KĄ PASAKYTŲ DRAUGAS LENINAS 0

Marius Pašilys
www.kamane.lt, 2012-05-10

Prieš Gegužės pirmąją, tarptautinę Darbininkų dieną, nei iš šio, nei iš to prisiminiau pasakojimą, kaip Vladimiras Iljičius Leninas per šeštadieninę talką nešė rąstą. Medgalis, kaip ir perversmo Rusijoje vadas buvęs nedidukas, tempė tikriausiai neprakaituodami jį dviese. Neilgai trukus paaiškėjo, kad Leninas buvo vienas, rąstas – irgi vienas, o štai antrąjį rąsto galą nešė šimtas revoliucionierių. Kad tik arčiau vado pabuvus, bent per rąstą partinį bendrumą, sąlytį pajutus...  

Žingsniavau per Vienybės aikštę, žvelgiau į saulėje tviskančius šimtus automobilių ir prisiminiau, kad kadaise rankas už nugaros sunėręs čia išdidžiai stovėjo Leninas. Nušokęs nuo garsiojo šarvuočio, prisirėkavęs, įvykdęs revoliuciją, masiškai skulptorių tiražuotas, besižvalgąs, kas toliau bus.

Gražiai žaliavo medžiai ir gėlių nestigo...

Kaip istorikai rašė, nušokęs nuo šarvuočio, revoliucijos vadas įsakė atvaryti „Rolls Royce“ ir išvažiavo į pamėgtuosius Gorkus. Deja, kelias buvo prastas, mašina  įkalnėje įklimpo. Tada gyventi įsinorėję meistrai automobilį žaibiškai perdarė – ant užpakalinių ratų įtaisė vikšrus, ant priekinių – slides, kad būtų įveikiami rudens ir pavasario purvynai bei žiemos pusnynai.

Kur lenkiu? Ar noriu pasakyti, kad draugą Leniną išmėžus iš Vienybės aikštės, čia suriedėję mašinos įamžina jo atminimą? Kur jau! Kas tą Leniną beprisimena. Paprasčiausiai, gera vieta tuščia nebūna, geroje vietoje nebūtina paminklams stovėti, tinka ir automobiliai.

Jeigu taip, palyginkime dar dvi nuotraukas. Sovietmečiu šis iškilus statinys vadinosi Valstybinis istorinis muziejus.

Šiuo metu – Vytauto Didžiojo Karo muziejus.

 

Įdėmiai, skaitytojau, įsižiūrėkime, labai įdėmiai... Kokius esminius skirtumus pastebite? Teisingai sakote – nereikia Lenino visureigio, šiuolaikiniai vairuotojai kuo lengviausiai laiptais ne tik į Karo muziejaus teritoriją, bet net iki kariliono užvažiuotų, jeigu tik maestro Giedrius Kuprevičius nesudrausmintų.

Spalio revoliucijos vadas pasakė bent po sakinį apie visus įmanomus ir neįmanomus žmonijai rūpinčius reikalus, bet apie gamtos žalą žmogui – nieko. Jeigu gražioje, Kauno centre esančioje aikštėje viešpatauja benzino tvaikas, sumūrykime vėl kokį postamentą, o ant jo užkelkime, pavyzdžiui, antikvarine tampančią „Volgą“.

Prie tokio paminklo žaistų vaikų būriai, vėl pražystų gėlės, gal net koks medelis suvešėtų. „Gerai, – pritartų Leninas, – chorošo...“


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*