MARCELIJUS MARTINAITIS: „MES GYVENOME“ 2011-07-12
Ar labai skyrėsi mūsų senelių jaunystės potyriai nuo šiuolaikinės kartos vaikystės ir jaunystės išgyvenimų? Apie laikotarpį, kuris dabartiniam jaunimui tėra tik istorija, pasakoja M. Martinaitis savo knygoje „Mes gyvenome“. Sudėjęs prisiminimus į knygą rašytojas juos pakomentavo, atsakė į klausimus, kurie kilo skaitytojams nardant knygoje pateiktais praeities vingiais.
F. LISZTO 200-OSIOS GIMIMO METINĖS SU L. GENIUŠU 2011-07-11
Labiausiai žavi visai ne įspūdinga jaunojo pianisto biografija ir net ne techniniai sugebėjimai, o jo meninė branda, nuoširdumas ir įtaigumas. Kiekviename kūrinyje L.Geniušas geba kurti dramą, muzikine kalba pasakodamas gilią ir filosofišką istoriją, išties savitą, ne skolintą iš kitų fortepijoninių pasaulio autoritetų. Jo atliekama muzika gyvena išskirtinį gyvenimą, neatitoldama nuo opusų kompozitorių ir epochos, kuomet jie buvo sukurti, idealų.
POPSO FIESTA PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALYJE 2011-06-13
Muzikologas L.Krameris yra pasakęs, jog pastaruoju metu klasikinei muzikai jau skamba laidotuvių maršas. Pažaislio muzikos festivalyje tam tikra prasme jis nuskambėjo, tačiau neskubėkime laidoti šios muzikos rūšies – tas pats festivalis šią vasarą siūlo ir kitų, klasikinės ar bent jau akademinės muzikos koncertų. Tikėkimės, jog ateityje klasikinės muzikos pasaulio atstovai ims mąstyti apie šios muzikos vertybes ir originalumo sąvoką, o Lady Gagos opusai skambės ne vienuolynuose, bet tinkamesnėse erdvėse.
ĮSIKLAUSAI IR GIRDI, KAIP PLAKA LĖLĖS ŠIRDIS 2011-06-06
Gegužės 25-28 d. vykęs XIX tarptautinis lėlių teatrų „Skrajojantis festivalis“ parodė sunkiai aprėpiamą temų ir aktorinės meistrystės įvairovę. „Skrajojančio festivalio“ improvizacijų laisvė, galimybės matyti savaip - vienas patraukliausių šventės bruožų. Ir spektaklių daugiakalbystė, kartais net vertimų stygius, žiūrovų fantazijai talkino kuo gražiausiai.
„VIDINĖS ŽAIZDOS“ ARBA KŪRYBA KAIP RITUALAS 2011-05-19
Performansą lydės „Atleidimo sau“ malda, kurią parašiau, pasinaudojusi amerikiečių dvasininko R. de Grandi sukurta „Atleidimo malda“. Jis ją naudoja sielai gydyti ir primena, kad atleidimas yra ne jausmas, bet valios sprendimas. Paėmusi tik vieną dalį, aš sukūriau savo maldą, susidedančią iš daugybės gabalėlių, nuodėmių ir priekaištų, pažįstamų daugeliui. Tai mano labai asmeniškas ir visiškai nuasmenintas pasakojimas. Istorija, kuri kasdien atsitinka daugybei žmonių.
NAUJOJI VIOLETA G. VERDI „TRAVIATOJE“ 2011-04-21
R. Vaicekauskaitė buvo tokia ryški, jog šalia jos nublanko kone visi kaunietiškosios „Traviatos“ senbuviai. Ir nors solistė yra prasitarusi, kad Violetos partija yra viena sunkiausių soprano repertuare, regis, atlikėjos pastangos ir noras tikrai pasiteisino. Ne tik jausmingu ir ištobulintu dainavimu, bet ir ypač nuoširdžia ir įtikinama vaidyba ji patraukė dėmesį ir neleido žiūrovams nė minutės atsikvėpti – scenoje išties išgyveno Violetos dramą – meilę ir pasiaukojimą, priversdama jos skausmą pajusti ir kitus.
NAUJI VĖJO GŪSIAI KAUNO MUZIKINIAME TEATRE 2011-04-11
Miuziklo „Aida“ kūrėjai džiaugiasi šiuo pastatymu ir negaili komplimentų vienas kitam. Vis dėlto smalsu, kaip šis miuziklas atsidūrė Lietuvoje? Kaip su muzikiniu audiniu pavyko susitvarkyti teatro trupei ir kodėl ji buvo papildyta kviestiniais svečiais? Apie tai ir kalbamės su „Aidos“ kūrėjais: režisieriumi V.Pauliukaičiu, dirigentu J.Janulevičiumi ir vienu pagrindinių vaidmenų atlikėjų J.Miliumi.
ŠIAURĖS ŠALIŲ MUZIKA KAUNO VALSTYBINĖJE FILHARMONIJOJE: KLASIKA IR NE TIK 2011-03-22
“Edvardas Griegas ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – du šviesuliai, sužibę Europos paribyje“, – tokią sąsają tarp šių dviejų kompozitorių atrado Kauno valstybinio choro vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis. Ir iš tiesų abu kompozitorius jungia ne tiek kūryba, kiek jų reikšmingumas gimtosioms tautoms. Abu padėjo savo tautų profesionaliosios muzikos tradicijos pagrindus, kurią tęsė ir iki šiol tęsia ateinančios kartos.
VIENAS ROMANAS KETURIOSE KNYGOSE – FANTASTIŠKA ROMUALDO DRAKŠO KŪRYBA 2011-03-18
R.Drakšo knygas vienija ne tik herojų vidinės savybės, bet ir sugebėjimas visą intrigą atskleisti iš anksto. Puslapiai tiesiog užpildyti ir netgi perpildyti veikėjų vidinių monologų, svarstymų, kurie atskleidžia būsimus įvykius, paslaptis, ketinimus. Labiausiai stebina tai, kad monologo pabaigoje veikėjas dažniausiai nusprendžia, jog jis svarstė neteisingai, ir viską atiduoda į lemties rankas. Skaitytojui ta lemtis – jau atskleista. Intriga – nužudyta.
KAMERINĖ GIMTADIENIO FIESTA 2011-03-04
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro 17-ojo gimtadienio koncertas - visai nepasiutėliškas, o veikiau santūrus ir subtilus. Žaismingumo suteikė nebent vakaro šeimininkas D.Katkus, pasirodęs ne tik dirigento, bet ir koncerto vedėjo amplua, ir vis šmaikštavęs (pasak jo, vieno iš kūrinių autorius O.Balakauskas neatvykęs į Kauną todėl, kad labai bijantis kauniečių kritikos – esą jam baisiai dreba rankos ir kojos). Džiugu, kad pačiam jubiliatui (orkestrui) nedreba nei kojos, nei rankos kruopščiai renkantis repertuarą, puikiai jį atliekant ir neatmetant intriguojamų pasiūlymų.
FLEITA + ARFA = „FA”, ARBA DEIMANTAI, PASISLĖPĘ SNIEGE 2011-02-25
Fleita ir arfa – netradicinis derinys klasikinės muzikos kontekste. Išgirdus abiejų instrumentų pavadinimus, sudėtus kartu, iškyla visai ne tradicinio europietiško orkestro vaizdinys, o veikiau jau senovės egiptiečiai ar graikai, laikantys rankose šiuos instrumentus. Tačiau tikrovė visai kitokia ir netikėtai stebinanti – fleitos ir arfos duetą galėjome išvysti Kauno valstybinio muzikinio teatro Baltojoje salėje vasario 20-osios popietę.
GELEŽINKELIO PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROBLEMOS KAUNE IR UŽSIENYJE 2011-02-21
Geležinkelių ir technikos paveldo muziejai ypač populiarūs Vakarų Europoje, nes yra patrauklūs ne tik senolių laikus primenančia technika ir technologijomis, bet ir savo atraktyvumu – galimybe užuosti tikrus dūmus ir garą, išbandyti techniką, kuria dirbo mūsų seneliai, ar netgi pabandyti pačiam valdyti senovinį lokomotyvą. Ar Kaunas galėtų tapti technikos mėgėjų centru ir gauti iš to pajamų? Pabandykime atsakyti į šį klausimą.
KAUET AKIRATYJE – BARELJEFAI ANT ZOOLOGIJOS MUZIEJAUS FASADO IR LINKUVOS DVARO TERITORIJA 2011-02-11
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė du klausimus: R.Šulskio bareljefų ant T.Ivanausko zoologijos muziejaus fasado iniciatyvą ir detaliojo plano Linkuvos dvaro teritorijoje priešprojektinius pasiūlymus. Abiems projektams pritarta, siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.
MARGARITA, FAUSTAS AR MEFISTOFELIS? 2011-01-28
Peršasi išvada, jog meilės šiame „Margaritos“ pastatyme ne itin daug: orkestrui ji nebuvo artima, Margaritai labiau patiko būti dramatiškai, Faustas tuo tarpu buvo nuoširdžiai įsimylėjęs, tačiau tapęs antraeiliu operos personažu. Pagrindinė kūrinio mintis yra gėrio ir meilės laimėjimas prieš blogį, tačiau ar nebus taip, jog šiame spektaklyje viską nustelbė ir pagrindiniu personažu tapo intelektualusis velnias? Dar kartą klausdama, Margarita, Faustas ar Mefistofelis, atsakau – Mefistofelis!
KAS NUŽUDĖ VITRAŽĄ? 2011-01-14
Kas nužudė vitražą? Gal po trečiojo pasaulinio karo, kai viskas susprogs, iš po žemių išlįs amebos, paskui išsivystys žmogus, vėl prasidės architektūra ir stikliukai, vėl iškils bažnyčios ir vitražai, kol jie vėl taps vitrinomis. Taip gali vėl atsirasti vitražas architektūroje.
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS MILANE 2011-01-06
Suvokus Milano kultūrinės pasiūlos mastą ir įvairovę, nutvilko smalsulys: kaip ir kuo į tą kultūrų Babelį įsiterpia svečias iš Šiaurės – subtilusis M.K.Čiurlionis? Kas tapo gija, jungiančia derlingoje kultūros terpėje subrendusį italą žiūrovą ir lietuvį menininką, daugiau kaip prieš šimtą metų dailę ir muziką kūrusį rytiniame Europos pakraštyje?
OPERŲ IR POKŠTŲ DĖLIONĖ: „OPERA IMPOSSIBILE” 2010-12-27
Muzikinių pokštų vakare nebuvo taikoma į rimtą dramą, bet „Opera Impossibile“ žanriniu aspektu labai priminė XVI amžiuje pamėgtą operos pasticcio žanrą, kai į vieną kūrinį buvo jungiamos žymiausios operų arijos, labiau koncentruojantis į atlikėjų virtuoziškumą ir išorinį muzikos spindesį nei į dramos veiksmą. Turint omenyje, kiek žinomų kūrinių buvo sudėta į vieną palyginti neilgos trukmės „Operą Impossibile“, kūrinį tikrai galima pavadinti pastišu.
R.SCHUMANNAS: MOTERIŠKUMO IR VYRIŠKUMO AKISTATA 2010-12-20
Pathos ir logos, yin ir yang, moteriškumas ir vyriškumas, anima ir animus. Įvairiose kultūrose egzistuoja daugybė panašių kontrastuojančių vaizdinių. Beje, ne tik priešpriešinamų, bet ir nuolatos lyginamų tarpusavyje. Prie jų tam tikra prasme galima priskirti ir Roberto Schumanno vokalinius ciklus „Moters meilė ir gyvenimas“ ir „Poeto meilė“, skambėjusius Kauno menininkų namuose.
DIDŽŲJŲ PREKYBOS CENTRŲ IR AUKŠTYBINIŲ STATINIŲ VIETA KAUNE 2010-12-20
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė du klausimus: didžųjų prekybos centrų išdėstymo ir aukštybinių statinių vieta Kaune. Abiems projektams nutarta pritarti su sąlyga. Autoriams siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.
