Piešėm visi trys: tušu, pieštuku, akvarele -- piešinius, eskizus, planus ir maršrutus, pastebėjimus ar tekstų užrašus. Tie visi piešiniai-užrašai spontaniškai gulė ant studijos sienos. Su kiekviena diena ta siena augo, storėjo, plėtėsi. Iš lengvo džiazavimo, nuo svaigaus buvimo kartu ir Paryžiaus oro atsirado mūsų bendras kūrinys. Toks tikras, kaip kvėpavimas, spontaniškas ir natūralus, išsaugojęs kiekvieno mūsų individualius bruožus ir virstantis dialogu. Ta Paryžiaus siena taip ir vadinosi, „Siena Paris cité des Arts“.
