Kultūros paveldo padangėje sužibo Kauno tarpukario modernizmo architektūra 2015-08-12
Šių metų balandį Briuselyje Kaunui iškilmingai suteiktas Europos paveldo ženklas, įvertinus savivaldybės pateiktą paraišką „1919–1940 metų Kaunas“. Lietuva turi daug vertingo materialaus kultūros paveldo išteklių, tačiau pasižvalgykime, kodėl būtent Kauno tarpukario modernizmo architektūra nusipelnė visos Europos pripažinimo ir kokius įsipareigojimus atneša šis įvertinimas.
Modernaus Kauno statytojai 2015-07-30
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė Kaunas amžininkų memuaristikoje nestokoja vaizdingų epitetų, pavyzdžiui, „mažasis Paryžius“, „mažasis Briuselis“. Straipsnyje apžvelgsime žmones, kurie sukūrė „Naująjį Kauną“ ir dėl kurių darbo tarpukario architektūra šiandien įvertinta Vakarų Europos paveldo ženklu. Kadangi visų architektų aprėpti nepavyks, koncentruosimės į keletą biografijų.
Kauną „saugantys“ fortai: dabartis ir perspektyvos 2015-05-20
Pasižvalgius po Kauno fortus, nekyla abejonių, kad Kaunas turi didžiulį paveldosauginį turtą. Nors tvirtovė neatnešė naudos per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau dabar ją maksimaliai sutvarkius, Kaunas galėtų drąsiai lygiuotis į europinio paveldo gretas ne tik puikia tarpukario modernizmo architektūra, bet ir kaip unikalus karo istorijos pavyzdys su savo intriguojančiomis legendomis.
Lietuvos interjeras – gelmės, aukštumos ir gyvenimo atspindžiai 2015-05-05
Interjero architektė Lina Preišegalavičienė 2014 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Interjeras tarpukario Lietuvoje: veiksniai, formos, tendencijos (1918–1940)“. Žvelgdama į nepriklausomos Lietuvos dvidešimt penkmetį per interjero dizaino prizmę, menotyrininkė čiuopia gyvensenos ypatybes: žymi lūžio momentus, brėžia pokyčių kreives.
Apie stebuklą Kauno širdyje – Šv. Gertrūdos bažnyčią 2015-04-02
Turbūt kiekvienas kaunietis, kasdien skubantis Laisvės alėja, žino, kad praėjęs tarpuvartę šalia Kauno apylinkės teismo pastato, patenki į ypatingą aurą turinčią vietą. Iš visų pusių apsupta aukštais statiniais čia stovi mažytė, laiko patina paženklinta bažnytėlė, kuri sukuria išskirtinę atmosferą. Kad ir kaip pasislėpusi, Šv. Gertrūdos bažnyčia beveik niekada nebūna tuščia. Pasidairykime, kodėl ši vieta taip traukia žmones jau ne vieną šimtmetį.
Kauno architektūros gidas – naujas žvilgsnis į tarpukario, sovietmečio ir naująją Kauno architektūrą 2015-03-09
Pirmąjį Kauno architektūros gidą kovo 6 d. M. K. Čiurlionio dailės galerijoje pristatę jo sudarytojai juokavo, kad susirinko papasakoti apie leidinį, kurio jau nebėra. Tūkstančio egzempliorių tiražu išleistos knygos atsargos aptirpo jau Vilniaus knygų mugėje, o jas ištuštino į pristatymą penktadienį susirinkę kauniečiai.
Istorijos liudininkės pilys: situacija Lietuvoje ir Latvijoje 2015-02-27
Lietuva ir Latvija, rašydamos savo istoriją, gali didžiuotis kvapą gniaužiančiomis kovomis su kryžiuočiais ir kalavijuočiais. O ten, kur vyko įnirtingi mūšiai, neišvengiamai buvo statomos gynybinės (ir ne tik) pilys. Vis dėlto šiais laikais pasižvalgę po šias šalis matome kiek skirtingą pilių saugojimo ir panaudojimo situaciją.
Lankomės Kauno medinukuose: autentiškasis Žaliakalnis 2015-01-21
Vieni svarbiausių Žaliakalnio charakterį palaikančių objektų – autentiški mediniai gyvenamieji namai. Ne tik medinės architektūros išorės elementai, bet apskritai išsaugota gyvenamoji aplinka: išlaikytas sklypo apželdinimas, eksterjero ir interjero detalės, tradicinė gyvensena.
Medinis Kaunas: Žemųjų Šančių fenomenas 2014-12-01
Atskiri istoriniai priemiesčiai savo mediniais namais nuo XX a. pirmosios pusės formuoja Kauno veidą. Kiekvienas priemiestis turi tam tikrą vyraujantį medinių namų tipą, kurį nulėmė socialinės sąlygos, kultūrinės tradicijos, vietovės urbanistinė sankloda. Žemieji Šančiai ir Vilijampolė, kaip darbininkijos apgyventi priemiesčiai, išsiskiria konservatyviu statymo pobūdžiu – santūriomis pastatų architektūrinėmis formomis, kukliu elektiniu dekoru.
Kauno moderniosios tapatybės paieškos, prasidėjusios nuo svajonės apie UNESCO 2014-11-14
Šią vasarą Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino sprendimą, kuriuo užsibrėžtas ambicingas tikslas – tapti UNESCO miestu. Nors šis procesas ilgas tiek dėl finansų, tiek dėl politinės valios stokos ir gali itin užsitęsti ar nugulti savivaldybės stalčiuose, jame jau pasiekta viena nedidelė pergalė: Kauno tarpukario modernioji architektūra oficialiai įvardyta kaip tas Kauno bruožas, kuriuo norime prisistatyti pasauliui.
