Apie tapybą, rugpjūčio vakarą ir kitus motyvus 2013-05-07
Esu susidūrusi su tokiu dalyku, kad menininkas nesuformuluoja sau motyvo. Gali būti abstrakti tapyba, bet ir abstrakcija kyla iš konkretybės, iš konkrečių atspirčių. Būna taip, kad autorius nemoka, negali susirasti sau motyvo, net iš gamtos. Man tai neįtikėtina. Tada jis pradeda nusirašinėti nuo kitų; bet kai kuriems tas yra labai natūralu, jie ieško sau motyvų kitų paveiksluose, o ne poezijoje, ne muzikoje, ne toje perkurtoje realybėje, kitaip sakant, kultūroje.
Paribių fotografija 2013-04-29
Tačiau tarptautinis pripažinimas ir meno profesionalų dėmesys savaime neišsprendžia jautrių klausimų, kuriuos kaskart provokuoja įsimintini R.Vikšraičio darbai. Ar etiška parodų salėse eksponuoti socialinės degradacijos ir nepavykusių asmeninių gyvenimų vaizdus? Kiek R. Vikšraičio fotografijose įamžintas gyvenimas yra „tikras“? Ką aktualaus lietuvio darbuose įžvelgia užsienio žiūrovai ir kodėl jas vertina kitų šalių fotografijos specialistai?
„ŽALIOS“ MEDINĖS ARCHITEKTŪROS IŠLIKIMO IDĖJOS 2013-04-29
Šiuo renginiu buvo tikimasi atkreipti visuomenės dėmesį į medinės architektūros svarbą ir reprezentuoti ją kaip unikalią architektūrą, kurios šiandien dar gausu Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Taip pat vienas iš svarbių šio susitikimo akcentų – mediniu paveldu besirūpinančios bendruomenės telkimas ir skatinimas kaip galima intensyviau bendrauti, keistis geromis idėjomis ir dalytis naudingais patarimais, kad būtų išsaugota kuo daugiau ir įvairesnių miestų medinių pastatų.
APIE TEATRĄ IR KRITIKĄ: KRITIŠKAI (II) 2013-04-26
Kritika mutavo, ji tapo reklamos, viešųjų ryšių arba tokios „teatro literatūros“ dalimi, kai spektaklis tėra akstinas reflektuoti savo požiūrį į pasaulį. Tačiau kritikas šiandien, kaip niekada stipriai jausdamas savo nereikalingumą, neturėtų pasiduoti apatijai ar cinizmui ir pradėti iš savo požiūrio taško niekinti spektaklį, kuris esą jį iškankino. Tokie momentai kritikai neprideda nei prestižo, nei suteikia pasitikėjimo.
DISKUSIJA DĖL NAUJAMIESČIO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PROJEKTO. Dalyvauja Kultūros paveldo centras, Trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, KPD KTP, KAUET grupė.
TEATRO IR KRITIKOS KRITIKA: KRITIŠKAI (I) 2013-04-22
Recenzijomis kritikas kalbasi ir su kūrėjais, pačiu teatru. Jis tampa savotišku stebėtoju, agentu, kuris „centrui“, t.y. visuomenei (bet ir teatrui) drįsta – ir privalo – pasakyti, kad tas teatras ar tas spektaklis vertas dėmesio, o anas jau senų senovėj remiasi komercinio teatro principais, kuria pramogą.
KLAUSYMOSI MALONUMAI ŠIŲ METŲ FESTIVALYJE „JAUNA MUZIKA” 2013-04-17
Balandžio 2–7 d. Vilniuje vyko kasmetis šiuolaikinei muzikai skirtas festivalis „Jauna muzika”. Nuo pat jo egzistavimo pradžios, kai festivalio pavadinimas dar turėjo paantraštę „e-muzika”, didžioji jo dalis dedikuota elektroninei muzikai (ar muzikai, kuriai sukurti yra pasitelkiama ir elektronika). Ši tendencija su vienomis ar kitomis išimtimis išlieka iki šiol.
BLOGIAU NEI TEATRE – NEBŪNA. ARBA IŠTRAUKOS IŠ „KRYŽIUOČIO“ DIENORAŠČIŲ 2013-04-04
Tad kol per daug vandens dar nenutekėjo, kol kasdienybė niekdarių kryžiuočių mizoginiško kraujo dar galutinai nenuplovė, o karingos barbarų sakmės vis dar kaitina kraują, siūlau užmesti akį į mano personalinės „Auksinių scenos kryžių“ komisijos darbo išklotinės nuotrupas, kurias kiek saviironiškai pavadinsiu ištraukomis iš „kryžiuočio dienoraščių“.
PASKAIČIAU POPULIARIOS LITERATŪROS. NUSIDĖJAU 2013-04-04
Kol rimtais veidais nagrinėjame rimtas knygas, jaučiuosi visai saugi ir rami dėl savo sielos. O štai jei užsimenu, kad skaičiau kokį romaniūkštį apie meilę ar detektyvą su trimis lavonais, jaučiuosi kalta. Padorūs žmonės neskelbia, kad skaito populiariąją literatūrą. O jei ir išsiduoda, dar gali išsiginti, kad knygą pasiėmė iš bibliotekos ar skolinosi iš abejotinų draugų.
1. BRASTOS G. 24, KAUNE DETALUSIS PLANAS. Pakartotinai. Užsakovas - „Yit Kausta būstas”, projektuoja - „Yit Kausta”.2. PRANO DAUNIO PAMINKLO PASTATYMAS KAUNE, PRIE PRANO DAUNIO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ UGDYMO CENTRO (TAIKOS PR. 6A). Autoriai: architektas Laimis
KOVAS KAUNO PARODŲ SALĖSE 2013-03-26
Kovo mėnesiui einant į pabaigą, peržiūrėjus miesto parodų „tvarkaraščius“, galima pastebėti, kad dauguma organizatorių pratęsė ekspozicijų trukmę. Tai – gana dvilypis reiškinys: eilės laukia kiti menininkai, o gal kaip tik atsisako ar užleidžia vietą eksponuojamiems kolegoms. Žiūrovams taip pat leidžiama neskubėti: galima ateiti dar ir kitą kartą, gal net draugų atsivesti į jau aplankytą parodą. Juk žiūrėti parodą ne vienam – žymiai turiningiau.
JEANAS COCTEAU: ŽMONĖS NORI TIK TO, KAS JAU PADARYTA 2013-03-22
J. Cocteau pasižymėjo gebėjimu greitai užmegzti pažintis, todėl šiame 1964 metų Williamo Fifieldo interviu (tai paskutinis J. Cocteau duotas interviu, po šio pokalbio menininkas mirė) apstu vardų ir pavardžių. Pokalbyje minimi jo bičiuliai Raymondas Radiguet, Jeanas Marais, su kuriais rašytojas pragyveno dvidešimt šešerius metus, taip pat kalbama apie J.Cocteau draugystę su P. Picasso, M. Proustu, I. Stravinskiu, etc. Pats menininkas 1959 m. interviu yra sakęs, kad galima skirti du jo gyvenimo etapus : 1. Prousto ir Rostando; 2. Picasso ir Stravinskio.
DAIVA ČEPAUSKAITĖ APIE MENĄ, GYSLELES IR KITUS SANTYKIUS 2013-03-20
Su poete, dramaturge ir aktore Daiva Čepauskaite kalbamės ta proga, kad nėra jokios konkrečios progos. Nėra ir puodelių, sklidinų juodos kavos su tirpstančiu cukrumi, nėra tiksinčio laikrodžio arba įjungto radijo, nė vieno miegančio šuns, įspėjimo nerūkyti ir sniego, įstrigusio batų pakulnėse. Juk sakau – kalbamės ir tiek.
PROTOKOLAS NR. 941.BRASTOS G. 24, KAUNE DETALUSIS PLANAS. UŽSAKOVAS - “YIT KAUSTA BŪSTAS”, PROJEKTUOJA - “YIT KAUSTA”.2. KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖS VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS METMENŲ APTARIMAS. SĄLYGAS RENGIA L.JANUŠAITIENĖ.
ABSTRAKCIJA „1863“ – VAIZDUOTĖS SUKILIMAS 2013-03-18
Veikiamas videofilmo elementų (vaizdų, muzikos, teksto), žiūrovas po truputį patenka į fikcinį pasaulį, kuriame veikia nebe logikos, o asociacijų dėsniai. Kai filmas baigiasi, jis jau pasiruošęs asociatyvų mąstymą pritaikyti antrajai projekto daliai – šokio spektakliui. Tam tikrais momentais šokėjų judesiai atkartoja pirmoje dalyje pateiktą faktinę informaciją, o kitą kartą – faktinė informacija abstraktiems atlikėjų kūnams suteikia konkretumo, leidžia įsivaizduoti, savo fantazijoje patiems kurti pasakojimą.
KELETAS PASTABŲ APIE ŠIUOLAIKINĘ LIETUVIŲ POEZIJĄ 2013-03-13
Postmodernioje literatūroje galioja vienas dėsnis ― jeigu labai giliai kapstysi, prasmę iškapstysi visur. Postmodernizmo kauke prisidengus galima rašyti beveik bet ką, nes viskas „labai subjektyvu“ ir „individualu“. Todėl kiekvienas skaitytojas turėtų susirasti savo asmeninę prasmę, išmėtytą knygos puslapiuose. Iš dalies tai žavu: lyg tarp kitko, atsainiai parašyti eilėraščiai džiugina savo lengvumu, rimu (kai kur šiek tiek šlubuojančiu, bet čia juk „postmodernas“) ir nerimtomis temomis.
„BUVAU TAIP PARAŠYTAS” 2013-03-12
„Esu ekstazių žmogus”, – ne kartą yra prisipažinęs Alfonsas Andriuškevičius. Tačiau užvis labiausiai jis mėgsta sakytis „esąs taip parašytas”. It būtų grynų gryniausias tekstas, parašytas, žinoma, ne jo paties. Tad nenuostabu, kad tekstuose, kurie vis dėlto parašyti ar pasakyti paties A.A., šis ekstatiškas komponentas juste juntamas: tekstai įtraukia, užburia, flirtuoja, šmaikštauja, paradoksaliai šokiruoja, juose niekada nestinga intrigos.
KAUNO LĖLĖS: PASKUI SKRUDŽĄ AR SAULĖS LINK? 2013-03-06
Spektaklis „Kelionė Saulės link”, nors jo personažai pabrėžtinai „lėliški”, neturi nė lašo infantilumo. Ir tuo pat metu akivaizdu, kad jis skirtas pirmiausia vaikams. Negana to, akivaizdu, kad jis kuo puikiausiai tinka tokiai svarbiai misijai, kaip pirmasis mažojo žiūrovo apsilankymas teatre, pirmasis jo sceninis įspūdis, jo „užkrėtimas” teatro meno „virusu”.
ALVYDAS LUKYS: „ŽMOGUS – UŽ KŪRINIO RIBOS“ 2013-03-01
Savąjį metodą pavadinau „dekonstektualizacija“ naujo konteksto vardan. Daiktai prie jūros man leido baigti suformuluoti tai, ką anksčiau pradėjau „Metaforų“ cikle. Ten svarbiausi buvo santykis tarp objekto ir fono, o čia staiga gavau galimybę pamatyti, kas nutinka, kai šio santykio nebelieka. Kiekvienas objektas yra punctum atskiram žmogui, jis nėra universalus. Prisiminkime Umberto Eco atviro kūrinio klausimą: kiek tu leidi pabaigti darbą žiūrovo vaizduotei? Kartais objektus vadinu trigeriais. Kaip gaiduko spustelėjimas paleidžią kulką, taip jie aktyvuoja žiūrovo fantaziją, tačiau ne atsitiktine, o mano norima kryptimi.
