Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Smagu įžengti į naują Kauno valstybinio dramos teatro Rūtos salę, intriguoja būsimasis susitikimas su kompozitoriaus, Nacionalinės premijos laureato Vidmanto Bartulio kūriniu „Pamokslas žuvims“. Užsimota plačiai – autorius, režisierius, kompozitorius ir scenografas viename. Kūrybinio darbo kolega – šviesų ir vaizdo instaliacijos autorius Vladimiras Šerstabojevas.
Šokis ir muzika neatsiejami nuo seno. Nors ritmingi kūno judesiai (šokis) įmanomi ir tyloje, tačiau labiausiai siejami su muzika. Būtent muzikos ritmas ir charakteris dažniausiai lemia šokio žanrą ar konceptą. Tačiau šiais konceptualaus postmodernizmo laikais daug kas, taip pat ir šokis, neretai įgauna naują prasmę.
Indrės Valantinaitės lyrika išsiskiria subtilumu ir, tiesa sakant, kažkokiu retu ir kitokiu moteriškumu – turbūt tai stiprios asmenybės bruožas. Lyrikoje naudojami įvaizdžiai saviti, netapę klišėmis, taip gadinančiomis bet kokį kūrinį apskritai, ne perdėm modernūs ir šokiruojantys – tiesiog gyvenimiški, kupini kasdienės buities. 1
Indrės Valantinaitės lyrika išsiskiria subtilumu ir, tiesa sakant, kažkokiu retu ir kitokiu moteriškumu – turbūt tai stiprios asmenybės bruožas. Lyrikoje naudojami įvaizdžiai saviti, netapę klišėmis, taip gadinančiomis bet kokį kūrinį apskritai, ne perdėm modernūs ir šokiruojantys – tiesiog gyvenimiški, kupini kasdienės buities.
Gao Yuan kiekviename šilko kvadratėlyje ant kūdikio nupiešė tatuiruotę su skirtingu kinų zodiako ženklu. Kiekvienas gyvūnas – drakonas, gyvatė, arklys, ožka, beždžionė, gaidys, šuo, kiaulė, žiurkė, jautis, tigras, kiškis – atitinka žmogaus charakterio savybių rinkinį. 3
Gao Yuan kiekviename šilko kvadratėlyje ant kūdikio nupiešė tatuiruotę su skirtingu kinų zodiako ženklu. Kiekvienas gyvūnas – drakonas, gyvatė, arklys, ožka, beždžionė, gaidys, šuo, kiaulė, žiurkė, jautis, tigras, kiškis – atitinka žmogaus charakterio savybių rinkinį.
Aštuntoji tekstilės bienalė aprengė Kauną tekstilės menu. Muziejų, galerijų, miesto erdvėse eksponuojami kūriniai džiugina, stebina, linksmina, moko ir įkvepia. Iš viso pasaulio suvažiavę garsių kūrėjų įstabūs darbai, kaip gaivaus vėjo gūsis plačiai atveria lankytojams langą į šiuolaikinės tekstilės meno pasaulį.
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba posėdžiavo Kauno architektų namuose ir sprendė: teritorijos prie Vileišio tilto, Jonavos g., Šauklių g. ir Šv.Gertrūdos g. detaliuosius planus.
Po www.kamane.lt sparnu gimęs, bet kurį laiką snaudęs aktyvus alternatyvios krypties literatūros sujudimas (AKLAS) „Žirklionis“ vėl išgalando kritiškos minties ašmenis ir susirikiavo diskusijai apie pastaruoju metu vis populiarėjančią lietuvių memuaristinę literatūrą. Diskusijoje dalyvavo AKLAS nariai Mindaugas Grigaitis, Simona Siderevičiūtė ir Loreta Varaniūtė.
Erdvė ir šviesa – du man svarbiausi dalykai. Visada stengiuosi juos perteikti. Dažnai tai bandau padaryti spalva: pasitelkiu geltoną spalvą. Ši spalva man yra ne visai reali: ji man siejasi su šviesa. Kiti sako, jog erdvė yra kažkodėl mėlynos spalvos. Neįsivaizduoju mėlynos erdvės. Kažkada svarsčiau, kodėl būtent geltona spalva, ir kažkodėl prisiminiau ikonas. 1
Erdvė ir šviesa – du man svarbiausi dalykai. Visada stengiuosi juos perteikti. Dažnai tai bandau padaryti spalva: pasitelkiu geltoną spalvą. Ši spalva man yra ne visai reali: ji man siejasi su šviesa. Kiti sako, jog erdvė yra kažkodėl mėlynos spalvos. Neįsivaizduoju mėlynos erdvės. Kažkada svarsčiau, kodėl būtent geltona spalva, ir kažkodėl prisiminiau ikonas.
Nemanau, kad meno leidiniai persikels į skaitmeninę erdvę. Juk skaitmeninio varianto žiūrėjimas nesuteikia tokių estetinių potyrių, kaip vartant meno albumą pasidėjus ant stalo. Skaitymo dinamika lemia judėjimą nuo pradžios į pabaigą, iš kairės į dešinę – pagal eilutę, žemyn pagal skilties stulpelį ir gilyn į knygą nuo atvarto prie atvarto. Tradicinė spausdintinė knyga nėra plokščia, ji trimatė – kaip architektūra.
J. Jurašo „Apsivalymas“ kviečia žmones apsivalyti nuo sovietizmo – viešai išpažinti savo nuodėmes, kadangi tai, anot režisieriaus, yra aktuali tema visoms posovietinėms valstybėms. Jis teigia, jog mes apsimetame, kad to nebuvo, neva lengviau „pudrinti“ sau ir kitiems smegenis, nei pripažinti skaudžią tiesą. Tačiau nepriklausomybę mes atgavome prieš 20 metų. Tad kyla klausimas: ar išties spektaklyje deklaruojamos problemos yra aktualios šiandien? Ir jeigu aktualios – tai būtent kam?