Pasakojimai iš grubios tikrovės 2015-11-26
M. Saukos apsakymų rinkinys „Grubiai“ – skvarbus ir atviras jauno menininko žvilgsnis į save, aplinkinius, daiktus ir reiškinius, kupinas humoro bei ironijos. M. Sauka atskleidžia gyvenime ir kūryboje nusistovėjusias taisykles, stereotipus, prietarus. Galbūt todėl apsakymuose netrūksta absurdiškų situacijų, ribinių būsenų. Skaitant knygą nuolat stebina autoriaus gebėjimas kasdienybėje įžvelgti netikėtas detales ir kalbos žaismas.
Laikas savoms bitėms 2015-11-18
Donaldas Kajokas (iš)mano pasaulį, gyvenimą, kalbą, todėl tekstai gyvena – ne viena forma, ne viena prasme, jie kviečia, prašo(si) stabtelti, sugrįžti, kad būtų perskaityti dar kartą. Nors aukštoji matematika ir labai paprasta, „baisiai elementari: / dukart du jai visad lygu / k(i)e(k)turi“ (p. 73), – poezijoje ji įgauna kitą kokybę ir virsta kalbine kiekybe – turiniu, uždengtu ne vieno dangčio. Metas atidengti, kol lapkritis, kol vakaras, kol pasaulis dar gali būti neaiškus ir nepaaiškintas.
Kvėpuoti moters siela 2015-11-14
V. Pilipauskaitės-Butkienės eilėraščių knyga „Kvėpuoju“ – labai atvira ir kartu jautri moters sielos poezija. Knygoje autorė susitapatina su kalbančiomis moterimis ir pasakoja jų istorijas, kurios dažnai sukrečia. Ji apibendrina ne tik savo, bet ir daugelio moterų patirtį.
Būti (su) žmogumi 2015-11-10
Valdo Papievio romanas „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ – kiekvienam, kuris rudenį, lapkričio mėnesį, žiūrėdamas, kaip vėjas neša audros debesis, nieko labiau nenori, „tik kad nors viena sesė ar brolis, Viešpačiui širdį atvėrę, <...> už mus visus melstųsi <...>. Už mus visus, visiteurs“.
Rašytoja Aldona Ruseckaitė: „Žemaitė nėra nuobodi bobutė su skarele“ 2015-11-05
Visai neseniai Maironio lietuvių literatūros muziejuje rašytoja Aldona Ruseckaitė pristatė ne kitų, kaip jau tapo įprasta, o savo knygas „Žemaitės paslaptis“ ir „Verčiau (ne)užmiršti“. Susirinkusieji pateko į kruopščiai, skoningai parengtą literatūrinį spektaklį, kuriame Žemaitė atgijo ne tik kaip visuomenės veikėja, klasikė, bet ir kaip motina, moteris, kamuojama meilės, kaltės, ilgesio.
Nei čia plovas, nei čia šnipai 2015-11-03
Tai ne istorinis, ne šnipų, ne detektyvinis ir net ne romanas. Skaitydama „Vilniaus plovą“ jaučiausi panašiai, kaip kalbėdama su savo seneliu. Tik pamatęs, kad jo kažkas klauso bent puse ausies, imdavo berti istorijas. Kadangi jo draugų nepažinojau, papasakodavo apie juos viską, kartais stabteldavo pasimėgauti prisiminimu ir toliau berdavo.
Pokalbis su rašytoju Donaldu Kajoku – buitis ir būtis literatūros kontekstais 2015-10-26
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas (g. 1953) kuria eiles, rašo įvairaus pobūdžio, skirtingų žanrų, varijuojančios apimties prozos tekstus, verčia – veiklos barai platūs, keliai išsišakojantys, bet visa susijungia ne kur kitur, o literatūroje. Pašnekesiui su D. Kajoku pasitelktos jo kūrinių – romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (2012) ir eilėraščio rinkinio „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (2015) – mintys. Tad literatūra „klausia“ literato...
Dvidešimt šeštas ruduo 2015-10-17
Šiais metais festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ pasirodė ramus ir korektiškas, su įdomiais užsienio svečių tekstais ir tipažais, stipria ir visai silpna poezija, seniai matytais žmonėmis, kuriuos smagu arba nemalonu matyti, rudens žvarba. Kitiems PDR metams palinkėčiau daugiau „nenormalumo“, kad jis ir vėl atgautų savo senąją reputaciją.
Ateities vizija dabarties akimirkose 2015-10-12
Galima teigti, kad L. S. Černiauskaitės ir R. Šerelytės literatūrinis eksperimentas pavyko. Knygoje stebėtinai dera, rodos, nesuderinami dalykai – L. S. Černiauskaitės klasikinis, romantinis stilius, psichologizmas ir R. Šerelytės aštrus siužetas, futuristiniai motyvai. Galbūt todėl, kad abi autorės vaizduoja klystančius, meluojančius, o viduje gležnus ir sutrikusius šiuolaikinius žmones.
Vytas Dekšnys: „Sigito Gedos apibrėžimu nesu poetas“ 2015-09-11
Neseniai „Facebook’e“ buvo kilusi diskusija, kurią įžiebė Rimvydo Stankevičiaus mintys apie visaverčio poezijos vertimo neįmanomybę ir nacionalinės poezijos reikšmę, kurios negalėtų atstoti jokia kitos šalies kūryba. Ta proga apie rašytojų būdo savitumus, vertimus ir kūrybą Jurga Tumasonytė kalbasi su puikiu poetu ir vertėju Vytu Dekšniu.
