AR REIKALINGAS KITAS KAMPAS? 1

2006-12-07
Juozas Rimas. L.Klizienės nuotr.

 Osvaldas Grinius
 www.kamane.lt 2006 12 07

 

Kas būtų, jeigu batsiuvys imtų žiesti puodus, o puodžius siūtų batus? Bet kokiu atveju, rezultatas intriguotų. Lygiai kaip intrigavo ir Kauno menininkų namuose vykusio Juozo Rimo koncerto afiša. Profesorius yra žinomas kaip grojimo obojumi meistras, tad stebino faktas, kad šis instrumentas afišoje nefigūravo. Prie atlikėjo pavardės juodu ant balto buvo parašyta – vokalas.

Tiesa, tai ne pirmas obojininko bandymas išreikšti save balsu. Anksčiau buvo parengtas lietuvių liaudies dainų projektas pritariant obojaus improvizacijoms bei F.Schuberto dainų koncertas. Šį kartą afiša skelbė: „Lietuvių tautos ir neapoliečių dainos“.

Galima buvo jausti, kad dauguma atėjusių į koncertą žinojo ko tikėtis. Be jokios įžangos, netgi netikėtai nuskambėjus pirmiesiems dainos garsams salėje pasklido magiška liaudies dainos aura. J.Rimas – įtaigus interpretatorius. Jo intonuojami tekstai degė vidine ugnimi, lengvai paliesdami publiką. Dainuodamas artistas juda visu kūnu, stengdamasis suteikti kuo daugiau įtaigos dainos žodžiams, išlaisvindamas sielą ir visą save atiduodamas klausytojui. Laisva ritmika, užtęsiamos, lyg numykiamos frazių pabaigos, natūralus tautinės muzikos sentimentalumas rado atgarsį klausytojų širdyse.

Profesoriaus vokalas artimas lietuvių tautos dainų intonavimo tradicijoms. Tamsoko, sodraus tembro balsas skamba lakiai, aiškiai. Atlikėjas balsą tamsina kiek dirbtinai, ko pasekoje nukenčia teksto raiškumas. Be abejo, žvelgti į J.Rimo dainavimą iš akademinio vokalo pozicijos nėra prasmės. Juolab, kad liaudies dainų atlikimui tokia maniera netaikytina. Bet dinamine skale, reiškiamų emocijų gausa bei spalvomis obojininko balsas niekuo nenusileidžia akademinį išsilavinimą turinčiam dainininkui.

Kas kita – neapolietiškos dainos. Jos mums pažįstamos iš žymiųjų operos solistų – V.Noreikos, E.Kaniavos įdainavimų. Tad kai J.Rimas paprašė keleto minučių pertraukos, anot jo „pakeisti registrui“, publikoje nuvilnijo intrigos bangelė: „turėtų įvykti kažkas ypatingo...“.

Kaip ten bebūtų, itališkas dainas, sukurtas profesionalių kompozitorių, sunku atskirti nuo akademinės ar jai artimos dainavimo manieros. Tuo tarpu J.Rimo vokalas liko toks kaip ir buvęs. Neapolietiškos – tai nebe liaudies dainos. Jos reikalauja kur kas platesnio balso diapazono, tolygaus frazavimo. Profesorius įrodė, kad jo balsas tai gali. Tik nelygu kokiomis priemonėmis to pasiekiama.

Klausant pažįstamų neapolietiškų melodijų norisi girdėti lygų vokalą, be aiškiai rodomų fizinių pastangų dainuojamas viršutines diapazono natas, galų gale – aiškiai tariamą tekstą. Buvo nemažai epizodų, kai atlikėjas lygiai taip pat sėkmingai galėjo net nebandyti tarti priebalsių... rezultatas būtų buvęs toks pat. Solistui talkinusi pianistė Alfreda Rimienė stengėsi prisidėti prie emocingo atlikimo, bet, matyt, jai daugiau rūpėjo savojo teksto problemos. Tai -- akademinis požiūris. O jeigu pažvelgus kitu kampu?

J.Rimas prieš pradėdamas dainuoti neapolietiškas dainas išsakė savąjį interpretacinį credo: „gal kur tariu ir neteisingai, bet man gražu“. Pagirtina, kad žmogus patiriamu estetinio pasitenkinimo malonumu nori dalintis su kitais. Bet kurgi slypi ta riba tarp buitiško „gražu“ ir profesionalumo? Stebint publikos reakciją galima būtų pasakyti, kad didžioji jos dalis liko patenkinta šiomis interpretacijomis. Visgi, tai atlikėjo, ar išraiškingas melodijas parašiusių kompozitorių nuopelnas? Žinoma, negalima nuneigti šio muziko charizmos ir įtaigos poveikio, bet reiklesnei publikai to gali nepakakti.

Įdomu būtų išgirsti tūlo italo nuomonę apie tokia maniera atliekamas dainas, tapusias jo tautos muzikinės kultūros dalimi. J.Rimo vokalas neabejotinai puikiai derėtų su Sardinijos salos daugiabalsio dainavimo tradicija. Visgi tai – autentiškas folkloras. Kaip ir lietuvių tautos dainos, kurias profesorius interpretuoja itin jautriai bei emocingai. Matyt, ne veltui bisui publika paprašė lietuviškos dainos. „Oi tu sakal“ nuskambėjo širdingai, grąžindama į koncerto pradžioje susiformavusią intymią tautiškos dainos garsų erdvę.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*