Kovas

Osvaldas Grinius
www.kamane.lt, 2007 03 21

M.K.Čiurlionio kvartetas 

Asta Krikščiūnaitė ir Audronė Kisieliūtė

Asta Krikščiūnaitė ir Audronė Kisieliūtė. Ar daug Kauno muzikos klausytojų žino šį duetą? Muzikai, o ypač vokalo atstovai, A.Krikščiūnaitės pavardę turėtų būti girdėję ne kartą. Sprendžiant iš kovo šešioliktąją M.Žilinsko dailės galerijoje susirinkusios publikos, galima daryti prielaidą, kad šiuodvi atlikėjos laikinojoje sostinėje dar nėra subūrusios plataus gerbėjų rato, tačiau jis tikrai padidės.

E.Griego ir M.K.Čiurlionio muzikos festivalio trečiojo koncerto moto – „Šiaurietiški susitikimai“. Klausytojus su skandinavų šalių kompozitorių kūryba pakvietė susitikti dainininkė A.Krikščiūnaitė, pianistė A.Kisieliūtė ir M.K.Čiurlionio kvartetas. Vakaro metu skambėjo dano Carlo Nielseno, švedų Hugo Alfveno bei Wilhelmo Stenhammaro, suomio Jeano Sibeliuso ir norvego Edwardo Griego kūriniai.

Galima tik stebėtis, kiek įvairovės slypi dainos, vokiškai vadinamos Lied, žanre. Daugelio vokalinės muzikos mėgėjų samprata apie šį žanrą apsiriboja F.Schuberto, R.Schumanno, gal dar J.Brahmso kūryba. Šiame vakare buvo galima įsitikinti, kad Skandinavijos šalių kūrėjai niekuo nenusileidžia žanro pagrindus suformavusiems kompozitoriams.

A.Krikščiūnaitės ir A.Kisieliūtės atliekamos dainos žavėjo melodingumu, išbaigtomis formomis, turininga, tūlo lietuvio ausiai kiek egzotiška, bet gebančia prikaustyti dėmesį harmonija. Dainoms niekuo nenusileido ir M.K.Čiurlionio vardu pavadinto kolektyvo atliekamas E.Griego styginių kvartetas g-moll.

Keturių stygų meistrai virtuoziškai nardė norvegų kompozitoriaus muzikos platumose. Ketvertukas šmaikščiai bendravo tarpusavyje, keitėsi muzikinėmis frazėmis, vykusiai paryškindavo soluojančio instrumento temas. Jų interpretacija buvo kupina išradingumo, grakštaus muzikavimo, pagrįsta aukštos kokybės technika ir ansambliškumu.

Kvarteto pasirodymą lydėjo profesionalumo aura, bet norėjosi prisiminti, kad vidinės artisto šilumos ir nuoširdumo grojant romantinės epochos kūrinį niekada nebūna per daug. Atlikimas, dovanojantis klausytojui dalelę artisto jausmų, gali būti kur kas efektingesnis už tobulos instrumento valdymo technikos demonstravimą. Galbūt tada ir sonatos forma klausantis neatrodytų per ilga bei išsiskaidžiusi.

A.Krikščiūnaitės ir A.Kisieliūtės duetui nuoširdumo tikrai netrūko. Stebėtinas įsijautimas, bendras alsavimas, subtilios ir emocingos interpretacijos negalėjo palikti abejingų. Dvi atlikėjos tarsi susiliejo į vieną harmoningą visumą, dovanodamos publikai tikrą Lied žanro fiestą.

Profesionaliai valdomo solistės soprano išdainuojamus niuansus, kartkartėmis paliečiančius intymiausias sąmonės kerteles, nuolat lydėjo lygiavertė fortepijono partija, pabrėžianti minties gilumą, padedanti kurti reikiamą nuotaiką ir garsinę aplinką. A.Kisieliūtės rankose filharmonijos „Bösendorferis“ skambėjo itin šiltomis, bet kartu ir skaidriomis spalvomis.

A.Krikščiūnaitės dikcija – puikus pavyzdys bet kuriam dainininkui. Net klausantis nepažįstama kalba atliekamų kūrinių galima buvo tiksliai girdėti kiekvieną balsę ar priebalsę, išskirti atskiras žodžių struktūras, gramatinius akcentus, nuspėti sakinių ribas. Logiškai niuansuota dainininkės tartis paryškino šiaurietišką dainų koloritą.

Suvokti tekstų prasmes klausytojams padėjo koncerto vedėja, trumpai pristačiusi kiekvieną dainą. Tai sveikintina iniciatyva, suteikianti galimybę klausytis kūrinių, atliekamų originalo kalba. Tiesa, tekstų vertimai, išspausdinti programėlėse, būtų kur kas efektyvesnė priemonė, nes klausantis anonsuojamo teksto jis greitai pamirštamas. Ypač, kai pristatomos dvi dainos iš karto.

Ypač įdomu buvo klausytis dviejų kompozitorių tuo pačiu tekstu sukurtos dainos interpretacijų (W.Stenhammaro ir J.Sibeliuso „Sugrįžusi iš pasimatymo mergaitė“). Atlikėjos sugebėjo paryškinti kiekvienam kūrėjui būdingus teksto įprasminimo ypatumus.

Tikrais programos perliukais tapo daugeliui žinomos E.Griego dainos „Rožių metas“ bei „Sapnas“. Beje, negalima susilaikyti nepadėkojus klausytojui, intymų „Rožių meto“ charakterį pagyvinusiam aktyviais mobiliojo telefono skleidžiamais garsais. Suprantama, kad susijaudinus sunku išjungti signalą, bet kad šitaip ilgai!

Na, ir žinoma, kaip sakė pati dainininkė, koks gi koncertas be žymiosios „Myliu tave“. Kitaip, nei pas mus įprasta, bisui nuskambėjo originali – vieno posmo versija. Švelniai skambančius daniškus miniatiūros žodžius „Jeg elsker dig“ atlikėjos sugebėjo išplėtoti iki mažos dramos, vieno galingo jausmų proveržio, privertusio publiką pratrūkti ovacijomis.

Ne taip dažnai mūsų scenose tenka klausytis intelektualiai ir emocingai interpretuojamo Lied žanro, kuris dėl savo intravertiškumo, orientuoto į originalų tekstą, Lietuvoje nėra itin populiarus. Bet tai nereiškia, kad neturime atlikėjų, gebančių atlikti šio žanro kūrinius. Ko gero, dažnas, ne tik lietuvis, išklausęs „Šiaurietiškų susitikimų“ koncerto, galėtų ištarti A.Krikščiūnaitės ir A.Kisieliūtės duetui – „Jeg elsker dig“.