Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Nors knyga „Po repeticijos“ kupina ontologinės problematikos, metafiziniai svarstymai joje perteikiami paprastai ir su žmogiška šiluma – kas be ko, tai lėmė interviu žanras, tik žodis „interviu“ prie knygoje nuosekliai palaikomos bičiuliško pašnekesio intonacijos nelabai dera. Čia klausinėja ne žurnalistė, o teatro specifiką gerai išmananti, į šią meno sritį rimtai ir jautriai besigilinanti poetė, pati ragavusi dramaturgo duonos. Pašnekovai ja pasitiki ir yra jai nuoširdūs.
Pažaislio muzikos festivalis – dalis Kauno vasaros: prasidedantis pirmosiomis kalendorinės vasaros dienomis, jis jau 17 metų iki paskutiniųjų rugpjūčio savaičių lepina profesionalia muzika netradicinėse vietose. Renginys gali pasigirti ne tik ilgu jame grojusių talentų iš viso pasaulio sąrašu – kiekviena Pažaislio muzikinė šventė kartu yra kelionė po gražiausias architektūrinio paveldo vietas Lietuvoje.
Žiūrint į žemės meno kūrinius apima dvejopi jausmai: viena vertus, kaip ir lankantis meno galerijoje – smalsu, bandai suprasti, interpretuoti, žaviesi patikusiais kūriniais. Tačiau kita vertus, darosi kiek nejauku ir nedrąsu, mat, aptikus tokį darbą netikėtai, kur miško brūzgyne ar tiesiog gamtos apsuptyje, be iškabų, skelbiančių apie meno festivalį, ir autorių pavardžių, veikiausiai, apimtų baugus jausmas, jog aplinkui esanti gamta krečia keistus pokštus. 1
Žiūrint į žemės meno kūrinius apima dvejopi jausmai: viena vertus, kaip ir lankantis meno galerijoje – smalsu, bandai suprasti, interpretuoti, žaviesi patikusiais kūriniais. Tačiau kita vertus, darosi kiek nejauku ir nedrąsu, mat, aptikus tokį darbą netikėtai, kur miško brūzgyne ar tiesiog gamtos apsuptyje, be iškabų, skelbiančių apie meno festivalį, ir autorių pavardžių, veikiausiai, apimtų baugus jausmas, jog aplinkui esanti gamta krečia keistus pokštus.
Vieną vakarą mes, Neringa Butnoriūtė, Ramūnas Čičelis, Mindaugas Grigaitis ir Jurga Tumasonytė, įsitaisome kultūringoje kavinės „Kultūra“ prietemoje. Pokalbio fone skamba bokalų dzingsėjimas, o pro ausis sunkiasi vis stiprėjančios muzikinės nuotrupos. Susitinkame be progos ir mėginame patyrinėti nuogą, pamėlusį nuo senatvės karalių bei pasidžiaugti galimybe nebijoti kalbėti apie tai, kas rūpi. 3
Vieną vakarą mes, Neringa Butnoriūtė, Ramūnas Čičelis, Mindaugas Grigaitis ir Jurga Tumasonytė, įsitaisome kultūringoje kavinės „Kultūra“ prietemoje. Pokalbio fone skamba bokalų dzingsėjimas, o pro ausis sunkiasi vis stiprėjančios muzikinės nuotrupos. Susitinkame be progos ir mėginame patyrinėti nuogą, pamėlusį nuo senatvės karalių bei pasidžiaugti galimybe nebijoti kalbėti apie tai, kas rūpi.
Šiandieninėje Vilkijoje pasitiko kontrastai: nuostabus upės linkis ir gan apleista pakrantė (tiesa, kaip tik šiuo metu tvarkoma), tolumoje stūksantys bažnyčios bokštai ir čia pat riogsantys belangiai pastatai, medžio drožėjų skulptūrose įspaustas lengvas šviesumas ir praeivių veiduose šmėžuojantis susirūpinimas.
Kaunas, kaip ir kiti Lietuvos miestai, nedidukas, kultūros žmonės pažįsta vieni kitus. Paskambinau, paklausinėjau, pasidomėjau, ar jaunieji talentai veržiasi į Maironio literatūros muziejų, Kauno menininkų namus, bibliotekas, trumpai sakant, ar bando užimti erdves, kur dažniausiai vyksta literatūros vakarai? Nenustebsite – ne tik nešturmuoja turėdami sumanymų, bet ir retsykiais užsukę pasiklausyti kitų, – kalbančių, skaitančių, apsikeičiančių nuomonėmis, - tyli kaip peliukai kamputyje. 4
Kaunas, kaip ir kiti Lietuvos miestai, nedidukas, kultūros žmonės pažįsta vieni kitus. Paskambinau, paklausinėjau, pasidomėjau, ar jaunieji talentai veržiasi į Maironio literatūros muziejų, Kauno menininkų namus, bibliotekas, trumpai sakant, ar bando užimti erdves, kur dažniausiai vyksta literatūros vakarai? Nenustebsite – ne tik nešturmuoja turėdami sumanymų, bet ir retsykiais užsukę pasiklausyti kitų, – kalbančių, skaitančių, apsikeičiančių nuomonėmis, - tyli kaip peliukai kamputyje.
„Žirklioniui“ buvo svarbu ne tik publikuotis, bet ir kur publikuotis. Mums svarbu, kad erdvė, kur skleidžiasi mūsų mintys, aiškiai suvoktų savo tapatybę. Deja, likimas lėmė, kad Kauno meno pasaulis, įkvėpęs kelis gurkšnius „kamaniškos“ stiprybės ir profesionalios meno kritikos, grįžo į senas vėžes. 16
„Žirklioniui“ buvo svarbu ne tik publikuotis, bet ir kur publikuotis. Mums svarbu, kad erdvė, kur skleidžiasi mūsų mintys, aiškiai suvoktų savo tapatybę. Deja, likimas lėmė, kad Kauno meno pasaulis, įkvėpęs kelis gurkšnius „kamaniškos“ stiprybės ir profesionalios meno kritikos, grįžo į senas vėžes.
