Dailė

M. Žaltauskaitės-Grašienės parodos „Drapanos“ fragmentas

Siekis permąstyti laiko, istorijos tąsą, audeklo svarbą ir sakralumą 2016-03-29

Gabrielė Kuizinaitė

Pažaislyje veikiančioje M. Žaltauskaitės-Grašienės parodoje „Drapanos“ pristatomi kūriniai, apimantys tris ciklus apie moteris: nimfa (Penelopė), šventoji (Švč. Mergelė Marija) ir karalienė (Viktorija). Visose šiose skulptūrose iškaltos draperijos dailininkės yra peraustos ir sugrąžintos atgal į audeklo pavidalą.

4

B. Stančikaitė. „Švelnus prisilietimas“. 1998, akvatinta, ofortas, 48 x 64 cm. Modernaus meno centro archyvo nuotr.

Niekada nesibaigiantis švytėjimas 2016-03-24

Gediminas Jasinskas

Nors vis sunkiau patikėti kažkuo absoliučiai šventu, patikėti kitu, utopiniu džiaugsmo, harmonijos ir gėrio pasauliu, grafikė Birutė Stančikaitė visu tuo tiki ir gyvena. Menininkės paroda „Šviesa tamsoje“ Nacionalinėje dailės galerijoje yra paskatinimas arba greičiau draugiškas kvietimas atrasti tą magišką dalelę, kuri mūsų dienas, mėnesius ir metus galiausiai paverčia Gyvenimu.

4

E. Markūno tapybos darbo fragmentas. Autoriaus nuotr.

Grafite slypinti amžinybė 2016-03-23

Astijus Krauleidis-Vermontas

„Didžiojo chaoso mažosios versijos“ įvaizdžiai, kvapas ilgai išlieka atmintyje, be abejonės, skatina (susi)pažinti, susikurti savo galaktiką, o galbūt ją (su)naikinti. Tai šiuolaikinio meno žaidimas, kurį menininkas E. Markūnas kviečia žaisti ir tobulinti, nes kūryba nėra baigtinis reiškinys, jis tęsiasi žiūrovo sąmonėje.

5

Personalinės parodos „Stiklo logika“ ekspozicija Kauno pilyje, 2016. Darbai iš ciklų „Miegantys laike“, „Balti veidai“

Kauno pilyje – stiklo portretai, ženklai, rankų atspaudai 2016-03-17

Raimonda Simanaitienė

S. Grabliauskaitės paroda Kauno pilyje keista, intriguojanti, šiek tiek siurrealistiška. Šį pojūtį sustiprinti padeda ir fotografijų (tuo pačiu ir jose pavaizduotų objektų) išdidinimas. Pastarąjį menininkė aiškina kaip poreikį žiūrovui ne tik perteikti kūrybinį procesą, bet ir akcentuoti jį, traktuoti kaip sudėtinę meno dalį.

3

Kostiumai Wolfgango Amadeus Mocarto operai „Don Žuanas“. Kauno valstybinis muzikinis teatras. Režisierius G. Žilys. 1980

Kostiumo menas Gražinos Konstancijos Remeikaitės parodoje 2016-03-11

Raimonda Simanaitienė, Ieva Raudeliūnaitė

Kovo mėnesį A. Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių muziejuje veikia gana retai sutinkama paroda – čia demonstruojami dailininkės Gražinos Konstancijos Remeikaitės kostiumo pavyzdžiai. Didžioji dalis jų sukaupta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje. Taigi iš šio muziejaus fondų, taip pat iš dailininkės ir privačių kolekcijų parengta didelė, išsami ekspozicija, orientuota į pagrindines menininkės kūrybines veiklas.

8

Algirdo ir Remigijaus Gataveckų parodos ekspozicija galerijoje „Post“. Linos Pranaitytės, Andriaus Pukio nuotr.

Autentiško portreto paieškos Gataveckų kūryboje 2016-03-07

Vytautas Paplauskas

Neseniai pasibaigė Kauno „Post“ galerijoje veikusi brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų paroda „Autoportretai – homonimai“, kurioje buvo pristatyti naujausi menininkų kūriniai, žymintys ir naują etapą jų kūryboje. Nors paroda baigėsi, tikiuosi, šis tekstas visgi pasirodys aktualus, bent jau tiems, kurie mažiau susipažinę su menininkų darbais, mat aptarsiu ne tik parodą, bet ir Gataveckų kūrybą plačiau.

4

Vilius Slavinskas. „Pasikartojimas II“, pop., akrilas, 57x65, 2012

Proveržis ir laisvė: Kauno menininkų paroda „Atgimimas“ 2016-03-03

Ainė Jacytė

„Atgimimas“ – tai daugiau nei dvi dešimtis metų rengiama profesionalių menininkų jungtinė paroda, skirta dviem Lietuvos istorijoje svarbioms datoms pažymėti: Vasario 16-ąjai ir Kovo 11-ąjai. Kasmet rengiama paroda stebina net tik įvairia eksponuojamų kūrinių vizualine raiška, bet ir temų variacijomis, kurios nuo apmąstymų apie žmogaus būtį, jo atrandamas tiesas ir viltį tikėjime pereina prie ironiško kasdienybės atvaizdavimo ir žaismingo pilkos dienų rutinos interpretavimo.

8

G. Vaičys. „Dainos be žodžių“, 2012 m. LDS Kauno skyriaus archyvo nuotr.

Laiškų rašymas drobėje 2016-02-29

Astijus Krauleidis-Vermontas

Kauno valstybinėje filharmonijoje tapytojas Gintautas Vaičys pristato parodą „Laiškai nuo Nemuno“, kurioje eksponuojami 2005–2015 metais sukurti darbai. Tapytojas lieka ištikimas kūrybos strategijai ir pasirenka tęsti abstrakčiojo meno estetiką, kuri aiškiai neįvardytų minties, bet atkreiptų žiūrovo dėmesį ir pakreiptų mąstymą egzistencinės filosofijos link.

3

Agnės Liškauskienės parodos „Horizontalūs lopai / Pagrandukai“ fragmentas

Iš atminties ir nuo dažų paletės „išgrandyti“ peizažai 2016-02-26

Vytautas Paplauskas

Agnės Liškauskienės darbai papildo dabartinį Kauno (ir ne tik) tapybos lauką. Tačiau juose neatrasime naujų konceptualių ėjimų, greičiau – seniai išbandytą ir patvirtintą modernistinį natūros abstrahavimą, mėgavimąsi spalva, potėpiu, netikėtomis kompozicijų variacijomis.

3

Geriausio 2015 metų kūrinio – sieninės tapybos darbo „Urmo geležinkelio stotis“ fragmentas

Geriausias metų kūrinys. Ar tikrai? 2016-02-23

Astijus Krauleidis-Vermontas

Ekspozicija „Geriausias metų kūrinys“ būtina Kauno meno kontekste. Ne todėl, kad pritraukia daug žiūrovų, bet svarbu pamatyti, kaip ir kuo gyvena menininkai. Deja, parodoje ypač pasigesta jaunų autorių, kurie drąsiai reprezentuotų savo kūrybą. Rodos, jie būtų dingę ar bijotų konkuruoti su senbuviais. Šiuo atveju vyresnioji karta nebijojo eksperimentuoti ir paveikti žiūrovo.

22

Archyvas

Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13