Dailė

Z. Varnauskas. Iš ciklo „Motina ir vaikas“, pop. mišri tech., 39,3x29,7 cm, 1999 m.

Paveikslų šviesoj. Turėti metodą – Zenono Varnausko interviu 2015-12-23

Kalbino Gvidas Latakas

Dailininkas Zenonas Varnauskas: „Man paveikslas, kaip ir daugeliui, gimsta bedirbant. Ypač tapant abstrakcijas, idėja išryškėja bedirbant. Kiek prisimenu, A. Savickas irgi yra sakęs, kad dažnai ima seną darbą, verčia aukštyn kojomis ir baigia visai kitu siužetu. Koks nors santykis, dviejų spalvų susidūrimas sukuria naują tapybinį siužetą.“

3

A. Obcarskas. „Akriliniai rašmenys I“. 2012 m., 146x195cm

Antano Obcarsko kūryba: nuo ekspresijos iki minimalizmo 2015-12-09

Gabrielė Kuizinaitė

Antano Obcarsko kūryboje labai svarbus tvarkingos detalės fragmentas didelio formato plokštumoje. Kiekviena geometrizuota linija tarsi perduoda skirtingas informacines ar emocines žinutes žiūrovui. Šiose plokštumose esančios akrilinių raštų linijos yra ritmiškai vieningos, subtilios ir optiškai įtraukiančios žiūrovą savo minimalistine stilistika.

8

Kazimieras Stabrauskas. „Grota“

Paslaptingas Kazimiero Stabrausko tapybos pasaulis 2015-12-08

Astijus Krauleidis-Vermontas

Parodos „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“ darbų ekspozicija siekiama parodyti, kuo mokytojas K. Stabrauskas ypatingas ir reikšmingas mokinio M. K. Čiurlioniui kūrybai. Be abejonės, šiuos du menininkus turėtume traktuoti kaip atskirus, bet, žinoma, galime ieškoti ryšių ir panašumų jų kūryboje. Tik ar to reikia?

3

E. Markūno parodos „Prieblandos zona“ fragmentas

„Prieblandos zona“ – amžinasis grožis ir mutacijos 2015-12-01

Neringa Krikščiūnaitė

E. Markūno paroda „Prieblandos zona“ – tai subtilus laviravimas tarp žmonių kuriamo grožio, preciziškumo, estetikos ir nukrypimų į tamsą, apgailėtinų butaforijų ir vidinių mutacijų, kurias taip pat sukelia žmonės. „Prieblandos zona“ tampa vieta pasirinkti, į kurią pusę galų gale bus nueita.

4

Katie Paterson, „Laiko kūriniai“, 2015. Renio Ščerbausko nuotr.

Du renginiai iš daugelio: 10-oji Kauno bienalė 2015-11-27

Kristina Budrytė-Genevičė

Iš tikrųjų, Kauno centriniame pašte atidaryta Nicolas Bourriaud kuruota paroda „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ dėl savo kokybės ir aktualios minties galėjo įvykti bet kuriame Europos miesto muziejuje, o Kauno istorinis pastatas suteikė europietiškam variantui keletą lokalinių aspektų, kurie priaugino prasmes sukurtiems darbams.

3

Nacionalinės dailės mokyklos tapybos studija, XIX a. pab. Atvirlaiškis

Paryžiaus mokyklų įtaka Lietuvos menui (II dalis) 2015-11-25

Marius Vyšniauskas

Didžioji dalis l’école de Paris (Paryžiaus mokykla) besimokiusių litvakų buvo išeiviai iš įvairių Vilniaus dailės mokyklų. Būtent iš Litos teritorijos atvykę dailininkai suteikė dailės kritikams pagrindą antrąją l’école de Paris bangą vadinti l‘école Juive, tai yra „žydų mokykla“, kuri Prancūzijos sostinę „okupavo“ 1909–1913 m.

3

Židrija Janušaitė. Personalinės parodos „Vienatvės. Prisilietimai“ vaizdas.

Židrija Janušaitė: „Kad pajaustum, reikia sustoti“ 2015-11-06

Parengė Dovilė Stirbytė

Tikriausiai pagrindinis menininkės Židrijos Janušaitės kūrybos tikslas ir esmė – parodyti, kaip svarbu nuolat skubančiam šiuolaikiniam žmogui sustoti ir susitikti pačiam su savimi. Turbūt labiausiai šis menininkės siekis atsiskleidžia jos kuriamuose laike ištęstuose, minimalistinės estetikos performansuose. Apie sunkiai žodžiais „apvelkamą“ kūrybą – pokalbis su pačia menininke jos kūrybinėje studijoje.

3

F. Duban. „Nacionalinė meno mokykla“, 1837 m. D’Orsė muziejus, Paryžius, Prancūzija

Paryžiaus mokyklų įtaka Lietuvos menui (I dalis) 2015-10-29

Marius Vyšniauskas

Žymus lietuvių visuomenės veikėjas Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas (1746–1820) „Kelionės dienoraštyje“ apie meno kriterijus rašė: „Prancūziškas skonis <...> pasižymi švelnumu, saikingumu, elegantiškumu ir tokiu menu, kokį sunku kitur rasti“. Straipsnių cikle apžvelgiama Paryžiaus meno mokyklų įtaka Lietuvos menininkams.

3

P.Lincevičius. „Snaigė (Sarkofagas Vermeeriui)“, 2015

Kai laikas trunka ilgiau 2015-10-15

Kalbėjosi Neringa Krikščiūnaitė

Jaunas vaikinas Petras Lincevičius, kuris buvo nominuotas geriausiu jaunuoju menininku meno mugėje „ArtVilnius’15“, atrodo tarsi nužengęs iš kito šimtmečio. Jo mintys niekur neskuba, žodžiai teka lėtai, o kūriniai – sudabartina praeities akimirkas ir įvykius.

4

Edmundas Saladžius. Ciklo „Kalėdos beprotnamyje“ fragmentas

Edmundo Saladžiaus kūrinių interpretacija 2015-10-12

Deima Žuklytė

Iš tiesų E. Saladžiaus kūryba – tai pavyzdingas tikrosios menininko misijos vykdymas. Jis stebi gyvenimą ir pasaulį, žmonijos ydas pastebi lyg rentgeno spinduliais, perleidžia jas per modernisto sąmonę ir rezultatus talentingai pateikia tai pačiai žmonijai, kad visuotiniame skubėjime nors akimirką sustotume ir susimąstytume: ką galime pakeisti?

3

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1... 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13