Siekis permąstyti laiko, istorijos tąsą, audeklo svarbą ir sakralumą 2016-03-29
Pažaislyje veikiančioje M. Žaltauskaitės-Grašienės parodoje „Drapanos“ pristatomi kūriniai, apimantys tris ciklus apie moteris: nimfa (Penelopė), šventoji (Švč. Mergelė Marija) ir karalienė (Viktorija). Visose šiose skulptūrose iškaltos draperijos dailininkės yra peraustos ir sugrąžintos atgal į audeklo pavidalą.
Niekada nesibaigiantis švytėjimas 2016-03-24
Nors vis sunkiau patikėti kažkuo absoliučiai šventu, patikėti kitu, utopiniu džiaugsmo, harmonijos ir gėrio pasauliu, grafikė Birutė Stančikaitė visu tuo tiki ir gyvena. Menininkės paroda „Šviesa tamsoje“ Nacionalinėje dailės galerijoje yra paskatinimas arba greičiau draugiškas kvietimas atrasti tą magišką dalelę, kuri mūsų dienas, mėnesius ir metus galiausiai paverčia Gyvenimu.
Grafite slypinti amžinybė 2016-03-23
„Didžiojo chaoso mažosios versijos“ įvaizdžiai, kvapas ilgai išlieka atmintyje, be abejonės, skatina (susi)pažinti, susikurti savo galaktiką, o galbūt ją (su)naikinti. Tai šiuolaikinio meno žaidimas, kurį menininkas E. Markūnas kviečia žaisti ir tobulinti, nes kūryba nėra baigtinis reiškinys, jis tęsiasi žiūrovo sąmonėje.
Kauno pilyje – stiklo portretai, ženklai, rankų atspaudai 2016-03-17
S. Grabliauskaitės paroda Kauno pilyje keista, intriguojanti, šiek tiek siurrealistiška. Šį pojūtį sustiprinti padeda ir fotografijų (tuo pačiu ir jose pavaizduotų objektų) išdidinimas. Pastarąjį menininkė aiškina kaip poreikį žiūrovui ne tik perteikti kūrybinį procesą, bet ir akcentuoti jį, traktuoti kaip sudėtinę meno dalį.
Kostiumo menas Gražinos Konstancijos Remeikaitės parodoje 2016-03-11
Kovo mėnesį A. Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių muziejuje veikia gana retai sutinkama paroda – čia demonstruojami dailininkės Gražinos Konstancijos Remeikaitės kostiumo pavyzdžiai. Didžioji dalis jų sukaupta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje. Taigi iš šio muziejaus fondų, taip pat iš dailininkės ir privačių kolekcijų parengta didelė, išsami ekspozicija, orientuota į pagrindines menininkės kūrybines veiklas.
Autentiško portreto paieškos Gataveckų kūryboje 2016-03-07
Neseniai pasibaigė Kauno „Post“ galerijoje veikusi brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų paroda „Autoportretai – homonimai“, kurioje buvo pristatyti naujausi menininkų kūriniai, žymintys ir naują etapą jų kūryboje. Nors paroda baigėsi, tikiuosi, šis tekstas visgi pasirodys aktualus, bent jau tiems, kurie mažiau susipažinę su menininkų darbais, mat aptarsiu ne tik parodą, bet ir Gataveckų kūrybą plačiau.
Proveržis ir laisvė: Kauno menininkų paroda „Atgimimas“ 2016-03-03
„Atgimimas“ – tai daugiau nei dvi dešimtis metų rengiama profesionalių menininkų jungtinė paroda, skirta dviem Lietuvos istorijoje svarbioms datoms pažymėti: Vasario 16-ąjai ir Kovo 11-ąjai. Kasmet rengiama paroda stebina net tik įvairia eksponuojamų kūrinių vizualine raiška, bet ir temų variacijomis, kurios nuo apmąstymų apie žmogaus būtį, jo atrandamas tiesas ir viltį tikėjime pereina prie ironiško kasdienybės atvaizdavimo ir žaismingo pilkos dienų rutinos interpretavimo.
Laiškų rašymas drobėje 2016-02-29
Kauno valstybinėje filharmonijoje tapytojas Gintautas Vaičys pristato parodą „Laiškai nuo Nemuno“, kurioje eksponuojami 2005–2015 metais sukurti darbai. Tapytojas lieka ištikimas kūrybos strategijai ir pasirenka tęsti abstrakčiojo meno estetiką, kuri aiškiai neįvardytų minties, bet atkreiptų žiūrovo dėmesį ir pakreiptų mąstymą egzistencinės filosofijos link.
Iš atminties ir nuo dažų paletės „išgrandyti“ peizažai 2016-02-26
Agnės Liškauskienės darbai papildo dabartinį Kauno (ir ne tik) tapybos lauką. Tačiau juose neatrasime naujų konceptualių ėjimų, greičiau – seniai išbandytą ir patvirtintą modernistinį natūros abstrahavimą, mėgavimąsi spalva, potėpiu, netikėtomis kompozicijų variacijomis.
Geriausias metų kūrinys. Ar tikrai? 2016-02-23
Ekspozicija „Geriausias metų kūrinys“ būtina Kauno meno kontekste. Ne todėl, kad pritraukia daug žiūrovų, bet svarbu pamatyti, kaip ir kuo gyvena menininkai. Deja, parodoje ypač pasigesta jaunų autorių, kurie drąsiai reprezentuotų savo kūrybą. Rodos, jie būtų dingę ar bijotų konkuruoti su senbuviais. Šiuo atveju vyresnioji karta nebijojo eksperimentuoti ir paveikti žiūrovo.
