Kaune sklandanti vietos dvasia 2016-04-08
Miesto įvaizdį formuoja įvairūs simboliai – tokie kaip architektūros statiniai ar viešos miesto erdvės: parkai, kavinės, restoranai, kultūrinės vietos. Tačiau tokie materialūs objektai įgauna prasmę ir ypatingą atmosferą tik dėl pačių vietos gyventojų. Kitaip sakant, šiems objektams ypatingos reikšmės suteikia genius loci.
„Lietuvos šviesovaizdžiai“. Priešnuodis prieš vienatvę 2016-04-01
Nuo balandžio 1 d. „Žurnalistų namuose“ Vilniuje vyksta Igno Stanio ir Vaivos Lanskoronskytės fotografijų paroda „Lietuvos šviesovaizdžiai“. Tai – iškilių Lietuvos kultūros asmenybių meninių portretų ciklas. Didžioji dalis portretinių serijų yra palydimos fotonovelėmis. Tai – garso skaidrės, sukurtos iš portretinių nuotraukų ir pokalbių fragmentų.
Pokalbis apie prancūziškąją literatūrą – tarp klasikos ir margų vienadienių plaštakių 2016-03-30
Kovas žinomas pasaulyje ir kaip frankofonijos mėnuo. Prancūzų kultūra masina, traukia lietuvius dar nuo tarpukario, kada Kaunas – Laikinoji sostinė – kūrėsi ir turėjo ambiciją virsti mažuoju Paryžiumi. Kalbėtis apie Prancūziją iš gyvenimo Lietuvoje perspektyvos pakviesta vertėja Jonė Ramunytė jau daugiau nei du dešimtmečius prancūziškąją literatūrą verčia į lietuvių kalbą, tad yra tikra frankofonė.
Kovo mėnuo Kauno galerijose 2016-03-29
„Apstulbau o apstulbęs / sulaukiau pavasario“, – rašo poetas Donaldas Kajokas viename iš savo eilėraščių. Apstulbti skatina ir Kaune kovą veikiančių parodų gausa ir įvairovė: nuo atsigręžiančių į klasikinę tapybos mokyklą ar karo tematiką iki filosofinių ar išaukštinančių moters grožį tapyboje.
Siekis permąstyti laiko, istorijos tąsą, audeklo svarbą ir sakralumą 2016-03-29
Pažaislyje veikiančioje M. Žaltauskaitės-Grašienės parodoje „Drapanos“ pristatomi kūriniai, apimantys tris ciklus apie moteris: nimfa (Penelopė), šventoji (Švč. Mergelė Marija) ir karalienė (Viktorija). Visose šiose skulptūrose iškaltos draperijos dailininkės yra peraustos ir sugrąžintos atgal į audeklo pavidalą.
Galia ir turtai: karalių ir didikų kolekcijos (II dalis) 2016-03-25
Lietuvos aristokratų kolekcijos nenusileido savo reikšme senųjų Europos giminių kolekcijoms. Prieš keletą metų Meadows muziejus (JAV) surengė vienos seniausių Europos aristokratų šeimų hercogų Albų (Ispanija) kolekcijos, kauptos daugiau nei 500 metų, parodą. Susidomėjimas pranoko lūkesčius. Tuo tarpu M. Žilinsko galerijoje pristatytoje grafų Oginskių meno vertybių parodoje laikas tarsi sustojęs. Mūsų šalis, išlaikiusi didingą istoriją, vis dar nusigręžia nuo savo aristokratų, kurie padėjo mums įsilieti į Vakarų kultūrą, paveldo.
Niekada nesibaigiantis švytėjimas 2016-03-24
Nors vis sunkiau patikėti kažkuo absoliučiai šventu, patikėti kitu, utopiniu džiaugsmo, harmonijos ir gėrio pasauliu, grafikė Birutė Stančikaitė visu tuo tiki ir gyvena. Menininkės paroda „Šviesa tamsoje“ Nacionalinėje dailės galerijoje yra paskatinimas arba greičiau draugiškas kvietimas atrasti tą magišką dalelę, kuri mūsų dienas, mėnesius ir metus galiausiai paverčia Gyvenimu.
Grafite slypinti amžinybė 2016-03-23
„Didžiojo chaoso mažosios versijos“ įvaizdžiai, kvapas ilgai išlieka atmintyje, be abejonės, skatina (susi)pažinti, susikurti savo galaktiką, o galbūt ją (su)naikinti. Tai šiuolaikinio meno žaidimas, kurį menininkas E. Markūnas kviečia žaisti ir tobulinti, nes kūryba nėra baigtinis reiškinys, jis tęsiasi žiūrovo sąmonėje.
Žvilgsnis į 5–9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografiją 2016-03-22
Kauno fotografijos galerijoje šiuo metu pristatoma Šiaulių Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuoja įvairūs mūsų šalies autoriai. Eksponuojamose fotografijose per fotoaparato objektyvą tyrinėjami skirtingi laikotarpiai – stalinizmo metas, „atšilimas“ ir Atgimimas. Darbuose galima išvysti, kaip sistema ir laikas veikė fotografijos estetiką, nulėmė skirtingus žiūros taškus į žmogų ir jo aplinką, kaip iškreipė fotografijos reikšmę.
Teatro metai kontekstualiai – pokalbis su Rasa Vasinauskaite 2016-03-18
Artėjant Teatro dienai ir visai teatralų bendruomenei bei teatro mylėtojams laukiant „Auksinių scenos kryžių“ teikimo šventės (kovo 29-ąją), verta pasikalbėti apie šį teatro sezoną. Teatrologė Rasa Vasinauskaitė – daugiametė „Auksinių scenos kryžių“ komisijos narė. Ne išimtis ir šiųmečiai laureatų rinkimai. Taigi klausti ir išgirsti pašnekovės atsakymus – verta ir vertinga.
Kostiumo menas Gražinos Konstancijos Remeikaitės parodoje 2016-03-11
Kovo mėnesį A. Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių muziejuje veikia gana retai sutinkama paroda – čia demonstruojami dailininkės Gražinos Konstancijos Remeikaitės kostiumo pavyzdžiai. Didžioji dalis jų sukaupta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje. Taigi iš šio muziejaus fondų, taip pat iš dailininkės ir privačių kolekcijų parengta didelė, išsami ekspozicija, orientuota į pagrindines menininkės kūrybines veiklas.
Autentiško portreto paieškos Gataveckų kūryboje 2016-03-07
Neseniai pasibaigė Kauno „Post“ galerijoje veikusi brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų paroda „Autoportretai – homonimai“, kurioje buvo pristatyti naujausi menininkų kūriniai, žymintys ir naują etapą jų kūryboje. Nors paroda baigėsi, tikiuosi, šis tekstas visgi pasirodys aktualus, bent jau tiems, kurie mažiau susipažinę su menininkų darbais, mat aptarsiu ne tik parodą, bet ir Gataveckų kūrybą plačiau.
Proveržis ir laisvė: Kauno menininkų paroda „Atgimimas“ 2016-03-03
„Atgimimas“ – tai daugiau nei dvi dešimtis metų rengiama profesionalių menininkų jungtinė paroda, skirta dviem Lietuvos istorijoje svarbioms datoms pažymėti: Vasario 16-ąjai ir Kovo 11-ąjai. Kasmet rengiama paroda stebina net tik įvairia eksponuojamų kūrinių vizualine raiška, bet ir temų variacijomis, kurios nuo apmąstymų apie žmogaus būtį, jo atrandamas tiesas ir viltį tikėjime pereina prie ironiško kasdienybės atvaizdavimo ir žaismingo pilkos dienų rutinos interpretavimo.
Pokalbis su Valdu Papieviu apie Paryžių – baltą miestą, nejučia tave savin įsukantį... 2016-02-28
Buvimo galimybės, sakytina, yra Valdo Papievio (1962) kūrybos tema, kūrinius jungiantis leitmotyvas. Rašytojas daugiau nei dvidešimt metų gyvena Prancūzijoje, tad autentiškai patiria šalies kasdienybę, jaučia jos pulsą. Tai vienas tinkamiausių pašnekovų šiandien, norint užčiuopti Prancūzijos dabartį ir žmonijos būtį apskritai.
