Saulius Čiučelis: „Patinka eiti eksperimentiniu keliu“ 2016-07-08
Pasitaiko atvejų, kai žmogų norisi pakalbinti ir be įprasto preteksto. Prie tokių išimčių galima būtų priskirti ir pokalbį su teatro, kino ir televizijos aktoriumi Sauliumi Čiučeliu. Priežastis šiam dialogui – sceninis meistriškumas, didėjantis sulig kiekviena Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera. Aktorius noriai dalijasi savuoju sėkmės receptu bei asmenine patirtimi, kuo archeologija siejasi su teatru.
Didysis pasaulio teatras (II dalis) 2016-06-30
1830–1880 m. teatras visur sparčiai skleidėsi. Buvo statomi nauji pastatai, turėję sutalpinti vis didesnes žiūrovų minias, vis daugiau žmonių rasdavo darbo scenoje ar už jos, produktyvūs dramaturgai pliekė šimtus trumpaamžių pjesių, kurių sėkmę lėmė veikiau prašmatnūs scenovaizdžiai ir puiki aktorių vaidyba, o ne siužetas bei dialogas. Lietuvos teatras plėtojosi panašia linkme, kol galiausiai tapo tautiško ir lietuvybę puoselėjančio stiliaus.
Vilija Grigaitytė: „Nepakenčiu melo scenoje“ 2016-06-22
Vilija Grigaitytė – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, vertėja, šiemet apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir „Fortūnos“ skulptūrėle už antraplanį sesers Veronikos, paaukojusios savo gyvenimą vardan brolio gerovės, vaidmenį latvio režisieriaus Valterio Silio spektaklyje „Miškinis“. Anksčiau aktorė taip pat yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Jos sukurti vaidmenys pasižymi gilia personažo pajauta bei siekiu kiekvienai savo kuriamai veikėjai suteikti individualumo ir originalumo.
Egzistencijos laboratorija 2016-06-21
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) sezoną baigė dviem gana skirtingomis premjeromis – Agniaus Jankevičiaus spektakliu „Maištas“ bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolvento Žilvino Vingelio diplominiu darbu „Skaičius“ (kurso vadovas – Gintaras Varnas). Pastaroji premjera intriguoja – galime matyti, kaip pritaikoma XXI amžiaus pjesė, ką pasirenkama akcentuoti ir perkelti iš draminio teksto į sceną.
Didysis pasaulio teatras (I dalis) 2016-06-08
Teatro istorija skaičiuoja tūkstantmečius – jo ištakos siekia ankstyvųjų bendruomenių religines apeigas, kuomet vaidinimais garbintas konkretaus dievo gimimas, mirtis ir prisikėlimas. Europoje teatras atliko kultūrinį, politinį ir socialinį vaidmenį, todėl straipsnių cikle aptarsime ne tik šiuos teatro raidos etapus, operos gimimą Abiejų Tautų Respublikoje, bet ir perteiksime įvairių kraštų teatrinę atmosferą.
H. Ibseno dramaturgija Nacionalinio Kauno dramos teatro istorijoje 2016-06-06
XIX a. norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (Henrik Johan Ibsen), daugelio teatro tyrinėtojų vadinamo moderniosios (šiuolaikinės) dramos pradininku, kūryba pripažinta daugelyje Europos šalių, kūriniai statomi teatro scenoje, vėliau atsirado ir kino ekranizacijų. Dramaturgas, atsigręžęs į savo laikmečio visuomenės problemas, Lietuvoje taip pat sulaukė išskirtinio dėmesio.
Paulė Bocullaitė apie meną, asfaltą ir vaikystę 2016-05-25
Žinojau, kad Paulė Bocullaitė sukasi darbų centrifugoje: tapo, dirba teatre, kine, kuria reklamas ir dalyvauja meniniuose projektuose. Be to, šiais metais ji laimėjo Auksinį scenos kryžių geriausio scenografo ir kostiumų dailininko kategorijoje. Jauna ir talentinga menininkė augo teatralų šeimoje, mokėsi dailės mokyklose ir akademijoje.
Socialiai atsakingas teatras 2016-05-13
Šį sezoną pristatęs jau penkias premjeras, o dar dvi numatęs gegužės pabaigoje, Nacionalinis Kauno dramos teatras nerti teatro išgyvenimų jūron pakvietė ypač platų žmonių ratą. Žodis ypač – neatsitiktinis, tikslingas. Pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje scenos uždanga atitraukta kurtiesiems ir vos septintąsyk – silpnaregiams bei neregiams. Siekis, kad teatro pasaulin įsitrauktų kiekvienas – iniciatyva, liudijanti teatro savivoką, savo reikšmės ir vertės jausmą.
Pasakėlė iš kapo 2016-05-10
Tad kokia buvo A. Areimos „Marija Stiuart“? Joje buvo formalizmo, buvo savo ir kitų Lietuvoje statytų spektaklių elementų, buvo skirtingų vaidybos būdų, iliustratyvios režisieriaus parinktos muzikos ir ne mažiau iliustratyvių Rimo Sakalausko vaizdo projekcijų bei nemažai klaidų.
Šokanti siela 2016-04-28
Anot balerinos, choreografės, šokio pedagogės R. Kudžmaitės-Daraškevičienės, vakar, šiandien ir visada šokis kalba apie tą patį – gyvenimo, žmogaus, likimo aistrą. Keičiasi išraiškos būdai, bet pati šokio esmė išlieka nepakitusi. Taigi kaip kalba ir ką kalba šokis šiandien?
