Rezultatai

Kinas ir fotografija

Aleksandro Macijausko fotografija, 1965

Pažinti kūną per fotografiją 2016-05-19

Astijus Krauleidis-Vermontas

Kauno fotografijos galerijoje nuo balandžio 28 d. vyksta paroda „Nuogo kūno teorija“. Tai iš tiesų reta galimybė, kai galima susipažinti su profesionaliai iš archyvų atrinktomis fotografijomis, kuriose akcentuojamas akto žanras.

Kadras iš filmo „Viskas dėl šou“

Kino pavasaris: kas mes be šou? 2016-04-20

Enrika Striogaitė

Šou mums reikia, kaip ir filmų, kurie, kaip skelbė „Kino pavasaris“, emocijų pavasaris, dovanoja naujų, žinomų ir nelabai potyrių, jausmų, išgyvenimų, suteikia galimybę vojaristiškai ir drauge kultūringai pažiūrėti į kitų gyvenimus ir net tais kitais mažumėlę pabūti.

Andrew Mikšio fotografija

Raudonos tulpės arba fotografija – kaip provokacija 2016-04-19

Astijus Krauleidis-Vermontas

Fotomenininkas Andrew Mikšys Kauno fotografijos galerijoje mus supažindina su Baltarusija ir pristato, kaip ją mato pro fotoaparato objektyvą. Naujausiame cikle „Tulips“ autorius susikoncentruoja į žmogų ir jo gyvenamą aplinką. O tulpių įvaizdis, kuris istoriškai mums pažįstamas, per spalvą palieka pėdsaką ne tik fotografijose, bet ir žmonių sąmonėse.

Gintaras Jaronis. Iš ciklo „Kelionių fragmentai / Infraraudonoji fotografija“. 2014–2015 m.

Grįžimas į meninių ieškojimų pradžią 2016-04-07

Gabrielė Kuizinaitė

Visai neseniai Kauno menininkų namuose vyko viduriniosios kartos fotomenininko Gintaro Jaronio paroda „Fragmentai. Kelionė į save“. Šios parodos proga išsamiau pristatomi fotomenininko naujausi kūriniai ir kūryba.

Iš J. Jarulytės projekto „Lietuvos Šiaurė“. Menininkės archyvo nuotr.

Užrašų knygelėse užmirštas laikas: Jūratės Jarulytės „Šiaurės Lietuva“ 2016-04-04

Kristina Budrytė-Genevičė

Menininkė Jūratė Jarulytė 2015 metais kūrė labai asmenišką, kone autobiografinį projektą „Lietuvos Šiaurė“. Projekto asmeniškumas išsiskaidė keliais sluoksniais – tai ir geografinė, ir emocinė, ir meninė patirtis.

1

V. Lanskoronskytė. „Benas Šarka“, 2016 m.

„Lietuvos šviesovaizdžiai“. Priešnuodis prieš vienatvę 2016-04-01

Austėja Mikuckytė

Nuo balandžio 1 d. „Žurnalistų namuose“ Vilniuje vyksta Igno Stanio ir Vaivos Lanskoronskytės fotografijų paroda „Lietuvos šviesovaizdžiai“. Tai – iškilių Lietuvos kultūros asmenybių meninių portretų ciklas. Didžioji dalis portretinių serijų yra palydimos fotonovelėmis. Tai – garso skaidrės, sukurtos iš portretinių nuotraukų ir pokalbių fragmentų.

1

Kazio Daugėlos fotografija „Šeimos norma“ (1945–1949). Šiaulių Fotografijos muziejaus archyvo nuotr.

Žvilgsnis į 5–9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografiją 2016-03-22

Astijus Krauleidis-Vermontas

Kauno fotografijos galerijoje šiuo metu pristatoma Šiaulių Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuoja įvairūs mūsų šalies autoriai. Eksponuojamose fotografijose per fotoaparato objektyvą tyrinėjami skirtingi laikotarpiai – stalinizmo metas, „atšilimas“ ir Atgimimas. Darbuose galima išvysti, kaip sistema ir laikas veikė fotografijos estetiką, nulėmė skirtingus žiūros taškus į žmogų ir jo aplinką, kaip iškreipė fotografijos reikšmę.

1

Ekspozicijos vaizdas. Autoriaus nuotr.

Rastos idėjos 2016-03-15

Tomas Pabedinskas

Gyčio Skudžinsko parodą „Kelios fotografijos tiesos“, veikiančią Kaune, Post galerijoje, kovo 3–15 d., lengvai būtų galima palaikyti dar viena „paroda apie fotografiją“. Autorius nekuria naujų atvaizdų, bet siekia kritiškai pažvelgti į fotografijos vaidmenį tų atvaizdų jau perpildytoje šiandienos kultūroje.

Kadras iš filmo „Sauliaus sūnus“ (rež. László Nemes, 2015)

Vaizdai iš pelenų. Filmas „Sauliaus sūnus“ 2016-03-11

Tomas Genevičius

Šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomas vengrų režisieriaus László Nemeso (g. 1977) vaidybinis filmas „Sauliaus sūnus“ (2015 m., platintojas „Scanorama“) išsiskiria tarp daugybės kitų filmų apie Holokaustą. Šį tragišką žmonijos įvykį režisierius siekia perteikti kaip dabartyje išgyvenamą asmeninę patirtį, derina skirtingas veiksmo filmo ir avangardinės kino kalbos formas, sukuria ir iki paskutinio kadro išlaiko paveikias moralines alegorijas.

Albino Kuliešio fotografija

Tikrovės stebėjimas ir vaizdo poezija Albino Kuliešio kūryboje 2016-03-03

Remigijus Venckus

Kai žvelgiu į dokumentinę fotografiją, kurioje atpažįstu man visiškai suprantamą ir panašiai vaizduotėje įstrigusią Lietuvą, panašiai regėtus kraštovaizdžius ir žmonių kasdienes veiklas, tuomet susidaro įspūdis, kad būtent visa tai ir yra visuotinai pažini, baigtinė lietuviškų patirčių sankaupa. Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad visą tai puikiai pastebiu ukmergiškio A. Kuliešio fotografijose.


Facebook   Spausdinimo versija

« Ankstesnis Kitas » 1 2 3 4 5 6 7 8 9