A.VAITKŪNUI ATMINTI. DOVAINONYS. 1985 M. 2008-04-02
Atsisveikinimas su Dovainonių sodyba buvo kaip meno akcija. Tamsų rudens vakarą liepsnojo laužas, degė šiaudų kūliai. „Į kiemą buvo išgabentas pianinas. Augį Varkulevičių apvilkome žibalu įmirkytu storu žieminiu paltu. Jis sėdo skambinti, ir tuo metu jo nugara buvo padegta. Groja Augutis, o nugara liepsnoja. Įspūdinga ir žiauru. Aplinkiniai ilgai dar baisėjosi „tais menininkais“.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. IŠ GYVENIMO DIRBTUVĖJE 2008-04-02
Didžioji Arūno laiko dalis praeidavo dirbtuvėje. Jam gera būdavo tarp paveikslų. Dirbdavo mintimis, apmąstydamas baigtus ir pradėtus darbus. Kartais pertapydavo jau seniai užbaigtus ir parodose rodytus paveikslus. Tokiu būdu nemažai gerų drobių dingo po nauju dažų sluoksniu, keletas išliko tik fotografijose. Jis sakydavo: „Dirbtuvė -- ne komforto, poilsio ar prestižo vieta. Tai yra darbo vieta“.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. PERSONALINĖ PARODA 1984 M. 2008-04-02
Jam atrodė, kad visi tie pokyčiai tik į blogąją pusę, nes nemokėjimas puoselėti savo kultūros, tradicijų naikina žmonių sąmonėje savo tapatumo ir pagaliau orumo pojūtį. Jausdamas, kaip keičiasi aplinka, kaip nesaugomos ir naikinamos istorinės vertybės, kalbėdavo, kad jei paveikslas ir nepavyktų, tai liktų užfiksuota, nupaišyta konkreti vieta, kuri galbūt bus įdomi istorikams.
TARP SAVITO BALSO IR DEKORUOTŲ PARAFRAZIŲ 2008-03-29
„Šeško šokyje“ bandoma aprėpti įvairias subjekto būties formas – nuo vaikystės prisiminimų, žmogaus ir laiko, žmogaus ir daiktų santykio -- iki paties rašymo proceso apmąstymų. Visuose aptartuose eilėraščiuose galime kalbėti apie savitą poeto balsą, kuriame skleidžiasi individualus santykis su būtimi. Tačiau šį brangų balsą šiek tiek nukainoja teisiantis poeto tonas.
MEDINIS KAUNAS: VERTYBĖ BE GARANTIJŲ IŠLIKTI 2008-03-17
Net pripažįstant atskirų medinių statinių ar jų kompleksų vertę, realiai tokią architektūrą apsaugoti nuo išnykimo yra sunku – trūksta teisinės bazės ir vertės suvokimo. Iki šiol Lietuvoje nevyksta tradicinių miesto medinių pastatų, neturinčių ryškių stilistinės architektūros požymių, sisteminiai tyrimai, nėra jų kultūrinės vertės nustatymo metodikos. Mediniai priemiesčių pastatai tyrinėti tik fragmentiškai.
DAR DU PROJEKTAI – KAUNO ISTORIJOS IR ATEITIES SANKRYŽOSE 2008-03-10
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) kovo 5 d. svarstė mažaaukščio daugiabučio Šiaulių g.18 (šalia stoties turgaus) ir Nepriklausomybės a. 3 atnaujinimo perspektyvas. Abu projektai glaudžiai susiję su istorine Kauno dvasia, todėl dėmesys jiems – ypač jautrus.
APIE KŪRYBINIŲ ERDVIŲ DEFICITĄ KAUNE 2008-03-03
Seni, nušiurę pastatai nesuteikia prestižo eksponuojamai dailei. Jei planuojame naujas erdves, tai jos turėtų atrodyti estetiškai, tarsi meno šventovė, kad lankytojas tikrai jaustų malonumą. Miestas turi aiškiai pabrėžti, jog mums reikia ne tik sporto rūmų, bet ir šiuolaikinio meno centro. Puikus pavyzdys – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, gimęs kaip privati iniciatyva bendradarbiaujant su savivaldybe ir įgyvendintas, pasinaudojus ES lėšomis.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. PARYŽIUS. 1989 M. 2008-02-28
Kaune, 1989 m.šaltą ir vėjuotą pavasarį, eidamos su tapytoja Aušra Andziulyte Vilniaus gatve sutikome jauną vyriškį. Jis stabtelėjo pakalbėti su Aušra ir nostalgiškai tarė: „OParyžiuje jau kaštonai žydi“... Tada Arūno dar nepažinojau. Tik tie jo ištarti žodžiai man paliko neišdildomą įspūdį, lyg tą kaštonų žydėjimą jau būčiau išgyvenusi.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. PARYŽIUS. 1997 M. 2008-02-28
Naktiniame Paryžiaus danguje vis skriejo Halio kometa, o mūsų buvimo laikas seko, atsirado nerimas ir skubėjimas. Arūnas vis pasigrožėdavo ta knyga. Kai klausdavau, kada ją pažiūrėsim, jis sakydavo: „Neįmanoma, matai kaip gražiai ji supakuota“. Tokiu keistu būdu, matyt norėjo išsaugoti Paryžiaus laiką.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. PARYŽIUS. 2003 M. 2008-02-28
Piešėm visi trys: tušu, pieštuku, akvarele -- piešinius, eskizus, planus ir maršrutus, pastebėjimus ar tekstų užrašus. Tie visi piešiniai-užrašai spontaniškai gulė ant studijos sienos. Su kiekviena diena ta siena augo, storėjo, plėtėsi. Iš lengvo džiazavimo, nuo svaigaus buvimo kartu ir Paryžiaus oro atsirado mūsų bendras kūrinys. Toks tikras, kaip kvėpavimas, spontaniškas ir natūralus, išsaugojęs kiekvieno mūsų individualius bruožus ir virstantis dialogu. Ta Paryžiaus siena taip ir vadinosi, „Siena Paris cité des Arts“.
APIE BIUROKRATINĮ SMURTĄ PRIEŠ LITERATŪRĄ (II) 2008-02-17
Kūrybinės sąjungos santykiai su visuomene turėtų būti paremti atviru dialogu jau vien todėl, kad tą sąjungą sudaro gyvi žmonės – kartais netgi labai talentingi kūrėjai, kuriems viešumas reikalingas kaip oras. Sąjungos veikla turėtų sutapti ne tik su nomenklatūros, bet pirmiausia -- su kūrėjų veikla ir interesais. Pagal dabar galiojantį paprotį Kauno rašytojų kūrybinės sąjungos biurokratai, atsisakydami viešai diskutuoti apie savo veiklą, jaučiasi tarsi privatizavę ir pačius sąjungos narius – gyvus žmones.
KAUNE ATGIMTI BANDO IR LEGENDINIS „VERSALIS“ 2008-02-10
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė architektų ir investuotojų pasiūlymus kaip XXI amžiaus reikmėms pritaikyti istorinius miesto centro pastatus ir kvartalus, nepažeidžiant istoriškumo vertės. Tarp svarstytųjų – ir „Versalio“ atgimimas.
PIEŠINIAI IŠ GELEŽIES 2008-02-09
Skulptoriaus Edmundo Frejaus vardas neatsiejamas nuo geležies – net menininko inicialai, kuriuos jis įspaudžia savo darbuose, atitinka Mendelejevo lentelės fe, o tai reiškia ferrum – geležį. Geležis yra ne tik E.Frejaus esminė kūrybos medžiaga, bet ir taikli šios tvirtos, sodrios asmenybės metafora.
ŽVAIGŽDŽIŲ SPINDESYS: KAS JĮ TEMDO? 2008-02-06
Solinis dainininko rečitalis – retas ir beveik nykstantis reiškinys Lietuvos muzikiniame gyvenime. Galima tik pasidžiaugti tokiais projektais ir jų plėtote. Iki deramo lygio trūksta visai nedaug: palankių sąlygų, nuo kurių dainininkai yra tiesiogiai priklausomi. Tikrai dar nesinorėtų prieš iškiliai skambantį epitetą „operos žvaigždės“ dėti nelemtąjį priešdėlį „ex“. Iš esmės tai būtų netiesa.
APIE NAUJOVES KAUNO SAVANORIŲ PROSPEKTE IR PARTIZANŲ GATVĖJE 2008-02-03
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) vėl nagrinėjo, ką naujo siūlo architektai ir investuotojai Kaune -- Savanorių prospekte ir Partizanų gatvėje. Svarstytas A.Kančo ir T.Petreikio projektuojamas aukštybinis biurų pastatas su komercinėmis patalpomis ir požeminiu garažu Savanorių pr. 441 ir aukštybinio gyvenamojo namo Partizanų g. 192b. detalusis planas (projektuoja Kauno projektavimo ir konsultavimo biuro architektai – D.Augustinaitė, A.Asauskas, užsakovas – UAB „Kamintos investicija“ ).
BAROKO PERLAS -- KAUNO ŠIUKŠLYNE 2008-01-22
Kaunas ir visa Lietuva didžiuojasi unikaliu Šiaurės ir Rytų Europos brandžiojo baroko perlu – Pažaislio vienuolyno ansambliu. Tai – vienas gražiausių ir daugiausia lankomų kultūros paveldo objektų Kauno regione, traukiantis akį ne tik architektūra, bet ir vaizdinga aplinka. Deja, šis perlas vasarą ir žiemą žiba šiukšlių krūvoje.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. OBJEKTAI: ĮVADAI IR IŠVADOS 2008-01-15
„Sunkią plokštumą“ eksponavo 2004 m. parodoje. Tos sunkios, apsamanojusių „strikolių“ plokštumos fone eksponavo seną kelionių krepšį. Ar Arūnas ruošėsi išeiti? Gal tai buvo nuoroda, kad visi esame keleiviai, tempiantys savo naštas? Kūrybos ženklas, kad visą gyvenimo sunkį ir nuobodį reikia palikti čia ir tapytu kūrybos aitvaru išskristi, nes, kaip jis sakė: „Netikiu menu, kovojančiu už taiką ar gyvūnėlių apsaugą. Mes nežinome, kaip yra iš tikrųjų, tačiau, neturėdami tiesioginių praktinių įsipareigojimų žemėje, galime koncentruotis į esminius dalykus, kurių aš negaliu įvardinti dėl žmogaus ribotumo, tačiau kryptį mes galime jausti.
ARŪNUI VAITKŪNUI ATMINTI. ŠLUOTINIAI 2008-01-15
Ta paslaptis truko ilgai. Kartą grįžęs iš dirbtuvės neištvėrė. Mačiau tą išraišką veide, kai jis dar tylėjo, branginosi, bet tuoj, paslaptingai šypsodamasis prašneko: „Tu neįsivaizduoji, kaip aš dabar tapau“. Tame paslapties atskleidime buvo juntamas džiugus pakilimas ir dar iki galo nežinomas neišbandyto, nepažinto jaudulys. Arūnas pakvietė mane į dirbtuvę pažiūrėti ką buvo nutapęs. Pamačius tuos darbus, buvau lyg netekus žado. Jis nubraukė visą tapybos paviršių, nudyrė jai odą ir raumenis. Paliko tik skeletą.
NULIŪDINĘS DEBIUTAS 2008-01-14
Turbūt kiekvienas jaunas rašytojas svajoja parašyti literatūros profesionalams prilygstantį kūrinį. Dažnai jaunieji autoriai jaučia potraukį maištauti prieš pripažintus literatūros autoritetus. Be abejo, per didelės ambicijos veda į puikybę ir tuštybę. Kita vertus, kūrybinio maišto polėkis jaunam rašytojui suteikia savitų bruožų.
SALDAINIAI IŠ SOSTINĖS 2008-01-03
Muzikos mėgėjai, lankantys naujamečius koncertus, dažniausia būna pamaloninti muzikiniais saldumynais – populiariomis ir nuotaikingomis programomis. Vienas tokių dailiai įrištų desertų buvo patiektas kauniečiams, gruodžio trisdešimtąją susirinkusiems Kauno kultūros centro salėje.
IŠ ARCHITEKTŪRINĖS KAUNO CENTRO ATNAUJINIMO GIMDYKLOS 2007-12-30
2007 metų paskutiniajame KAUET posėdyje svarstyti Kaunui strategiškai svarbių naujų objektų, esančių Karaliaus Mindaugo prospekte, „Akropolio“ kaimynystėje techniniai projektai: nuo sovietmečio nebaigto „Respublikos“ viešbučio (Nr. 38) rekonstrukcija (projektuoja "G.Natkevičiaus biuras ir partneriai") ir apleistos teritorijos vietoje -- daugiafunkcinis kompleksas su gyvenamuoju daugiabučiu (Nr. 35,37, projektuoja "A.Kančo studija"). Čia jūs galite suprasti, kaip nelengvai gimsta vėliau lengvai kritikuojami projektai.
AUKŠTI TEKSTILĖS MENO DAŽNIAI 2007-12-21
Bienalė įrodė, kad tekstilei tikrai negalioja jokie formos slenksčiai. Taip pat ji liudija ir bendrai visai dabarties kūrybai būdingą simptomą – raiškos būdai yra neriboti, bet autentiško, aktualaus, pavergiančio meno sukuriama kur kas mažiau. Patrauklu, kad bienalės rengėjai pripažįsta galintys klysti – t.y. pripažįsta galimą ekspozicijos kokybės paklaidą, sąlygotą asmeninio skonio ar emocinio, žmogiškojo faktoriaus. Tuo pačiu jie pabrėžia, jog nebijo klysti, jog klaidos tik provokuoja intelektualiems ginčams, kritikai ir savikritikai, o tai ir yra ambicingo, profesionalaus meno pagrindas ir jo variklis.
MUZIKINIS MONO(DI)POLIS 2007-12-13
Nedideliu orkestru tapusiam kvartetų aljansui, papildytam sodriu, meistriškai Joanos Daunytės valdomos arfos skambesiu, teko gerai paplušėti įsigilinant į sudėtingą partitūrą. Visgi didžiausias krūvis teko A.Krikščiūnaitei. Jos sopranas žėrėjo tai lyrinėmis, tai dramatinėmis spalvomis, sklandžiai atliko sudėtingiausius intervalinius šuolius ir tuo pačiu spindėjo ypatinga emocine įtaiga bei raiškia tartimi.
KAUNO 2007 METŲ MENININKO TITULAS LAUKIA PRETENDENTŲ 2007-12-13
Atėjo laikas išrinkti ir pagerbti 2007 metų įsimintiniausią Kauno menininką, kuris sužavėjo Jus ne vien todėl, kad yra geras pažįstamas, draugas, tos pačios sąjungos narys, įtakingas kolega ar tiesiog giminaitis, siauro bičiulių rato lyderis, o todėl, kad šiais metais realiai išskirtinai pasižymėjo Kaunui ir Lietuvai svarbiais darbais. „Įsimintiniausias Kauno menininkas 2007“ bus iškilmingai paskelbtas ir pagerbtas 2008 m. sausio 11 d. Kauno menininkų namuose.
KAM VARGAS DĖL TARPTAUTINIO MODERNAUS ŠOKIO? 2007-12-06
Jeigu jau neleista net abejoti (ką ten kritikuoti!) į Kauną ir Lietuvą vežamos užsienietiškos modernaus šokio produkcijos meniniu lygiu, jeigu kiekvienas abejojantis/kritikuojantis apšaukiamas modernaus šokio neišmanėliu, yra išeitis – afišoje taip ir parašykit, kad va ten ir ten durneliai neįleidžiami, o jeigu įleidžiami, jiems bilietas – nemokamas. Tai bus sąžininga.
LAIMA ORŽEKAUSKIENĖ: TEKSTILĖS TEKSTAI IR BAŽNYČIOS KONTEKSTAI 2007-12-05
Nustebino seno ir naujo darna. Sprendimas rengti parodą neveikiančioje bažnyčioje atrodė gana rizikingas. Abejojau, ar sakralieji vaizdiniai nesusikirs su šiuolaikiškai atvira, kūniška meno kalba. Bet L.Oržekauskienės darbai, sukabinti ant sienų, sustatyti kertėse, prasmingai prigludo prie šimtamečių mūrų. Kūriniai sutapo su bažnyčios erdve, virsdami tarsi senosios sienų tapybos dalimi, ir atvėrė papildomas prasmes, anksčiau slopintas sterilios parodų salių aplinkos.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. NAUJIEJI METAI. 2007-12-03
Kai Naujųjų metų naktį tapau, miesto erdvė, visas eteris tuščias ir švarus. Žmonės užsiėmę Naujųjų metų šventimu, visų jų mintys aprimusios. Tada miesto erdvė tampa švari švari. Išnyksta chaosas ir minčių triukšmas. Dirbti tuo metu yra gera, nes lieka grynos idėjos.
A.VAITKŪNUI ATMINTI. ALYTAUS SANDĖLIUKO ISTORIJOS. 2007-12-03
Arūnas tapė kieme esančiame sandėliuke. Ten buvo sudėti seni močiutės daiktai, spintelės, užmirštos skrynios, palubėje pakabinti kadaise dėvėti senelių paltai, kailiniai. Jis atrado savo mėgstamus užmirštų, dūlančių daiktų motyvus. Daiktų -- su asmeniniais artimų žmonių paliktais prisilietimais, įspaudais. Koloritai tamsoki, nes tapė sandėliuko prietemas bei šešėlius.
