Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Kuo toliau, tuo labiau matėsi, kad abiems profesionaliems Kauno kolektyvams ir solistams pritrūko repeticijų, kad prisijaukintų įspūdingą E.Griego kūrinį. Retai būna, kad tenka žvilgčioti į laikrodį ir stebėti, kada gi baigsis tai, kas vyksta scenoje. Deja, šį kartą atsitiko panašiai. Jubiliejinis renginys prasidėjo išties garsiu akordu. Bet ar skambiu? 4
Kuo toliau, tuo labiau matėsi, kad abiems profesionaliems Kauno kolektyvams ir solistams pritrūko repeticijų, kad prisijaukintų įspūdingą E.Griego kūrinį. Retai būna, kad tenka žvilgčioti į laikrodį ir stebėti, kada gi baigsis tai, kas vyksta scenoje. Deja, šį kartą atsitiko panašiai. Jubiliejinis renginys prasidėjo išties garsiu akordu. Bet ar skambiu?
Kauno kamerinis teatras, beatodairiškai siekdamas nepelnytos šlovės, sumindžiojo pasitikėjimą. Nuo šiol kiekvieną informaciją apie mūsų menininkų triumfą užsienyje skelbėjams teks patvirtinti oficialiais dokumentais. Kitaip ji nebus skelbiama. Mes galime iškentėti apgaulę (esame užgrūdinti), bet mes nenorime meluoti savo skaitytojams. 20
Kauno kamerinis teatras, beatodairiškai siekdamas nepelnytos šlovės, sumindžiojo pasitikėjimą. Nuo šiol kiekvieną informaciją apie mūsų menininkų triumfą užsienyje skelbėjams teks patvirtinti oficialiais dokumentais. Kitaip ji nebus skelbiama. Mes galime iškentėti apgaulę (esame užgrūdinti), bet mes nenorime meluoti savo skaitytojams.
Aptariamos premjeros, manau, atsirado lengviausiu būdu tenkinant masinės, neišrankios publikos poreikius. Sakoma, kad kiekviena visuomenė turi tokį teatrą, kokio yra verta. Vadinasi, jei teatrui užtenka tokios meninės kokybės, reikia susirūpinti ir tokį teatrą vartojančios visuomenės kultūros lygiu? Paties teatrolabui. 3
Aptariamos premjeros, manau, atsirado lengviausiu būdu tenkinant masinės, neišrankios publikos poreikius. Sakoma, kad kiekviena visuomenė turi tokį teatrą, kokio yra verta. Vadinasi, jei teatrui užtenka tokios meninės kokybės, reikia susirūpinti ir tokį teatrą vartojančios visuomenės kultūros lygiu? Paties teatrolabui.
Ar visada galima džiaugtis dovana? Tai, matyt, priklauso nuo dovanotojo intencijų bei skonio. Be to, ir priimantysis dovaną turėtų elgtis apgalvotai, neįpainioti trečiųjų asmenų. Šiuo atveju -- Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejaus. Be abejo, jeigu tai liestų tik asmeninius santykius, nepatikusią dovaną galima paslėpti tamsiame spintos kampe ir pamiršti. 17
Ar visada galima džiaugtis dovana? Tai, matyt, priklauso nuo dovanotojo intencijų bei skonio. Be to, ir priimantysis dovaną turėtų elgtis apgalvotai, neįpainioti trečiųjų asmenų. Šiuo atveju -- Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejaus. Be abejo, jeigu tai liestų tik asmeninius santykius, nepatikusią dovaną galima paslėpti tamsiame spintos kampe ir pamiršti.
Ne taip dažnai mūsų scenose tenka klausytis intelektualiai ir emocingai interpretuojamo Lied žanro, kuris dėl savo intravertiškumo, orientuoto į originalų tekstą, Lietuvoje nėra itin populiarus. Bet tai nereiškia, kad neturime atlikėjų, gebančių atlikti šio žanro kūrinius. Ko gero, dažnas, ne tik lietuvis, išklausęs „Šiaurietiškų susitikimų“ koncerto, galėtų ištarti A.Krikščiūnaitės ir A.Kisieliūtės duetui – „Jeg elsker dig“. 5
Ne taip dažnai mūsų scenose tenka klausytis intelektualiai ir emocingai interpretuojamo Lied žanro, kuris dėl savo intravertiškumo, orientuoto į originalų tekstą, Lietuvoje nėra itin populiarus. Bet tai nereiškia, kad neturime atlikėjų, gebančių atlikti šio žanro kūrinius. Ko gero, dažnas, ne tik lietuvis, išklausęs „Šiaurietiškų susitikimų“ koncerto, galėtų ištarti A.Krikščiūnaitės ir A.Kisieliūtės duetui – „Jeg elsker dig“.
Ciklais transliuodamas prieštaringus vaizdus, Robertsas tikisi sukrėsti stebėtoją, įkalti pleištą į jo sustingusį, ribotų įsitikinimų šarvą. Fotografas nuolat stengiasi liestis prie atviro žmonijos nervo ir išlikti socialiai paveikus, taigi menas dėl paties meno jo nedomina. Kita vertus, Robertsas visuomet atnašauja formai ir estetizmui – ypač tai akivaizdu nespalvotų portretų serijose, kurios Lietuvoje, deja, nebuvo rodytos. 6
Ciklais transliuodamas prieštaringus vaizdus, Robertsas tikisi sukrėsti stebėtoją, įkalti pleištą į jo sustingusį, ribotų įsitikinimų šarvą. Fotografas nuolat stengiasi liestis prie atviro žmonijos nervo ir išlikti socialiai paveikus, taigi menas dėl paties meno jo nedomina. Kita vertus, Robertsas visuomet atnašauja formai ir estetizmui – ypač tai akivaizdu nespalvotų portretų serijose, kurios Lietuvoje, deja, nebuvo rodytos.
