Apie žmogų muziejuje 2017-10-03
Mirę rašytojai tampa tarsi įvairaus dydžio ir stiliaus komodomis, į kurių stalčius nosis kiša tik amžininkai, literatai ir keletas entuziastų. Kitiems – tai baldas, apie kurį reikia kalbėti mokykloje arba žvelgti į jo atvaizdus miesto skveruose. Kuo rašytojas senesnis ir garsesnis, tuo jis „baldiškesnis“. Kuo įtakingesnis, tuo gražesniuose namuose gyvenęs. Apie vienus tokius namus, virtusius muziejumi, kalbamės su Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja Egle Urmanavičiūte.
Laura Sintija Černiauskaitė: „Kad rašyti apskritai nebereikėtų...“ 2017-09-14
„Kodėl nėra didžių muzikių? Kaip Mozartas ar Beethovenas... Kodėl nėra rašytojų moterų, prilygstančių Homerui ar Dantei? Kodėl nėra didžių dailininkių – tokių kaip Michelangelo ar Van Goghas? Jei ir nebandytumėte į šiuos klausimus atsakyti, vis vien negalėtumėte jų apeiti.“ Šie literatūrologės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės žodžiai rodo reikmę žvelgti į moterų kūrybą, ją analizuoti, vertinti, stebėti ir pastebėti kūrėjas. Šį kartą pokalbis apie literatūrą, esatį joje su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite.
Kaip užkariauti pasaulį, jeigu rašai lietuviškai? 2017-09-12
Gyvename nedidelėje valstybėje, kurios literatūros rinka maža, ir rašytojai vis rečiau turi progų susirgti žvaigždžių liga. Kartais žiniasklaidoje pasirodo pranešimas apie kokios nors lietuviškos knygos vertimo sėkmę užsienyje arba tarptautinį apdovanojimą. O rimti literatūrologai dar kartą pradeda viešą diskusiją apie tai, ar sulauksime tarptautinio bestselerio arba Nobelio premijos. Apie literatūrinių „produktų“ situaciją užsienio rinkose – pokalbis su Lietuvos kultūros instituto projektų vadove Vakare Smaleckaite.
Apie kolektyvinę vienatvę 2017-09-08
Perskaičius A. Kaziliūnaitės knygą norisi tarstelėti, kad tiek naratyviniai rinkinio eilėraščiai, tiek taupiosios eilės nepasiūlė taip trokštamų kodų ar galimybės priartėti prie fundamentalesnių gyvenimo klausimų. Galbūt todėl, kad bandant griauti sienas prarandamas kūrybai būtinas subjektyvumas? Sterili erdvė yra puiki terpė rastis filosofijai, o kaip dėl poezijos?
Hannah Kent „Gerieji žmonės“: būties „suopratis“ ir klystkeliai 2017-09-05
Hannah Kent romane „Gerieji žmonės“ žavėjo ir paprasta, tačiau gili išmintis, pažyranti po vieną sakinį, renkama ir dedama į bendrąjį kūrinio vėrinį. Ši išmintis yra sena kaip Nensė ir dar daugiau – kaip pats pasaulis. Paprasta kaip slėnio gyventojų buitis. Ir gili tarsi išoriniai ir vidiniai vandenys, kuriuose paskendo Mycholo kūnas ir siela.
Erika Drungytė – poetė, išgraibstanti tylą 2017-08-31
Poetė Erika Drungytė: „Man labai svarbus visas menas: ir muzika, ir teatras, ir šokis. Tačiau aš pati esu sudaryta iš žodžių – jų skambesio, fonetinių prasmių, jų santykių ir ritmo, bangavimo, jų paskui save velkamos proistorės ir šiandienės funkcinės reikšmės, iš nuolatinio jų srauto galvoje, kuriančio mano realybę ir sapnus.“
Leidėja Aira Niauronytė apie mirusią „autoriaus mirtį“ 2017-08-09
Prieš trylika metų įkurta leidykla „Kitos knygos“ garsėja ne tik kaip kontrkultūros autorių ir kairiosios krypties literatūros leidėja, smagių akcijų bei lietuviško literatūrinio lauko drebintoja, bet ir vieta, kurioje vyksta bohemiški vakarėliai, kyla audringos diskusijos ir gimsta naujos idėjos. Redaktorė ir menininkė Aira Niauronytė sutiko pasidalyti ilgamete darbo šioje leidykloje patirtimi ir bendrais pastebėjimais apie Lietuvoje skaitomų ir leidžiamų knygų situaciją.
Juodosios dėžės slėpiniai 2017-07-28
Viktoro Rudžiansko „Juodoji dėžutė“ yra skirta visiems, ieškantiems prarasto laiko, nardantiems po įvairius kultūrinius intertekstus, ieškantiems ir liudijantiems vidinę Tėvynę, mąstantiems apie katastrofinę pasaulio prigimtį, bet kartu teigiantiems viltį, mėgstantiems savitą poetinę kalbą.
Kalba – instrumentas kultūriniam dialogui megzti 2017-07-10
Lietuvoje 2017-ieji paskelbti kalbos kultūros metais. Apie kalbą, jos vartoseną viešojoje erdvėje, taip pat šiandienes rašymo praktikas publicistikos tekstuose ir grožinėje kūryboje pokalbis su filologijos mokslų daktare Vytauto Didžiojo universiteto docente Aurelija Mykolaityte.
