Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Birželio 27 d. Kauno architektų namuose vykusiame Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje svarstyta: Gyvenamojo daugiabučio namo Nemuno g. 27, Kaune projektiniai pasiūlymai (Projektuoja UAB „Dalis erdvės“, architektas Astijus Taujanskas. Užsakovas - IĮ „Hosting media“) ir VDU daugiafunkcio studijų ir mokslo centro pastato V.Putvinskio g. 23, Kaune architektūrinio konkurso sąlygos (rengėjas V.Merkevičius). 4
Birželio 27 d. Kauno architektų namuose vykusiame Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje svarstyta: Gyvenamojo daugiabučio namo Nemuno g. 27, Kaune projektiniai pasiūlymai (Projektuoja UAB „Dalis erdvės“, architektas Astijus Taujanskas. Užsakovas - IĮ „Hosting media“) ir VDU daugiafunkcio studijų ir mokslo centro pastato V.Putvinskio g. 23, Kaune architektūrinio konkurso sąlygos (rengėjas V.Merkevičius).
Žvelgiant į ankstyvojo laikotarpio darbus ir dabartines drobes matyti, koks ilgas ir įdomus kelias buvo nueitas, kokios įtakos patirtos. Akivaizdu, kad E. Varkulevičius-Varkalis stipriai įsigyvena į jį supančią aplinką, ore tvyrančias nuotaikas, vietos kultūrą ir dvasią. Trečiajame, t. y. dabartiniame laikotarpyje, abstrakciją, savitą santykį su drobe – kai tapoma ją pasidėjus ne ant molberto, bet ant horizontalaus paviršiaus, o dažai liejami vaikštant aplinkui – lietuviško peizažo spalvas ir motyvus, tampančius minties atskaitos tašku autorius paverčia džiazuojančia tapybos improvizacija. 1
Žvelgiant į ankstyvojo laikotarpio darbus ir dabartines drobes matyti, koks ilgas ir įdomus kelias buvo nueitas, kokios įtakos patirtos. Akivaizdu, kad E. Varkulevičius-Varkalis stipriai įsigyvena į jį supančią aplinką, ore tvyrančias nuotaikas, vietos kultūrą ir dvasią. Trečiajame, t. y. dabartiniame laikotarpyje, abstrakciją, savitą santykį su drobe – kai tapoma ją pasidėjus ne ant molberto, bet ant horizontalaus paviršiaus, o dažai liejami vaikštant aplinkui – lietuviško peizažo spalvas ir motyvus, tampančius minties atskaitos tašku autorius paverčia džiazuojančia tapybos improvizacija.
Suprantama, Petro Palilionio „Tautos šauklio aidai“ nepretenduoja nei į išsamią žymaus lietuvių tautos poeto biografiją, nei juolab į monografiją. Regis, autorius tokio uždavinio sau nė nebandė kelt ir jau nuo pirmojo skyriaus „Jeigu būčiau žinojęs, arba kodėl šios knygos galėjo nebūt“, atstojančio leidinio pratarmę, ėmė akcentuot ganėtinai asmeninį, memuaristinį jos pobūdį. Sunkiai apibrėžiamo „etiudų“ žanro knyga sudaryta iš kuo įvairiausio pobūdžio medžiagos, pradedant faksimiliškai pateikiamu archyviniu dokumentu ir baigiant gan intymaus skambesio lyrine impresija.
Tas neapčiuopiamas, nesulaikomas laiko bėgsmas... Šiemet sukanka lygiai šimtas metų, kai Pabiržės parapijos Spalviškių kaime, bitininkų šeimoje gimė Klemenso vardu pakrikštytas berniukas, vėliau tapęs žinomu Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtoju. Visiems Klemensą Čerbulėną (1912 07 24-1986 01 04) artimiau ar tolimiau pažinojusiems kaip mat iškyla šilčiausi praeities vaizdiniai. Tad šiais jubiliejiniais metais, ypač liepos 24 d., būtina prisiminti šviesaus atminimo asmenybę, tuo gūdžiu sovietmečiu skaistinusią Lietuvos veidą.
Manau, kad mugėje ArtVilnius’12 buvo ir daug džiūgaujančių, ir nusiteikusių kibokai. Tai normalu. Esminis dalykas, kad toks reikšmingas meno įvykis (kaip teigiama, tik vienas užtinkamas 1000 km spinduliu Rytų Europoje) vystytųsi ir gyvuotų dar ne vieną dešimtmetį. 4
Manau, kad mugėje ArtVilnius’12 buvo ir daug džiūgaujančių, ir nusiteikusių kibokai. Tai normalu. Esminis dalykas, kad toks reikšmingas meno įvykis (kaip teigiama, tik vienas užtinkamas 1000 km spinduliu Rytų Europoje) vystytųsi ir gyvuotų dar ne vieną dešimtmetį.
