Eilėraščiai – vienatvėje (t)veriamas pasaulis 2015-08-28
R. Rastausko „Vienišos vėliavos“ plazda vėjyje, o kiekvienas eilėraštis kaip „musė // skrenda į šviesą / į mirtį“ (p. 140) – ar pasieks skaitytoją, taps prasme jam, jo išgirsta, pajausta? Ar nedrąsus, neužtikrintas, užčiuoptas, skiemenimis trūkčiojantis poetinis iškalbėjimas „mi-li-me-tri-miam / at-min-ties po-pie-riuj“ (ten pat) – autoriaus viltis, idant „iš Dievo / kūrinio // meno / kūriniu“ (ten pat) – išsipildys – atsakai tu, skaitantis.
Poetė Giedrė Širvytė: „Norėčiau parašyti per visą savo gyvenimą vieną vienintelę knygą“ 2015-07-28
Poetę Giedrę Širvytę jos kartos literatūra besidomintys žmonės puikiai žino, atsimena stiprius, tuomet itin dėmesį atkreipusius eilėraščius. Galima teigti, kad G. Širvytė – viena talentingiausių savo kartos poečių, kurią šiandienis literatūros pasaulis gal net pamiršo, nes, prieš du dešimtmečius išleidusi pirmąją poezijos knygą, Giedrė tarsi dingo.
Emilija Visockaitė: „Reikėtų pradėti naują spaudos erą“ 2015-07-08
Emilija Visockaitė – jaunosios kartos atstovė, aktyviai dalyvaujanti kultūriniame lauke, šiuo metu dirbanti „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Su Emilija kalbamės apie šiandienės kultūrinės spaudos situaciją ir jos pačios kartą nusakančius akcentus, asmenines patirtis.
Trumposios prozos kelionė troleibusu 2015-07-03
Antologija „Troleibuso istorijos“ iš tiesų pasiekė savo – paneigė mitą, kad lietuvių trumpoji proza yra lyriška ir kaimiška, o rašytojai – prasti pasakotojai. Kelionės maršrutas, sudarytas iš penkiolikos apsakymų, padėjo įsitikinti, kad lietuvių literatūra gali būti miestiška, intriguojanti, kupina humoro ir fantazijos.
