Naujoji lietuvių režisūra ieško savo tapatybės 2014-02-25
Regis, pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pamažu formuojasi tam tikra jaunosios teatro režisūros kritinė masė, kurios branduolį sudaro buvę režisieriaus R. Tumino auklėtiniai. Visi jie egzistuoja daugiau ar mažiau chaotiškai, pavieniui, nematydami reikalo nei siekti bendrų estetinių ar ideologinių tikslų, nei ryžtingiau polemizuoti tarpusavyje arba su vyresniąja teatro kūrėjų karta.
Nacionalinės dramaturgijos byla: mitai ir tikrovė 2013-12-09
Nenoriu pasakyti, kad Vaižganto, Binkio ar Marcinkevičiaus kūriniai šiandien yra neverti teatro scenos. Priešingai: kvazipatriotinės tautokūrinės euforijos apsvaiginta Lietuvos scena dar, regis, nepajėgi į klasikų kūrinius pažvelgti racionaliai.
Pradedant vedybomis iš išskaičiavimo, baigiant palikimo dalybomis 2013-12-06
Raktas į komiškosios operos pastatymo sėkmę labai abstraktus: kaip padaryti, kad stereotipinėmis situacijomis grįsta ir neretai visiškai buitinė istorija suskambėtų linksmai, lengvai, gyvai ir atrodytų bent truputį šiuolaikiškai?
Ina Pukelytė: „Aktoriui tik amato neužtenka” 2013-12-02
Kai menininkas arba aktorius negyvena tame mieste, su juo savęs nesieja, jame jis nei vykdo, nei kuria naujas veiklas. Tuo tarpu menininkas, dirbdamas toje vietoje, kur, tarkime, mokosi arba kuria šeimą, miestui sukuria visai kitokį kontekstą ir kitokią meninę kokybę.
Nimfų nebėra 2013-11-13
Žodžiais pagauti spektaklio tematiką nėra lengva. Pabandykime tai padaryti tuo pačiu Eliotu, pačiomis pirmosiomis jo „Bevaisės žemės” eilutėmis: „Balandis – žiauriausias mėnuo, skleidžiąs / Alyvas virš dykynės, jungiąs / Atminimą ir geidulį, girdąs / Tingias šaknis pavasario lietum” (vertė Tomas Venclova).
Melancholija: juoda tulžis arba įtakingas žodis 2013-11-12
Tai spektaklis apie melancholijos transformaciją, jos besikečiančius pavidalus, grėsmę ir destruktyvumą. Svarbiausia yra šokio, muzikos, balso, scenografijos, garso, teksto pavertimas vienalyte būsena, kurioje visi komponentai yra neatsiejami vienas nuo kito.
Vita Mozūraitė: „Stipriausia šokio trupė yra Kaune“ 2013-10-07
Krepšinio banga slopsta, Kaunas turi rasti kitą arkliuką, kuris galėtų jį pristatyti. „Aura“ yra puikus arkliukas. Tačiau šiuolaikinis šokis – ne kiekvienam. Kai į Vilnių atvažiuos mano sena teta iš kaimo, aš ją vesiuosi į A.Cholinos, o ne į A. Naginevičiūtės spektaklį – toks jau plačiųjų masių mentalitetas.
Kas naujesnio? 2013-09-12
Kaip jau įprasta „Menų spaustuvėje“, naujo sezono pradžia neatsiejama nuo naujojo cirko. Festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“ (panašiai kaip ir pati jį rengianti „Menų spaustuvė“) jau nebe pirmus metus žadėjo išskirtinius potyrius netradicinio scenos meno mėgėjams. O šiemet ir gana drąsiai tvirtino, jog šis cirkas – tikrai ne vaikams.
