Ilgesio kraštovaizdžiai 2016-02-17
„Tu priklausai man“ – tai ne paroda apie Marsą ir ne apie sentimentalius žmogaus jausmus. Akivaizdus fotografijų turinys ir provokuojantis jų neišraiškingumas, kaip ir tekste įsipynusios metaforos, yra tik būdas suformuoti konceptualias nuorodas, kurios veda anapus funkcionalaus, fotografijų paskirties nulemto jų suvokimo ir kasdieniško požiūrio į mus supantį pasaulį.
Grafo S. K. Kosakovskio palikimas: šiuolaikiškas žvilgsnis iš praeities 2016-02-12
„Kasdienės gėlės: moterų ir vaikų portretai iš grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų rinkinio“ – taip vadinasi paroda, eksponuojama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje iki kovo 6 d. Prasidėjusi šių metų pradžioje, paroda nedidelėje salėje iškart net nesutalpino visų žiūrovų, dauguma laukė vorele koridoriuje, kol galės apeiti ratą ir iš arčiau apžiūrėti grafo fotografijų albumus, registracijos knygą, kai kurias išdidintas nuotraukas ir perskaityti išsamius aprašymus.
Prancūzų kine, mon amour 2016-02-11
„Žiemos ekranai“ paprastai vyksta, kai žiema su įsisiautėjusiais gripais bei visokiais virusais jau būna įkyrėjusi ir ypač norisi žvelgti ne pro langą, o į ekraną, kuriame valandai ar dviem įtraukia kita realybė ir dovanoja stiprias emocijas, išgyvenimus, mintis. Prancūziškas kinas yra nuostabus, išskirtinis visų kino festivalių kontekste, jį sunkiai ir apibrėši, geriausia jį pajausti.
Savęs gedėjimas: akistatos su kitu „aš“ baimė 2015-12-01
Pagyvenusi pora, Džefas (Tom Courtenay) ir Keitė (Charlotte Rampling), laukia neeilinio įvykio. Savaitės pabaigoje bus didelė šventė – 45-osios jųdviejų santuokos metinės. Užsakyta salė, sudarinėjamas dainų sąrašas, renkami užkandžiai. Šiais metais „Scanoramoje“ rodytame Andrew Haigh filme „45 metai“ (2015) net laikas fiksuojamas pagal tai, kiek liko dienų iki didžiojo įvykio... Tik staiga viską sudrumsčia Džefui atsiųstas laiškas, kuriame rašoma, kad rastas prieš penkiasdešimt metų dingusios jo mylimosios kūnas.
Keli pastebėjimai apie „Sangailės vasarą“ 2015-08-26
Rugpjūčio 21 d. Lietuvos kino teatrus ir pagaliau gerokai platesnę auditoriją pasiekė žymusis režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“. Filmas ne be trūkumų, bet vertas peržiūros, ne vien todėl, kaip mėgstama sakyti, kad paremtume nacionalinį kiną.
Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų abstrakti fotografika 2015-08-06
Atidžiai apžiūrinėdamas Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų kūrybos retrospektyvą Kauno M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, savotiškai susitinku su XX a. vizualaus meno istorija. Jų nuotraukose regiu ir dokumentiką, ir jos drąsų eksperimentinį fragmentavimą, ir abstrakcija virtusius tikrovės atvaizdus, ir netgi tikrovę iškreipiančius dvigubus kadrus.
Graikiškosios tradicijos fotografijų parodoje „Tylos šešėliai“ 2015-08-04
Žmogus ir Graikijos gamtovaizdžio ar architektūros detalės fragmentas sudaro nedalomą nespalvotų J. Demos fotografijų visumą, sukuria simbolinį metafizinį Graikijos žmogaus portretą. Tai tarsi besisukantis fotografinis dienoraštis, fiksuojantis Graikijos kultūros papročius ir tikėjimo tradicijas.
Nepatogi tema 2015-06-23
Apie šių metų kino kūrinį „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ lietuvių kino kritika atkakliai tyli. Apie filmą „Nimfomanė“ (2013 m.) mūsų šalyje parašytos kelios recenzijos. Svarstant tylėjimo arba kalbėjimo (abiem atvejais, bent iš dalies represuoto) priežastis, ryškėja, kad nemalonu prabilti apie tai, kas nukrypsta nuo tariamos normos: „sveikų“ ir idiliškų santykių recenzuojamame kine nėra.
Žvilgsnis į „Lietuvos žmones“ 2015-05-19
Sukūrusi nuo stereotipų laisvą A. Sutkaus fotografijų suvokimo kontekstą, paroda Kauno fotografijos galerijoje primena, kad kiekvienas „susitikimas“ su fotografijos klasika gali būti naujas, nekartoti ankstesnių patirčių. Tokią galimybę lemia ir pati fotografija, kuri įamžintų akimirkų nenumarina jų aiškia interpretacija.
