikia Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Stiklo katedros studentų darbų paroda, kviečianti apžvelgti šią specialybę studijuojančių studentų pastarojo laikotarpio darbus.

2

Spektaklio „Nesamas miestas“ (rež. Arvydas Lebeliūnas) fragmentas. Gintaro Česonio nuotr. iš KKT archyvo

(Ne)idiliškas „Nesamas miestas“ 2016-02-18

Miglė Munderzbakaitė

Jeigu į spektaklį „Nesamas miestas“ žiūrėsime iš dramaturgo pasiūlytos perspektyvos, vis dėlto tikriausiai šis pastatymas nuolatos yra tarp (šalia) to, ko buvo siūloma vengti: sarkazmo, ironijos, kuomet kuriami juokingi momentai, ir sentimentalumo, idiliško vaizdavimo, kuomet kalbama apie rimtus, liūdnus dalykus.

G. M. Kinčinaitytės paroda „Tu priklausai man“ Kauno fotografijos galerijoje

Ilgesio kraštovaizdžiai 2016-02-17

Tomas Pabedinskas

„Tu priklausai man“ – tai ne paroda apie Marsą ir ne apie sentimentalius žmogaus jausmus. Akivaizdus fotografijų turinys ir provokuojantis jų neišraiškingumas, kaip ir tekste įsipynusios metaforos, yra tik būdas suformuoti konceptualias nuorodas, kurios veda anapus funkcionalaus, fotografijų paskirties nulemto jų suvokimo ir kasdieniško požiūrio į mus supantį pasaulį.

Jonava. Nuotr. iš wikipedia.org

Jonava – Europos kultūros sostinė 2022. Kodėl? 2016-02-15

Kastytis Rudokas

Jei jau statyti Bilbao, tai statyti ne Vilniuje, ne Kaune ir net ne Klaipėdoje. Jį reikia statyti Tauragėje, Mažeikiuose ar Alytuje. Jei jau egzistuoja ši pachazūchos fiesta, o ji egzistuoja gyvybingai, tegul ji bent atneša naudą ten, kur jos labiau reikia. Už Jonavą!

1

Kartų grandinė. Vaitkuškis, 1903 06 22. Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė

Grafo S. K. Kosakovskio palikimas: šiuolaikiškas žvilgsnis iš praeities 2016-02-12

Kristina Budrytė-Genevičė

„Kasdienės gėlės: moterų ir vaikų portretai iš grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų rinkinio“ – taip vadinasi paroda, eksponuojama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje iki kovo 6 d. Prasidėjusi šių metų pradžioje, paroda nedidelėje salėje iškart net nesutalpino visų žiūrovų, dauguma laukė vorele koridoriuje, kol galės apeiti ratą ir iš arčiau apžiūrėti grafo fotografijų albumus, registracijos knygą, kai kurias išdidintas nuotraukas ir perskaityti išsamius aprašymus.

Jeano Pierre’o Améris’o filmo „Kaip aš išsinuomojau šeimą“ kadras

Prancūzų kine, mon amour 2016-02-11

Enrika Striogaitė

„Žiemos ekranai“ paprastai vyksta, kai žiema su įsisiautėjusiais gripais bei visokiais virusais jau būna įkyrėjusi ir ypač norisi žvelgti ne pro langą, o į ekraną, kuriame valandai ar dviem įtraukia kita realybė ir dovanoja stiprias emocijas, išgyvenimus, mintis. Prancūziškas kinas yra nuostabus, išskirtinis visų kino festivalių kontekste, jį sunkiai ir apibrėši, geriausia jį pajausti.

Klaudijus-Gertrūda (Dainius Svobonas) ir Hamletas (Vainius Sodeika)

Kai Hamletas užklysta į naktinį klubą 2016-02-10

Astijus Krauleidis-Vermontas

Jaunosios kartos režisieriaus Vido Bareikio naujausias darbas Nacionalinio Kauno dramos teatre (NKDT) buvo ypač laukiamas. Ir ne todėl, kad teatras švenčia 95-ąjį jubiliejų ar kad spektaklis – geriausia dovana. Šį sykį patraukė dėmesį, kuo įdomus Kauno teatriniame gyvenime naujas režisierius, ėmęsis gana sudėtingo darbo: pastatyti spektaklį pagal Renesanso dramaturgo Williamo Shakespeare’o pjesę „Hamletas“.

Kauno centrinis paštas (Laisvės al. 102), archit. F. Vizbaras, 1930-1932 m. Nuotr. iš galerija.kvb.lt

Tapatumo svarba Kauno miestui 2016-02-09

Laura Rimkutė

Kaunas neturi savo ryškaus „veido“. Plačioji visuomenė, ne kauniečiai ir ne kultūros paveldo atstovai, dažniausiai Kauną sieja su „Žalgirio“ krepšinio komanda. Tačiau tai nėra tikrasis miesto tapatumas, kurį turi sudaryti istorijos, kultūros ir socialinės sritys. Pastaraisiais metais tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek AUTC (Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro) vykdoma veikla Kauno tarpukario modernizmo atžvilgiu prisideda prie kiek kitokio Kauno įvaizdžio formavimo.

3

Kad skambėtų spindinčios kūrybos metraštis 2016-02-04

Elvina Baužaitė

V. Gerulaičio knyga „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“ pasirodė pernai, 2015-aisiais, tačiau tyla viešojoje erdvėje (reikiamu, tinkamu, pakankamu atgarsiu nelaikant keleto žinučių, V. Noreikos biografijos santraukų, tarsi atliepiančių, atkartojančių leidinio tekstą – tai ne recenzijos, ne kritikos straipsniai) tiesiog verčia imti šią netradicinę monografiją ir kalbėti apie Lietuvos muzikai, apskritai kultūrai reikšmingą veikalą.

2

Jurgis Mačiūnas, autoportretas, 1961 m.

„Fluxus“ lietuviškumas 2016-02-01

Ramūnas Čičelis

Fluxus – tai „antikinė“ amato meistrystė, kurios formos – kūrėjų gyvenimai, performansai ir ready-made daiktai – atitiko taisykles, nustatytas šio senamadiškai naujo „amato“ pradininko Jurgio Mačiūno. Lietuvos ūkininko aplinka – tai menas kaip amatas iki modernizacijos, o Fluxus – tai tradicinės lietuviško kaimo tvarkos reminiscencija ir atsisakymas modernizuotis, priešinantis keturių šimtmečių europinei meno tradicijai.

Kvantinė kritika – paroda „Suniro“ Leipcige 2015 m. 2016-01-30

Jenna Jauhiainen

2015 m. lapkričio 13–28 dienomis Vokietijoje, Leipcige, „Бükü“ kultūros centre, trys Lietuvos menininkės Daina Pupkevičiūtė, Gabrielė Gervickaitė ir Andrėja Šaltytė surengė parodą „Suniro“. Paroda atidaryta Dainos Pupkevičiūtės performansu lapkričio 12, 13 ir 14 d. Lapkričio 16 d. Liza R. Moscovice skaitė paskaitą „Skirtingi kūnai, panašūs poreikiai: ko apie socialinius santykius galime išmokti iš mažųjų šimpanzių“. Parodą apžvelgia Suomijos meno kritikė Jenna Jauhiainen.

Lankytojai Luvre, 1923 m., Paryžius, Prancūzija, www.pinterest.com

Muziejus: sakrali ar destruktyvi erdvė? (II dalis) 2016-01-29

Marius Vyšniauskas

Didžioji visuomenės dalis muziejų regi kaip nuobodžią, sakralią erdvę, kurioje apstu piktų prižiūrėtojų, draudžiama triukšmauti ir liesti eksponatus. Vis dėlto XXI a. pradžioje muziejai pakito, o pastaruosius pokyčius sukėlė masinė reklama. Didžiulės priešais muziejų duris nutįsusios turistų eilės, spalvingos viešumoje kabančios parodų afišos, pristatymai televizijoje ar meno seminarai – visa tai, vienaip ar kitaip, pritraukia žmonių dėmesį.

V. Savičiūnaitės teatrologiniai užrašai. L. Japertaitės nuotr.

Vidos Savičiūnaitės teatrologinės minties dėsningumai 2016-01-28

Lina Japertaitė

Šis laikas – pati tinkamiausia proga prisiminti „kamane.lt“ įkūrėją, vyr. redaktorę, vienu reikšmingiausiu lietuvių teatro istorijos laikotarpiu dirbusią teatrologę, žurnalistę Vidą Savičiūnaitę (1956–2011). Šių metų sausis svarbus jos gimimo jubiliejumi (sausio 15 d. V. Savičiūnaitei būtų sukakę 60), o tvyranti tyla po jos išėjimo brandina bendradarbių bei artimųjų intuityvų norą prisiminti jos darbus, šįkart – ištirti teatrologinės minties dėsningumus.

2

Čatal Hiujukas. Nuotr. iš tumblr.com

Grąžinkime auksakalius į Kauno širdį 2016-01-26

Kastytis Rudokas

Neseniai rašiau apie „gardo architektūrą“ Kauno senamiestyje. Tai būdas išvaryti auksakalį be teisės grįžti, priversti jį persikelti į Dainavos ar Šilainių rajoną ir taip prarasti didžiausią dalį per amžius kurtos vertės miestui. Todėl aš net labai nudžiugau, perskaitęs naujieną, jog senosios arklių pašto stoties pastatas turėtų virsti biurų pastatu ir ten egzistavęs Ryšių muziejus nustos veikti. Nieko neturiu prieš muziejų, bet išgyvenant fenomeną, kai miestų istorinės dalys tampa pavalgyti ir išgerti skirtais „skansenais“, 15 dirbančių informatikų tame pastate atrodys esą tikrieji auksakaliai.

Parodos fragmentas. Karolinos Maselskytės nuotr.

Fotosintezė – menas iš gamtos į gamtą 2016-01-18

Remigijus Venckus

Nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus Keramikos muziejuje (Rotušės aikštė 15, Kaunas) veikia paroda, kurioje eksponuojami meno kūriniai buvo sukurti vasaros kūrybinėje stovykloje „Paluodė 2015“. Skirtingos srities menininkus sukvietusi trečius metus organizuojama tarptautinė stovykla buvo surengta 2015 m. birželio mėnesį. Stovykla vyko Zarasų rajone, Paluodėje, Luodžio ežero pakrantėje.

S. Rickevičiūtė. „Erškėčiai kopose“

Baltoje drobėje įpinta vasara 2016-01-13

Astijus Krauleidis-Vermontas

Kauno tapytojos Sofijos Rickevičiūtės kūryboje gamta užima itin svarbią vietą ir turi skirtingas išraiškas, t. y. simbolius, kurie sudaro kūrybos visumą. Tapytoja lieka ištikima moteriškumui, žaismui, bet vis mažiau drobėje palieka neužtapytų vietų. Taip savotiškai brėžiama nauja kūrybos linija.

R. Čiurlionis. „Gnostikui ir agnostikui“. Aliejus, marmuro dulkės, popieriaus masė, drobė, 2013–2014 m.

Rimo Čiurlionio tapybos ribos 2016-01-06

Ramūnas Čičelis

Jaunystės patirtys, bendravimas su sovietų Lietuvos menininkais, atvirumas DP kartos žmonių likimams, intelektualinis Amerikos lietuvių paveldas ir dabartis, Vakarų meno klasika ir šiuolaikinis menas – tai Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio tapytojo Rimo Čiurlionio kūrybos pamatai.

Parodos ekspozicija. Pirmame plane Edmundo Saladžiaus darbai, tolumoje – Gretos Grendaitės. Tomo Vosyliaus nuotr.

Grafikos meistrai ir mokiniai 2016-01-05

Kristina Budrytė-Genevičė

Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Pamėnkalnio galerijoje, tęsiasi dailės projektas „Meistrai ir mokiniai“. Nuo gruodžio 18 d. iki sausio 9 d. čia eksponuojama viena iš projekto dalių – paroda „Edmundas Saladžius ir mokiniai“. Tai kodinis pavadinimas arba pats paprasčiausias slaptažodis, naudojamas bandant prisiminti grafikos dailininkų svarbias susitikimų vietas.

3

D. Velaskesas „Venera prieš veidrodį“, 1647–1651 m., supjaustyta M. Ričardson, Nacionalinė galerija, Londonas, Didžioji Britanija

Muziejus: sakrali ar destruktyvi erdvė? (I dalis) 2016-01-04

Marius Vyšniauskas

Mums pažįstamas muziejus susiformavo pakankamai neseniai, pergyvenęs socialines permainas ir tapęs ryškiu paribiu tarp destrukcijos ir šventumo. Kaip užsimena vokiečių filosofas Martinas Haidegeris (Martin Heidegger, 1889–1976), menas padeda tobulinti visuomenės saviraišką ir interpretaciją, tačiau kritiniu atveju įgyja šantažo vaidmenį. Tad straipsnių cikle aptariamos ne tik muziejaus metamorfozės, administracijų sankcijos lankytojams, bet ir priežastys, kodėl menas sukelia žmonėms agresiją.

M. Valančiaus skveras Kaune

Pamąstymai apie tarpusavyje nesusijusius dalykus 2015-12-28

Kastytis Rudokas

Gera yra amžinybė, jei ji telpa akimirkoje ir atvirkščiai. Būtent to mūsų beatodairiškai vakarėjančioje visuomenėje ir trūksta. Sustojimo, atsikvėpimo ir apmąstymo. Tuo tarpu dabar mes turime modulinį veikimo principą, kuomet taikome šabloniškus sprendimus unikalioms situacijoms.

2

Z. Varnauskas. Iš ciklo „Motina ir vaikas“, pop. mišri tech., 39,3x29,7 cm, 1999 m.

Paveikslų šviesoj. Turėti metodą – Zenono Varnausko interviu 2015-12-23

Kalbino Gvidas Latakas

Dailininkas Zenonas Varnauskas: „Man paveikslas, kaip ir daugeliui, gimsta bedirbant. Ypač tapant abstrakcijas, idėja išryškėja bedirbant. Kiek prisimenu, A. Savickas irgi yra sakęs, kad dažnai ima seną darbą, verčia aukštyn kojomis ir baigia visai kitu siužetu. Koks nors santykis, dviejų spalvų susidūrimas sukuria naują tapybinį siužetą.“

Marijos radijo (Vilniaus g. 5, Kaune) planavimo ir užstatymo projektas svarstomas penktą kartą

KAUET posėdyje – bendrabučio Kaune fasado dažymo projekto ir Marijos radijo projektinių pasiūlymų aptarimas 2015-12-18

Gruodžio 16 d. vykusiame posėdyje Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba svarstė Bendrabučio Studentų g. 71 Kaune fasado dažymo projektą. Vėl aptarti Marijos radijo (Vilniaus g. 5, Kaune) planavimo ir užstatymo projektiniai pasiūlymai.

A. Obcarskas. „Akriliniai rašmenys I“. 2012 m., 146x195cm

Antano Obcarsko kūryba: nuo ekspresijos iki minimalizmo 2015-12-09

Gabrielė Kuizinaitė

Antano Obcarsko kūryboje labai svarbus tvarkingos detalės fragmentas didelio formato plokštumoje. Kiekviena geometrizuota linija tarsi perduoda skirtingas informacines ar emocines žinutes žiūrovui. Šiose plokštumose esančios akrilinių raštų linijos yra ritmiškai vieningos, subtilios ir optiškai įtraukiančios žiūrovą savo minimalistine stilistika.

5

Kazimieras Stabrauskas. „Grota“

Paslaptingas Kazimiero Stabrausko tapybos pasaulis 2015-12-08

Astijus Krauleidis-Vermontas

Parodos „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“ darbų ekspozicija siekiama parodyti, kuo mokytojas K. Stabrauskas ypatingas ir reikšmingas mokinio M. K. Čiurlioniui kūrybai. Be abejonės, šiuos du menininkus turėtume traktuoti kaip atskirus, bet, žinoma, galime ieškoti ryšių ir panašumų jų kūryboje. Tik ar to reikia?

Restorano „Pilies sodas“ pastatas Kaune, kurio architektai gavo Aplinkos ministerijos apdovanojimą už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. LAS nuotr.

Gardo visuomenė – gardo architektūroje 2015-12-08

Kastytis Rudokas

Gardo atsiradimo senamiestyje nekritikuoju. Vis dėlto mane verčia sunerimti Aplinkos ministerijos šiam pastatui už geriausią architektūrą skirtas apdovanojimas, kuris tam tikra prasme tampa vienintele gardo egzistencijai prasmę suteikiančia priežastimi.

2

E. Markūno parodos „Prieblandos zona“ fragmentas

„Prieblandos zona“ – amžinasis grožis ir mutacijos 2015-12-01

Neringa Krikščiūnaitė

E. Markūno paroda „Prieblandos zona“ – tai subtilus laviravimas tarp žmonių kuriamo grožio, preciziškumo, estetikos ir nukrypimų į tamsą, apgailėtinų butaforijų ir vidinių mutacijų, kurias taip pat sukelia žmonės. „Prieblandos zona“ tampa vieta pasirinkti, į kurią pusę galų gale bus nueita.

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1... 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 ...38