Trumposios prozos kelionė troleibusu 1

Vilija Virkutytė
www.kamane.lt, 2015-07-03

Troleibuso istorijos: geriausių šiuolaikinių apsakymų rinktinė. Sudarytojas Laurynas Katkus. – Kaunas: Kitos knygos, 2014. – 236 psl.

Pastaraisiais metais lietuvių trumpoji proza išgyvena atgimimą. 2014 m. pasirodė dvi trumposios prozos antologijos – „Debesis ant žolės“ ir „Troleibuso istorijos“. Tačiau jos pakankamai skirtingos, todėl skaitytojas turi galimybę rinktis. Antologijoje „Debesis ant žolės“ išspausdintos visų Antano Vaičiulaičio literatūrinės premijos laureatų novelės, 1994–2014 m. skelbtos žurnale „Metai“. Be to, noveles lydi kiekvieno laureato esė apie literatūrą ir gyvenimą. Knygos sudarytoja ir viena iš autorių – Danutė Kalinauskaitė. Beje, šią autorę galima rasti ir aptariamoje antologijoje „Troleibuso istorijos“.

Tad kuo iš kitų antologijų išsiskiria „Troleibuso istorijos“? Tai – kelionė per geriausius šiuolaikinius lietuvių apsakymus. Kelionės, keliavimo tema šioje antologijoje itin svarbi. Jau knygos pavadinime nurodytas keliavimo būdas, o knygos struktūra neatsitiktinai pritaikyta keleiviams. Antologijos sudarytojas Laurynas Katkus siūlo pasiimti šią knygą į kelionę troleibusu ar kitomis transporto priemonėmis. Kad užsiskaitęs keliautojas nepravažiuotų savo stotelės, pasakojimai suskirstyti pagal perskaitymo laiką: „zuikio (keleto stotelių)“, „2,20 Lt (pusės valandos)“, „3,20 Lt ir daugiau (valandos ir ilgiau)“. Be to, apsakymų ilgį žymi juodi brūkšniai – nuo vieno iki trijų. Reikia pripažinti, kad šiomis nuorodomis iš tiesų patogu naudotis keleiviams.

Knygos sudarytojas atrinko per pastaruosius tris dešimtmečius parašytus apsakymus, kuriuos sieja miesto aplinka, keisti, fantastiški, šiurpūs nutikimai ir sąmojis. L. Katkui buvo svarbu, kad visi apsakymai pasižymėtų intriguojančiu pasakojimu. Be to, antologijos sudarytojui rūpėjo, kaip lietuvių trumpoji proza perteikia susitikimą su Kitu: „Tai ne tik atskiras žmogus ar žmogus kaip socialinis tipas; tai ir gatvės, miesto nuotaika, ir tam tikras gyvenamasis ar istorinis laikas“ (p. 10). Dažniausiai Kitas yra miestas, veikiantis tarsi gyvas organizmas, turintis savo gyvenimo dėsnius.

Antologiją sudaro penkiolika keturiolikos autorių apsakymų. Tuo pačiu maršrutu važiuoja tiek puikiai žinomi autoriai, tiek jaunesni, mažiau žinomi kūrėjai: Saulius Tomas Kondrotas, Jurgis Kunčinas, Jurga Ivanauskaitė, Gintaras Beresnevičius, Tomas Staniulis, Marius Ivaškevičius, Ričardas Gavelis, Markas Zingeris, Jurga Tumasonytė, Vidas Dusevičius, Ieva Toleikytė, Undinė Radzevičiūtė, Aleksandra Fomina ir Danutė Kalinauskaitė. Taigi autorių įvairovė tikrai džiugina. Galbūt ne visai aišku, kodėl knygoje publikuojami du Sauliaus Tomo Kondroto apsakymai, tačiau jie abu reflektuoja miestą, pasižymi intriguojančiu pasakojimu. Svarbu tai, kad „Troleibuso istorijose“ nerasime eseistikos – apsiribojama apsakymo žanru. Pasak L. Katkaus, pastaraisiais metais esė, priešingai nei apsakymas, sulaukė nemažai dėmesio.

Reikia pastebėti, kad šios antologijos sudarytojo žodžiai ir pati knyga atrodo tarsi manifestas. Jau knygos viršelyje išryškėja tam tikra programinė nuostata: „Klumpės, berželiai ir tyra meilė gimtajai žemei? Ne! Lietuvių literatūra jau seniai išlipo iš klumpių, apsiavė sportbačius ir išėjo pasidairyti po triukšmingas miesto gatves.“ Šia antologija norima paneigti mitą, kad lietuvių literatūra yra tik lyriška, reflektuojanti kaimą. Dar vienas svarbus aspektas – antologija „Troleibuso istorijos“ siekiama paneigti tai, kad lietuviai yra puikūs lyrikai, bet prasti pasakotojai. Tuo tarpu antologijos „Debesis ant žolės“ novelės gana lyriškos, bet joms būdingas psichologinis pasakojimas.

Knygoje „Troleibuso istorijos“ svarbiausia miestiška, urbanistinė aplinka, kurią simbolizuoja troleibusas. Jis ne tik jungia didmiesčio kvartalus, bet ir buria labai skirtingus žmones. Beje, ir knygos viršelį puošia Antano Sutkaus daryta fotografija su troleibusu ir žmonėmis miesto fone. J. Kunčino apsakyme „Laba diena, pone Enrike!“ galima rasti taiklią mintį, iliustruojančią, kad ne kaimo, o miesto aplinka antologijoje svarbiausia: „Prasėdėjom iki pirmųjų – ne, ne gaidžių, – iki pirmųjų troleibusų“ (p. 45). Pats knygos sudarytojas ne kartą reiškia palankumą troleibusui kaip transporto priemonei. Jis akcentuoja šios transporto priemonės unikalumą: „Troleibusas, jau daugiau nei pusę šimtmečio riedantis mūsų gatvėmis, dalyvavo visur: ir istoriniuose sąjūdžiuose, ir įprasčiausioje kasdienybėje... Įsižiūrėkime į jį: koks savotiškas padaras!“ (p. 11). Įdomu, kad A. Fominos apsakyme „Veža“ troleibusas taip pat vadinamas padaru: „Troleibusas yra nenuspėjamas padaras, keičiantis savo vidinį pasaulį kažin kokiais būdais, nepriklausančiais nuo viso likusio pasaulio“ (p. 209). Troleibusas iškyla kaip ypatingų galių turintis gyvas organizmas.

Tarsi manifestas skamba ir tai, kad L. Katkus bei apsakymų autoriai šia antologija pasisako prieš troleibusų naikinimą. Taigi knyga siunčia ne tik kultūrinę, bet ir politinę žinią. L. Katkaus žodžiais, „troleibusas yra ne tik ekologiška ir moderni transporto priemonė, geriausiai pritaikyta esamo dydžio Lietuvos miestams; jos išgujimas padarytų didelę žalą ir susiklosčiusiam Vilniaus bei Kauno miestovaizdžiui“ (p. 12). Ir iš tiesų – didieji Lietuvos miestai jau sunkiai įsivaizduojami be troleibusų, jų maršrutų ir tvarkaraščių.

Vis dėlto troleibusas antologijoje anaiptol nėra svarbiausias motyvas. Jis tik vienas iš miesto simbolių. Beje, kai kuriuose apsakymuose troleibusas visai nepasirodo arba tik šmėkšteli. L. Katkus prisipažįsta, kad jo tikslas nebuvo surinkti visus apsakymus su troleibuso motyvu. Miestietišką gyvenimą knygoje simbolizuoja ne tik troleibusas, bet ir tokie miesto atributai kaip traukinys, kavinė, kino teatras, baseinas ar daugiaaukštis namas. Taigi antologijoje svarbiausias pats miestas su savo aplinka – atskiri simboliai tik sudaro miesto visumą.

Galima sutikti su L. Katkaus žodžiais, kad „gera trumpoji proza yra humoro ir fantazijos šventė“ (p. 10). Būtent tuo ir pasižymi visi pasakojimai. Knygoje tikrovę nuolat lydi vaizduotės žaismas. Taip sukuriamos keistos, šiurpios, juokingos ir fantasmagoriškos istorijos. Galbūt geriausiai šios savybės išryškėja G. Beresnevičiaus apsakyme „Gyvenimas su aitvaru“. Čia rašoma apie tai, kaip pagrindinis veikėjas užsimanė praturtėti prisijaukinęs aitvarą. Nors šis apsakymas pasižymi humoru ir fantazija, bet jame galima rasti ir materializmo kritikos bei gilesnių folkloro klodų. Dar vienas ne ką mažiau fantastinis kūrinys – S. T. Kondroto apsakymas „Žiemos kampanija“. Čia pagrindinis veikėjas pasakoja apie neįprastą karą, kuriame ginklų funkciją atlieka muzikos instrumentai, o šaudo muzikiniai kūriniai. O kaip į tokią „humoro ir fantazijos šventę“ atrieda troleibusai? Galima sakyti, kad labai netikėtai. Štai R. Gavelio apsakyme „Nukryžiavimas“ važiavimas troleibusu tampa pavojingas. Pagrindinis veikėjas troleibuse sustabdo laiką, kad galėtų iš arčiau apžiūrėti jį sužavėjusią keleivę, bet galiausiai įvykiai pakrypsta šiurpia linkme.

Iš visų pasakojimų labiausiai išsiskiria V. Dusevičiaus tekstas „Paprastasis troleibusas (Zooksantela zooksantena)“. Čia visas dėmesys skiriamas troleibusui. Šį tekstą galima pavadinti straipsniu zoologijos tema, nes troleibusas aprašomas kaip gyvūnas, turintis „ragus-ūsus-antenas“. Šiame straipsnyje autorius pateikia troleibusų tyrinėjimų Lietuvoje apžvalgą, poravimosi ritualo ypatumus, gyvenimo ciklą: „Kitados troleibusas buvo laukinis. <...> Maždaug tuo pačiu metu, kai miestuose buvo steigiami pirmieji parkai, prijaukinti ir pirmieji troleibusai“ (p. 161). V. Dusevičiaus straipsnis, kaip ir kiti antologijos tekstai, pasižymi sąmoju ir vaizduotės žaismu.

Antologija „Troleibuso istorijos“ iš tiesų pasiekė savo – paneigė mitą, kad lietuvių trumpoji proza yra lyriška ir kaimiška, o rašytojai – prasti pasakotojai. Kelionės maršrutas, sudarytas iš penkiolikos apsakymų, padėjo įsitikinti, kad lietuvių literatūra gali būti miestiška, intriguojanti, kupina humoro ir fantazijos. Tai kelionė ne tik per geriausius šiuolaikinius apsakymus, bet ir per kiekvieną antologijos autorių. Galbūt skaitytojas atras sau artimiausią rašytoją ir ieškos kitų jo kūrinių.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*