A.VAITKŪNUI ATMINTI. ARŪNO INTERVIU. 2004 M. 2008-11-28
Kai nežinai, kaip paveikslas atsiranda, yra prasmė tapyti. Jei būtų galima išsiaiškinti, nebūtų prasmės kurti. Geriausi darbai buvo tapomi visai negalvojant apie tapybą. Negalvojama, kaip tapyti, o ką tapyti. Geras tapybos darbas turi būti kaip pelkė, kuri įtraukia. Eini gilyn, ir nėra dugno, kaip akivare.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. 2005 M. GEGUŽĖS 14 D. 2008-11-28
Širdyje, prote, mintyse stojo absoliuti tyla. Viskas nutrūko...Tapo niekas nebebaisu. Arūnas mirė mažoje N.Izašvili gatvelėje, Tbilisyje. Tokia buvo jo iškeliavimo iš Žemės vieta. Kalnuota, išdidi Gruzija ir begaliniai dangaus toliai su ištapytu, besiplaikstančiu vėjyje aitvaru pasišaukė Arūną tęsti begalinę kelionę.
TRADICINĮ MUZIKOS APDARĄ NUSIMETUS 2008-11-11
Kartais šiuolaikinę muziką galima palyginti su moksliniais straipsniais apie naujus atradimus. Iš pradžių atrodo, kad tik patys atradėjai gali tokį straipsnį suprasti. Atradimą pritaikyti plačiajam vartojimui, sulaukti paklausos -- reikia laiko. Tik neįmanoma prognozuoti kiek. Galbūt ta paslaptis ir traukia domėtis naujomis, šiuolaikinėmis meno, muzikos tendencijomis.
TAPYBA MIRĖ? TEGYVUOJA TAPYBA! 2008-11-11
K.Gaitanži kūryba – tai šiuolaikinės visuomenės, kryptingai einančios į susinaikinimą, šaržas. Dailininkas pabrėžia komiksų stiliaus įtaką savo kūrybai. Itin ryškiai ji pasireiškia per paveikslų literatūriškumą, plokštuminę tapybą ir koloritą. Bet lėkštumas, kurį autorius įžvelgia šiuolaikinėje visuomenėje, nejučia pažeidžia ir jo kūrinių apiforminimą.
PLOKŠTI POKALBIAI 2008-11-11
Mėlyna moteris: Lietuvą kamuoja moralinė ir ekonominė krizė! (Piktai dėbteli į prunkščiantį Lizdeiką.) Nekrizenk! Kuo taps tokiu menu maitinama tauta? Jokios minties, jokios prasmės. Kas leido demonstruoti šį pornografinį, žemos moralės, spalvojimo knygelių lygio „meną“? Aš kreipsiuosi į atsakingas instancijas, skambinsiu žurnalistams, nes viso to šitaip palikti negalima. (Po dviejų minučių dingsta elektra).
MENAS + MENAS BENDRAUTI = IŠŠŪKIS + IŠŠŪKIS 2008-11-07
Bandymai įgarsinti žiūrovui kylančias mintis, emocijas primena režisuotus plojimus ir kvatojimąsi pigiose komedijose bei šou laidose. Ironija -- ne vienintelis būdas užkabinti žiūrovą -- juk bendravimo menas neįsivaizduojamas be pauzių paslapties, rimties akimirkų. Projektas „Menas + menas bendrauti. Garsas.” priimamas kaip iššūkis.
MUZIKINIAI VĖLINIŲ VIRAŽAI 2008-11-06
Ar patys atlikėjai kalti dėl to, kad yra metami į muzikos gelmę, draugiškai palinkint nepaskęsti be gelbėjimosi rato? O gal čia -- atsainus koncertų organizatorių požiūris: „Kauniečiams ir taip bus gerai“? Deja, nei vienu, nei kitu atveju niekas nelaimi, jei vietoje Vėlinių susikaupimo siūloma profesinės nevilties šventė.
* * * 2008-11-02
Kaune ir toliau naikinami vertingi sovietmečio architektūros statiniai, kurių autoriai už viso gyvenimo kūrybą jau po Nepriklausomybės atkūrimo įvertinti Architektūros riterio titulu. Algimanto Sprindžio „Merkurijus“ jau pasmerktas. Dabar eilė sėlina prie Architektūros riterio Alfredo Paulausko projektuotų laidojimo rūmų „Liūdesys“, esančių Jonavos g.220. Prašydamas stabdyti nemotyvuotą ketinimą nugriauti „Liūdesio“ kompleksą, LAS Kauno skyrius išsiuntė laiškus valstybinėms kultūros paveldo institucijoms.
„POEZIJOS PAVASARIO“ ALMANACHAI: ĮVAIROVĖ AR JOS ILIUZIJA? 2008-10-28
Lengviausia prisidengti bet kokią mišrainę pateisinančiu postmodernizmu. Neva postmoderno chaose neįmanoma vienijanti perspektyva ar dialogas tarp skirtingų kalbėjimų. Ne, kaltas ne postmodernizmas su savo beribe eklektika. Kalta kūrybingo kritiško žvilgsnio, kuris nustatytų sąryšius tarp eklektikos dalių, stoka. Poezija labai įvairi. Ir tą įvairovę visu ryškumu turėtų parodyti būtent „Poezijos pavasaris“. Kol kas jis tarsi skirtas tik akliesiems ir daltonikams.
PAKALTINAMA IR SU VILTIMI 2008-10-27
M.Kosinskaitės kūrinija ir jos personažų bendruomenė yra unikali, ryškiai individualizuota ir labai suinteresuota mūsų gyvenimu. Kol menininkės kūrybos byla nebaigta, skiriu jai kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišsukti iš pasirinkto kelio, nepasiduoti įtakoms.Tai yra kelias, kuris tarp tūkstančių kitų keliukų surandamas be reklamos radarų ar brangių navigacinių sistemų. Toks kelias surandamas pagal akustinį širdies balsą.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. 1990 - 1992 METŲ PROVERŽIAI 2008-10-19
Kai J.Gasiūnas pasiūlė Arūnui jungtis prie “Angies“, jis kaip visada abejojo, ar verta tapti grupės nariu, nes skeptiškai vertino kolektyvinius meno susibūrimus ir meno grupes. Vėliau apsisprendė ir sutiko, sakydamas, kad grupė jam bus kaip savęs išbandymo poligonas.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. IŠ „ANGIEČIŲ“ GYVENIMO 2008-10-19
Arūnui rūpėjo, ką tapo Kampas. Jam patiko tie dideli formatai ir laisvė. Kartais jam atrodydavo, kad Kampo darbai šiek tiek paviršutiniški, mėgdavo lyginti juos su garsiai grojančia muzika, trimitais. Pats savo kūryboje ieškojo daugiasluoksniškumo ir gylio. Arūno intonacijose kartais pasijusdavo net savotiška konkurencija su Kampu.
SENAMIESTIS IR ĄŽUOLYNAS – PADIDINTO JAUTRUMO ZONA 2008-10-11
KAUET narių žvilgsniai smigo į naujus projektus senamiestyje ir Ąžuolyne: „Iki-Lituanikos“ kvartalo senamiestyje detalusis planas ir Ąžuolyno pakraštyje esančio sklypo Vydūno al. 2A detaliojo plano pasiūlymai nesulaukė ekspertų pritarimo ir buvo pasiųsti namo – tobulinimui.
A.MARTINAIČIUI ATMINTI. MŪSŲ UNTĖ 2008-10-10
Untės daugiasluoksnė pastorinė tapyba kažkuo priminė kaimiečio – artojo – darbą. Lyg šventas Izidorius jis metų metais arė savo tapybos dirvoną ir pakylėjo jį iki dvasios aukštumų. Dirbo užsidegęs ir tik jam vienam žinomu būdu dar kartą įrodydamas, jog menas yra stebuklas, o ne žaislas pirmam pasitaikiusiam snargliui.
SKAMBI PRADŽIA – TIK DIDELIO DARBO PRADŽIA 2008-10-09
Kokias emocijas po puikiai M.Jatkauskaitės atlikto S.Prokofjevo fortepijoninio koncerto turėjo sukelti A.Raudonikio daina „Švelnumas“? Dvi koncerto dalys buvo skirtos dviems, radikaliai skirtingą muzikinį skonį turinčioms publikoms. Tačiau publika juk buvo viena. Ar neužteko laisvų vakarų atskirai ir deramai pristatyti V.Noreikos ir Kauno simfoninio orkestro kompaktinę plokštelę?
RAIDĖS MENAS: TARP IŠNYKIMO, INTERPRETACIJŲ IR NERAŠTINGUMO 2008-10-06
Kada paskutinį kartą gavote ranka rašytą laišką su rūpestingai ant voko išvedžiotu adresu? Kaligrafiškai užrašytas sveikinimas, šriftų kompozicijos knygų viršeliuose, plakatuose, atvirukuose tapo retenybe. Elektroninės erdvės, regis, jau negrįžtamai pasiglemžė šį žmonijos fenomeną – rankraštį ir kaligrafijos (dailaus rašymo) meną.
ALFREDAS ŠATAS: KANČIOS IKONOKLASTAS 2008-10-02
Retrospektyvi Alfredo Šato tapybos paroda „Kūryba man – mano gyvenimas“ turėjo tapti bene įdomiausia metų dailės parodų panoramoje. Nepaisant pasakytų pastabų, tai paroda menininko, įdėmiai stebinčio juodai baltą gyvenimo šachmatų lentą, kurioje jis pats -- ir karalius, ir pėstininkas.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. ANT KAITOS SLENKSČIO 1990-1993. 2008-09-22
Tapytojas K.Zapkus įsikarščiavęs pasakė, kad viską Lietuvoje, visas tradicijas, kaimus su medinėmis bažnyčiomis -- viską reikia nubraukti, nes tai esą šūdas, ir reikia kurti naują meną. Arūnui, kuris taip brangino tradicijas, tai buvo smūgis. Jis išbalo ir tik dėl laimingo atsitiktinumo nepuolė K.Zapkui į atlapus.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. DĖSTYTOJO PRINCIPAI. 2008-09-22
Dėstytojas privalo įgyti studentų pasitikėjimą. Jie turi būti tikri, kad jis, remdamasis savo profesine patirtimi, nepasakys nieko, ko nesugebėtų pagrįsti, ir pasakys viską, ką reikėtų pasakyti. Dėstytojas, kuris leidosi įbauginamas ir pasirašė po teiginiu, nepriimtinu jo moraliniams įsitikinimams, ar tylėjo tuomet, kai jo pareiga buvo pareikšti savo nuomonę, giliai širdyje žino, kad nebeturi teisės į tokį pasitikėjimą.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. „VATKINSAS“ INSTITUTE. 2008-09-22
Darius Rakauskas: „Nuo to karto nustojau bijoti eksponuoti darbus, sudarinėti kolekcijas ir reikšti savo nuomonę. Tai, kad mūsų gerbiamas profesorius, visai neiškeldamas savojo „aš“, ieško geriausio ekspozicijos varianto, man labai giliai įkrito į širdį.“
BORNHOLMAS – STIKLO IR KERAMIKOS MENO KARALYSTĖ 2008-09-21
Projekto „European Glass Context 2008“ rengėjai norėjo ryškiau matyti kultūrinio tapatumo, nacionalumo, tradicijų tęstinumo stiklo mene atspindžius. Šiuo atžvilgiu ekspozicjos buvo gana nebylios. Savas tradicijas, regis, išlaikomažuma šalių.
ATGIMUSI ČEČĖNIJOS AIKŠTĖ GALI KEISTI IR VARDĄ 2008-09-17
“Pagrindinis tikslas – sukurti architektūriškai įsimintiną modernią viešają erdvę, kuri taptų svarbiu Kalniečių mikrorajono traukos objektu, atgaivinti visuomeninį gyvenimą Čečėnijos aikštėje, pritaikyti ją vietos bendruomenės poreikiams. Sukurta naujoji aikštė turi būti „gyva“ demokratiška vieta būti, bendrauti, ilsėtis ir pramogauti. Manome, kad aikštės pavadinimas keistinas”.
ATSILAIKĖ IR PRIEŠ VELNIO TUZINĄ 2008-09-08
Nuskambėjus paskutiniesiems XIII Pažaislio muzikos festivalio akordams prietaringieji turėtų būti nusivylę: velnio tuzinas ne toks jau ir baisus. Skaičius trylika tikrai netapo pražūtingas nei baigiamajam koncertui, nei kitiems šių metų festivalio renginiams. Baigiamojo festivalio akcento -- P.Mascagni operos „Kaimo garbė“ koncertinio atlikimo -- nesugadino net viduryje programos prapliupęs lietus.
MEISTRIŠKUMO KURSAI MUZIKAMS, KLAUSYTOJAMS IR RĖMĖJAMS 2008-08-22
Meistriškumo kursai, kurių metu jaunieji muzikantai semiasi grojimo instrumentu paslapčių iš tikrų savo srities profesionalų, kasmet darosi vis paklausesni. Tačiau tenka apgailestauti, kad šie renginiai sutraukia vis mažiau klausytojų ir nuolat stokoja lėšų. Dauguma dėstytojų ir organizatorių čia dirba iš idėjos. Kodėl kitos šalies atstovams turėtų rūpėti, kas dedasi Lietuvoje? Tikėkimės, kad kam nors svarbi viso pasaulio ar bent jau Europos kultūrinė ateitis.
