Geriausias metų kūrinys. Ar tikrai? 2016-02-23
Ekspozicija „Geriausias metų kūrinys“ būtina Kauno meno kontekste. Ne todėl, kad pritraukia daug žiūrovų, bet svarbu pamatyti, kaip ir kuo gyvena menininkai. Deja, parodoje ypač pasigesta jaunų autorių, kurie drąsiai reprezentuotų savo kūrybą. Rodos, jie būtų dingę ar bijotų konkuruoti su senbuviais. Šiuo atveju vyresnioji karta nebijojo eksperimentuoti ir paveikti žiūrovo.
R. Balevičiūtė: „Teatras vertingas tiek, kiek leidžia susitikti su savimi pačiu“ 2016-02-23
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja doc. dr. Ramunė Balevičiūtė: „Man atrodo, kad mūsų teatre autorinės režisūros tradicija silpsta, jai nėra kaip ir iš kur atsinaujinti. Labai tikiuosi, kad iš šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje režisūrą studijuojančių jaunų žmonių atsiras keletas iškilių autorinio teatro kūrėjų, bet vis dėlto nujaučiu, kad šiuo metu kolektyviškumas, kaip kūrybos metodas, turi daugiau potencijos ir perspektyvų.“
Žvilgsnis į supoetintą A. Petrašiūnaitės paveikslų pasaulį 2016-02-22
A. Petrašiūnaitės tapybiniame pasaulyje labai svarbus dialogas: žmogaus ir gamtos, tapytojos mylimos katės ir jos šeimininkės santykio subtilus, žaismingas pateikimas. Tačiau menininkės kūryboje pateikiamas vaizdinys yra laikinas, trapus, atsiskleidžia per žmogaus atvaizdą ir aplinkinio pasaulio fragmentus bei detales.
Jonava – Europos kultūros sostinė 2022. Kodėl? 2016-02-15
Jei jau statyti Bilbao, tai statyti ne Vilniuje, ne Kaune ir net ne Klaipėdoje. Jį reikia statyti Tauragėje, Mažeikiuose ar Alytuje. Jei jau egzistuoja ši pachazūchos fiesta, o ji egzistuoja gyvybingai, tegul ji bent atneša naudą ten, kur jos labiau reikia. Už Jonavą!
Tapatumo svarba Kauno miestui 2016-02-09
Kaunas neturi savo ryškaus „veido“. Plačioji visuomenė, ne kauniečiai ir ne kultūros paveldo atstovai, dažniausiai Kauną sieja su „Žalgirio“ krepšinio komanda. Tačiau tai nėra tikrasis miesto tapatumas, kurį turi sudaryti istorijos, kultūros ir socialinės sritys. Pastaraisiais metais tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek AUTC (Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro) vykdoma veikla Kauno tarpukario modernizmo atžvilgiu prisideda prie kiek kitokio Kauno įvaizdžio formavimo.
Kad skambėtų spindinčios kūrybos metraštis 2016-02-04
V. Gerulaičio knyga „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“ pasirodė pernai, 2015-aisiais, tačiau tyla viešojoje erdvėje (reikiamu, tinkamu, pakankamu atgarsiu nelaikant keleto žinučių, V. Noreikos biografijos santraukų, tarsi atliepiančių, atkartojančių leidinio tekstą – tai ne recenzijos, ne kritikos straipsniai) tiesiog verčia imti šią netradicinę monografiją ir kalbėti apie Lietuvos muzikai, apskritai kultūrai reikšmingą veikalą.
Vidos Savičiūnaitės teatrologinės minties dėsningumai 2016-01-28
Šis laikas – pati tinkamiausia proga prisiminti „kamane.lt“ įkūrėją, vyr. redaktorę, vienu reikšmingiausiu lietuvių teatro istorijos laikotarpiu dirbusią teatrologę, žurnalistę Vidą Savičiūnaitę (1956–2011). Šių metų sausis svarbus jos gimimo jubiliejumi (sausio 15 d. V. Savičiūnaitei būtų sukakę 60), o tvyranti tyla po jos išėjimo brandina bendradarbių bei artimųjų intuityvų norą prisiminti jos darbus, šįkart – ištirti teatrologinės minties dėsningumus.
Grafikos meistrai ir mokiniai 2016-01-05
Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Pamėnkalnio galerijoje, tęsiasi dailės projektas „Meistrai ir mokiniai“. Nuo gruodžio 18 d. iki sausio 9 d. čia eksponuojama viena iš projekto dalių – paroda „Edmundas Saladžius ir mokiniai“. Tai kodinis pavadinimas arba pats paprasčiausias slaptažodis, naudojamas bandant prisiminti grafikos dailininkų svarbias susitikimų vietas.
Pamąstymai apie tarpusavyje nesusijusius dalykus 2015-12-28
Gera yra amžinybė, jei ji telpa akimirkoje ir atvirkščiai. Būtent to mūsų beatodairiškai vakarėjančioje visuomenėje ir trūksta. Sustojimo, atsikvėpimo ir apmąstymo. Tuo tarpu dabar mes turime modulinį veikimo principą, kuomet taikome šabloniškus sprendimus unikalioms situacijoms.
Antano Obcarsko kūryba: nuo ekspresijos iki minimalizmo 2015-12-09
Antano Obcarsko kūryboje labai svarbus tvarkingos detalės fragmentas didelio formato plokštumoje. Kiekviena geometrizuota linija tarsi perduoda skirtingas informacines ar emocines žinutes žiūrovui. Šiose plokštumose esančios akrilinių raštų linijos yra ritmiškai vieningos, subtilios ir optiškai įtraukiančios žiūrovą savo minimalistine stilistika.
Gardo visuomenė – gardo architektūroje 2015-12-08
Gardo atsiradimo senamiestyje nekritikuoju. Vis dėlto mane verčia sunerimti Aplinkos ministerijos šiam pastatui už geriausią architektūrą skirtas apdovanojimas, kuris tam tikra prasme tampa vienintele gardo egzistencijai prasmę suteikiančia priežastimi.
