Tautvyda Marcinkevičiūtė: „Dabar rašau „į stalčių“ 2015-09-09
Nutarusi pakalbinti poetę Tautvydą Marcinkevičiūtę, apsižiūrėjau, kad neturiu jos telefono numerio. Pirma mintis, kuriai pasidaviau, – nueiti į Laisvės alėją, kuri, žinia, yra poeto Gintaro Patacko darbo kabinetas (ne toks jau ir mažas: kažkur nuo fontano iki Vilniaus gatvės), ir paklausti. Taip ir padariau. G. Patacką nesunkiai radau darbo vietoje – vienoje Laisvės al. kavinėje. Ne vieną. Šalia nemenko sudėjimo sutuoktinio lyg koks paukštelis sėdėjo Tautvyda. Trapi, smulkutė, besišypsanti.
Eilėraščiai – vienatvėje (t)veriamas pasaulis 2015-08-28
R. Rastausko „Vienišos vėliavos“ plazda vėjyje, o kiekvienas eilėraštis kaip „musė // skrenda į šviesą / į mirtį“ (p. 140) – ar pasieks skaitytoją, taps prasme jam, jo išgirsta, pajausta? Ar nedrąsus, neužtikrintas, užčiuoptas, skiemenimis trūkčiojantis poetinis iškalbėjimas „mi-li-me-tri-miam / at-min-ties po-pie-riuj“ (ten pat) – autoriaus viltis, idant „iš Dievo / kūrinio // meno / kūriniu“ (ten pat) – išsipildys – atsakai tu, skaitantis.
Rašytojas J. Žilinskas apie tinkamą planetų išsirikiavimą 2015-08-21
Keturių prozos knygų autorius Justinas Žilinskas gali būti pristatomas kaip tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius arba publicistas, arba muzikantas, arba tinklaraštininkas, arba mokslo populiarintojas, arba trijų vaikų tėtis, arba... Tikriausiai prireiktų ilgos pastraipos nuosekliai aprašyti ir suskaičiuoti J. Žilinsko darbus ir pasiekimus, jei ne viena lengvinanti aplinkybė – kalbamės apie literatūrą ir rašymą.
Apokalipsės baladės 2015-08-10
R. Šerelytės „Kokono baladės“ skaitytoją intriguoja tiek lietuvių literatūroje nauju žanru, tiek neįprasta tematika. Pasirinktas socialinės fantastikos žanras jungia apokalipsės temą ir socialinę kritiką. „Kokono baladės“ labai tiks tiems, kurie nebijo pažvelgti į save kitomis akimis.
Holokausto traumos akivaizdoje 2015-08-05
Vokiečių kompozitoriaus Edwino Geisto ir jo žmonos Lietuvos žydaitės Lydos Geistienės likimo istorijos ypatingos, unikalios, kaip ir kiekvieno, kuris žuvo dėl Holokausto. Tačiau vienas aspektas Geistų šeimą išskiria iš kitų aukų – tai E. Geisto dienoraštis, liudijantis žmogaus orumo didybę ir kartu trapumą.
Poetė Giedrė Širvytė: „Norėčiau parašyti per visą savo gyvenimą vieną vienintelę knygą“ 2015-07-28
Poetę Giedrę Širvytę jos kartos literatūra besidomintys žmonės puikiai žino, atsimena stiprius, tuomet itin dėmesį atkreipusius eilėraščius. Galima teigti, kad G. Širvytė – viena talentingiausių savo kartos poečių, kurią šiandienis literatūros pasaulis gal net pamiršo, nes, prieš du dešimtmečius išleidusi pirmąją poezijos knygą, Giedrė tarsi dingo.
Poetas Ernestas Noreika: „Rašantys drąsėja“ 2015-07-17
Su jaunosios kartos poetu ir reperiu Ernestu Noreika-Beeta, 2012 išleidusiu savo pirmąją poezijos rinktinę „Povų ežeras“, kalbamės apie būsenas, kylančias iš buvimo skirtingose kultūrinėse ir buitinėse erdvėse, šiuolaikinio žmogaus, kuriančio poeziją, laikyseną.
Emilija Visockaitė: „Reikėtų pradėti naują spaudos erą“ 2015-07-08
Emilija Visockaitė – jaunosios kartos atstovė, aktyviai dalyvaujanti kultūriniame lauke, šiuo metu dirbanti „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Su Emilija kalbamės apie šiandienės kultūrinės spaudos situaciją ir jos pačios kartą nusakančius akcentus, asmenines patirtis.
Trumposios prozos kelionė troleibusu 2015-07-03
Antologija „Troleibuso istorijos“ iš tiesų pasiekė savo – paneigė mitą, kad lietuvių trumpoji proza yra lyriška ir kaimiška, o rašytojai – prasti pasakotojai. Kelionės maršrutas, sudarytas iš penkiolikos apsakymų, padėjo įsitikinti, kad lietuvių literatūra gali būti miestiška, intriguojanti, kupina humoro ir fantazijos.
