LIETUVOS FOTOGRAFIJA IR „EXPO 2012“ 0

Povilas Sigitas Krivickas
www.kamane.lt, 2012-11-08
Algimantas Aleksandravičius pristato savo kūrybą pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“ Pietų Korėjoje.

Pietų Korėjos pajūrio mieste Yeosu tris mėnesius (nuo 2012 gegužės 12 d. iki rugpjūčio 12 d.) vyko pasaulinė paroda „EXPO 2012“. Joje dalyvavo daugiau kaip šimtas  valstybių, kelios tarptautinės organizacijos, tikėtasi sulaukti per 8 mln. lankytojų. Joje dirbę Lietuvos atstovai gražiai pristatė lankytojams mūsų kraštą.

Dešimtą kartą tokio tipo ir lygio renginyje oficialiai dalyvavo Lietuva. Mūsų šalies paviljonas šiame garbingame tarptautiniame forume įvertintas sidabro medaliu. Tokį apdovanojimą už kūrybingai atskleistą pagrindinę parodos temą „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“ mažųjų paviljonų kategorijoje skyrė Tarptautinio parodų biuro sudaryta nepriklausomų ekspertų komisija. Aukso medaliu šioje kategorijoje įvertintas Filipinų, bronzos – Meksikos paviljonas. Mūsų šalies ekspozicija pasaulinėse „EXPO“ parodose taip įvertinta pirmą kartą.

Lietuvos ekspoziciją per tris  mėnesius aplankė 612 tūkst. žmonių. Jų daugiausia sulaukta paskutinėmis parodos savaitėmis, kai per dieną ateidavo iki 20 tūkst. lankytojų. Juos pasitikdavo dvylika gidų vertėjų. Jie galėjo bendrauti korėjiečių, anglų, japonų,  rusų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis.

Mūsų šalies paviljonas, įrengtas pagal architektų Mečislovo ir Martyno Valevičių sumanymą, išsiskyrė neįprasta gintarine šviesa, originaliais vertingais eksponatais – iš Lietuvos dailės muziejaus ir privačių kolekcijų atgabentais gintaro inkliuzais ir dirbiniais. Ekspozicija buvo sukurta siekiant parodyti Lietuvą kaip gintaro kraštą, o lankytojams sukurti įspūdį, kad jie tarsi inkliuzai yra didelio gintaro viduje.

Ciklą pradėjo fotografija

Visą parodos laiką paviljone vyko įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, susitikimai su mokslininkais, aplinkosaugos specialistais, menininkais.

Kultūrinių ir meninių renginių ciklas Lietuvos paviljone pradėtas atidarant keliautojo ir fotografo Pauliaus Normanto parodą. Autorius pristatė du savo rinkinius –  “Neringos kopų gimimas” ir “Kryžių kalnas”. Daugelį mūsų planetos vietų apkeliavęs šis fotomenininkas ir Pietų Korėjoje jaučiasi lyg namie. Jis ne kartą ten lankėsi ne kaip turistas, bet su rimtais kūrybiniais tikslais, kai  fotografavo šventoves – įspūdingiausias laiko ir dvasios liudytojas. Dvasiniai religijos paminklai Pauliui artimai pažįstami nuo Tibeto iki Kryžių kalno prie Šiaulių. Fotografas yra surengęs per 60 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje: Bulgarijoje, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Indijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Nepale, Kambodžoje, Tailande. P. Normantas yra išleidęs dvylika fotografijos albumų.

Kiekvieną penktadienį buvo atidaromos vis naujos lietuviškų meninių fotografijų ekspozicijos. Išleistas įdomiausių darbų atvirukų komplektas su paaiškinimais anglų ir korėjiečių kalbomis. Greta šiandieninių fotografijų pateikiami ir praeities fotomeistrų Mariaus Baranausko (1930–1965), Jono Kalvelio (1925–1987), Liudo Ruiko (1938–2004) darbai.

Profesionalūs fotografai A. Baranauskas ir L. Ruikas spaudos ir meninės fotografijos srityse darbavosi per 40 metų. Surengė nemažai personalinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse. „EXPO 2012“ pateiktas bendras abiejų autorių memorialinis ciklas „Lietuvos industrializavimas 1960–1970 m.“ Atvirukų rinkinio pristatyme rašoma: “Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva vėl buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Net dešimtmetį truko pasipriešinimas sovietiniam režimui – partizaninis karas. Vėliau prasidėjo sovietizacija ir Lietuvos prijungimas prie SSRS ekonominės sistemos, nuo kurios dar ir dabar nesame visiškai atitrūkę.” Spaudos žurnalistų M. Baranausko ir L. Ruiko memorialinėje parodoje kaip tik ir pristatytos fotografijos iš to laikmečio grandiozinių statybų: elektros linijų tiesimas, naujoji autostrada Vilnius–Kaunas, Ignalinos atominės elektrinės statyba, Klaipėdos jūrų uostas, Elektrėnų ledo rūmų konstrukcijų montavimas, žvejų laivai Kuršių mariose.

Peizažai ir žmonių veidai

Visai kitokios nuotaikos, nepriklausančios nuo laiko ar politinės konjunktūros, yra Jono Kalvelio kūryba. J. Kalvelis sukūrė labiausiai įsimintiną fotografijų seriją „Kopos“. Pasak korėjietiškos ekspozicijos organizatorių, „autorius kopose stebi gūrančio smėlio klostes, sudvasina gamtą, jaučia jos gaivališką vitališkumą, nepakartojamą formų įvairovę, viename kadre sulydo realizmą ir romantiką, nors fotografuoja tik smėlį. Smėlis jam – mikrokosmosas, kur kiekviena smiltelė turi savo prasmę ir paskirtį, o jų sankaupos – akį traukiantys ir užburiantys, mintis savo didybe apžavintys ir pavergiantys ištisi slėpiningi pasauliai.“

Jau pelnytai galima vadinti gyvuoju klasiku profesionalų fotomenininką, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Algimantą Aleksandravičių. Labiausiai žinoma jo fotografijų serija “Lietuvos veidai”. Tai iškilių žmonių – rašytojų, teatralų, muzikų, sportininkų – portretinės fotografijos. Jo portretai kompleksiški, dažnai žmogus stebimas iš kelių žiūros taškų pasitelkiant atspindžius ir šviesą laužiančias terpes. Įspūdį dažnai pagilina dramatiškas apšvietimas, išryškinantis veido reljefą, kuriame pėdsakų paliko gyvenimo neramumai.

Palankaus žiūrovų dėmesio susilaukė dar viena Algimanto Aleksandravičiaus ekspozicija „Lietuva – šalis gražioji“. Joje pristatytos fotografijos iš mūsų krašto  lankytinų vietų: istoriniai, gamtos paminklai, bažnyčios, kraštovaizdžiai – Trakų pilis  ežero saloje,  Rumšiškių liaudies buities muziejus po atviru dangumi, Kryžių kalnas, kur stovi per 50 000 kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių, Orvidų sodyba, Arklio bei Katinų muziejai. Turime ir į UNESCO paveldo sąrašą įrašytų objektų: Kernavės piliakalnius ir Kuršių neriją.

Savitai darbuojasi peizažinės fotografijos baruose profesionalus fotomenininkas ir istorikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas. Jis yra surengęs per 100 personalinių parodų šalyje ir užsienyje. Stanislovo Žvirgždo fotografijų parodoje „Lietuviški peizažai“ pristatytos Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių panoraminės fotografijos. Jos sustiprina jausmą, kad esmė gali glūdėti ir ten, kur, atrodo, nėra nieko dramatiška. Viskas lyg ir apčiuopiama, konkretu, o kartais net pernelyg realu. Vanduo jo fotografijose kupinas slėpinių. Upeliai virsta duburiais, mažais ežerėliais, arba, pasak poeto Justino Marcinkevičiaus, „ašara Dievo aky“. Mažame Lietuvos plotelyje simboliškai telpa visa planeta.

Nuo paukščių iki pinhole

Lietuviai nuo seno myli, globoja ir gerbia paukščius. Šalyje užregistruotos 362 paukščių rūšių, iš kurių 75 rūšys įrašytos į Lietuvos saugomų ir globojamų gyvūnų Raudonąją knygą. Aplinkosaugininkų atsakingas požiūris leido išsaugoti vieną didžiausių Europoje paukščių migracijos takų. Ventės rage įsikūrusi ornitologinė stotis – viena seniausių Europoje. Kaip tik čia fiksuojama paukščių gausa ir įvairovė, jų migracijos keliai, kurie siekia ir Pietų Korėją. Joje vykusios šiemetinės pasaulinės parodos lankytojai galėjo daug įdomaus sužinoti apie sparnuočius iš Eugenijaus Kavaliausko ir Kęstučio Čepėno kolekcijos "Lietuvos paukščiai". Šių fotomenininkų kūriniai – tai galimybė pamatyti sustabdytą ir įamžintą išskirtinį nematomo mums paukščių gyvenimo fragmentą. Pavyzdžiui, Eugenijaus Kavaliausko profesinių ir meninių pastangų dėka į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis (Haliacetus albicilla).  Fotomenininkas Kęstutis Čepėnas yra ilgametis Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas, aktyviai dalyvauja spaudoje.

Jauniausias tarp lietuviškų ekspozicijų, surengtų „EXPO 2012“ forume, autorių buvo  Gytis Skudžinskas (37 m.). Jis dirba fotografijos, instaliacijos, garso meno ir grafinio dizaino srityse. Gyčio Skudžinsko ciklo "TYLA" (2008 – 2011 m., pinhole fotografija) darbai, anot pristatomojo teksto, „savotiškai naikina regėjimo kaip greito pažinimo patirtį. Gamtoje, viešose ir privačiose erdvėse užfiksuoti atvaizdai suvokėjui netransliuoja aiškių tos erdvės parametrų, bet, priešingai, jungiasi į tęstinę vizualinę konstrukciją, kurios pagrindinis tikslas – ne esamos situacijos reprodukavimas, bet ribos tarp regimo ir suvokiamo, pažįstamo ir svetimo, natūralaus ir socialaus akcentavimas.“

Kas domino berniukus?

Dalyvaudamas pristatant Algimanto Aleksandravičiaus kūrybą, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis „EXPO 2012“ lankytojams pasakojo apie meninės fotografijos būklę Lietuvoje, prisiminė, kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos fotomenininkai susibūrė į organizaciją. Pristatymų metu dideliame ekrane žiūrovai galėjo išvysti mūsų šalies fotografų Lietuvoje bei užsienyje sukurtas nuotraukas.

Lietuvos paviljono generalinis komisaras, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas teigė, kad meninė fotografija Lietuvoje turi gana senas ištakas – nuotraukos su Lietuvos vaizdais jau buvo eksponuotos tarpukariu vykusiose pasaulinėse EXPO parodose Paryžiuje ir Niujorke, kur dalyvavo ir Lietuva. Komisaras juokavo, kad sovietų okupacijos metais krepšinis ir fotografija buvo du dalykai, bene labiausiai dominę berniukus. „Kas nežaidė krepšinio, darė fotografijas. Kai kurie iš jų tapo žinomais fotografais“, - sakė R.Jankauskas, kuris ir pats išaugo iš tokių Kauno berniukų, o ir šiandien nepaleidžia fotoaparato.

„EXPO 2012” – dešimtoji pasaulinė paroda, kurioje dalyvavo Lietuva. Jos skyriaus vadovas Romas Jankauskas pirmą kartą „EXPO“ parodose išrinktas į vieną svarbiausių parodos organų – komisarų kolegiją.

Apsilankyti Lietuvos paviljone skatino ir Pietų Korėjos žiniasklaida, labai susidomėjusi mūsų šalies ekspozicija, kurią Korėjos nacionalinė televizija pavadino vienu iš dešimties „EXPO 2012“ stebuklų. 


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*