Eilėraščiai – vienatvėje (t)veriamas pasaulis 2015-08-28
R. Rastausko „Vienišos vėliavos“ plazda vėjyje, o kiekvienas eilėraštis kaip „musė // skrenda į šviesą / į mirtį“ (p. 140) – ar pasieks skaitytoją, taps prasme jam, jo išgirsta, pajausta? Ar nedrąsus, neužtikrintas, užčiuoptas, skiemenimis trūkčiojantis poetinis iškalbėjimas „mi-li-me-tri-miam / at-min-ties po-pie-riuj“ (ten pat) – autoriaus viltis, idant „iš Dievo / kūrinio // meno / kūriniu“ (ten pat) – išsipildys – atsakai tu, skaitantis.
Keli pastebėjimai apie „Sangailės vasarą“ 2015-08-26
Rugpjūčio 21 d. Lietuvos kino teatrus ir pagaliau gerokai platesnę auditoriją pasiekė žymusis režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“. Filmas ne be trūkumų, bet vertas peržiūros, ne vien todėl, kaip mėgstama sakyti, kad paremtume nacionalinį kiną.
Tarptautinė vizualaus meno paroda Kaune 2015-08-10
Kauno mieste antrus metus vyksta tarptautinė vizualaus meno rezidencija, kurią vienija tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklas „CreArt“. Rezidenciją vykdo VšĮ „Artkomas“, o kūrybiniai rezultatai pristatomi Kaune, Ryšių istorijos muziejuje. Parodą muziejuje galima apžiūrėti iki rugpjūčio 15 d. Straipsnyje glaustai aptariami parodoje pristatomi meno rezidencijos rezultatai.
Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų abstrakti fotografika 2015-08-06
Atidžiai apžiūrinėdamas Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų kūrybos retrospektyvą Kauno M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, savotiškai susitinku su XX a. vizualaus meno istorija. Jų nuotraukose regiu ir dokumentiką, ir jos drąsų eksperimentinį fragmentavimą, ir abstrakcija virtusius tikrovės atvaizdus, ir netgi tikrovę iškreipiančius dvigubus kadrus.
Modernaus Kauno statytojai 2015-07-30
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė Kaunas amžininkų memuaristikoje nestokoja vaizdingų epitetų, pavyzdžiui, „mažasis Paryžius“, „mažasis Briuselis“. Straipsnyje apžvelgsime žmones, kurie sukūrė „Naująjį Kauną“ ir dėl kurių darbo tarpukario architektūra šiandien įvertinta Vakarų Europos paveldo ženklu. Kadangi visų architektų aprėpti nepavyks, koncentruosimės į keletą biografijų.
Poetė Giedrė Širvytė: „Norėčiau parašyti per visą savo gyvenimą vieną vienintelę knygą“ 2015-07-28
Poetę Giedrę Širvytę jos kartos literatūra besidomintys žmonės puikiai žino, atsimena stiprius, tuomet itin dėmesį atkreipusius eilėraščius. Galima teigti, kad G. Širvytė – viena talentingiausių savo kartos poečių, kurią šiandienis literatūros pasaulis gal net pamiršo, nes, prieš du dešimtmečius išleidusi pirmąją poezijos knygą, Giedrė tarsi dingo.
Meno ribų beieškant 2015-07-27
Šiuo metu Vilniaus Pamėnkalnio ir Šv. Jono gatvės galerijose pristatoma tarptautinė meno paroda „(Ne)riba“ – tai projekto „Menamos istorijos“, vykdomo jau šešerius metus, tęsinys. Joje dalyvaujantys menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos gilinasi į šiuolaikinio meno ribas ir menininko galimybes kalbėti apie visuomenei nepatogias problemas.
Tapyba: statistika ir jausmai 2015-07-13
Liepos 9 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaryta šiuolaikinės tapybos festivalio „Kartos XY.Z?“ pagrindinė paroda „Prieš / Po / Dabar“. Šiai parodai kuratorė Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė Kauno tapytojų ir kolegų pajėgas į paskutiniųjų metų tapybą reprezentuojančią grupinę ekspoziciją subūrė ne šiaip sau.
Apie šermukšnius, spyglius, laiką ir mirtį 2015-07-10
Vizualusis menas, jau senokai nebeatstovaujantis (vien tik) mimesis sričiai, dažnai pasirodo kaip nieko ne(at)vaizduojantis karkasas ar struktūra, kaip kodas, citata, nuoroda, komentaras ar kažkas, kas yra tarp, (s)teigiantis savąją tikrovę. Žinoma, meninė kūryba yra tik nedidelė objektyviai realybei alternatyvių tikrovių gaminimo mašinos dalis ir Kaune, LDS galerijoje „Meno parkas“, organizuota tapytojų paroda „Tikrovės aktualumas“ tik iš dalies gali atspindėti jų įvairovę.
Stiklo meno patirtys Estijoje 2015-07-09
Natūralu, jog įvairios kelionės, nauji patyrimai ir įspūdžiai sutampa su vasaros laiku. Liepą teko nuodugniau susipažinti su Estijos stiklo dailininkų kūryba ir parodine veikla. Galima teigti, jog šį kartą įdomiausi šios srities atradimai įvyko ne Taline, Estijos dailės akademijoje (kuri dar nuo tarpukario garsėja stipria meninio stiklo edukacija), bet provincijoje – šalies centrinėje dalyje esančiuose Olustverės ir Jervakandžio miesteliuose.
Emilija Visockaitė: „Reikėtų pradėti naują spaudos erą“ 2015-07-08
Emilija Visockaitė – jaunosios kartos atstovė, aktyviai dalyvaujanti kultūriniame lauke, šiuo metu dirbanti „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Su Emilija kalbamės apie šiandienės kultūrinės spaudos situaciją ir jos pačios kartą nusakančius akcentus, asmenines patirtis.
Trumposios prozos kelionė troleibusu 2015-07-03
Antologija „Troleibuso istorijos“ iš tiesų pasiekė savo – paneigė mitą, kad lietuvių trumpoji proza yra lyriška ir kaimiška, o rašytojai – prasti pasakotojai. Kelionės maršrutas, sudarytas iš penkiolikos apsakymų, padėjo įsitikinti, kad lietuvių literatūra gali būti miestiška, intriguojanti, kupina humoro ir fantazijos.
KAUET posėdyje svarstyti Marijos radijo planavimo ir užstatymo projektiniai pasiūlymai 2015-07-02
Liepos 2 d. Kauno architektų namuose Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba svarstė naujus Marijos radijo (Vilniaus g. 5, Kaunas) planavimo ir užstatymo projektinius pasiūlymus, kuriuos pateikė architektai D. Paulauskienė, A. Ramanauskas ir Dž. Karalius.
Atrandant mano ir tavo Vilnių 2015-06-23
Perskaičius J. Žilinsko knygą „Mano Vilnius mano“, po visų įtraukiančių nuotykių ir istorijų liko tik viena mažytė nuoskauda. Nagi kodėl J. Žilinskas vilnietis... Aš noriu tokios knygos apie Kauną, apie Klaipėdą ir kitus mūsų miestus ir miestelius. Apie visą neatrastą ar truputį užmirštą mano Lietuvą mano...
Kai skamba angeliškai demoniška būtis 2015-06-22
K. Navako rinkinys „Begarsis skambutis“ – dviejų dalių, tai nurodo ne tik jas įvardijantys pavadinimai, bet ir aiški, net labai ryški tekstų pobūdžio skirtis. Juntama, patiriama santykio su knyga pokyčiu. Pirmąsias esė skatai it poeziją, esi poetiškame pasaulyje, kur visa taku, (pa)sklidu, laku, viena reiškia visa ir atvirkščiai. Antroji dalis „Tas, kuris aš“ – pirmosios antitezė, kaip buitis ir būtis, apačia ir viršus.
