Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
M.K.Čiurlionis tapybiniuose cikluose tebenaudojo vizualų simbolinį pasakojimą, o pasakiški vaizdai tarsi šydas slėpė jo meninį atradimą – absoliučiai novatorišką tapybinės sonatos idėją. Visa tai yra pasiekimai, už kuriuos M.K.Čiurlionis įrašytas į XX a. modernizmo istoriją. Kaip jam tai pavyko padaryti? Kokiais keliais eidamas, lietuvių dailininkas sujudino simbolizmo pamatą tiek, kad jo statytas meno rūmas gerokai išsiveržė pirmyn, į mažai kam pažįstamus tolius? 3
M.K.Čiurlionis tapybiniuose cikluose tebenaudojo vizualų simbolinį pasakojimą, o pasakiški vaizdai tarsi šydas slėpė jo meninį atradimą – absoliučiai novatorišką tapybinės sonatos idėją. Visa tai yra pasiekimai, už kuriuos M.K.Čiurlionis įrašytas į XX a. modernizmo istoriją. Kaip jam tai pavyko padaryti? Kokiais keliais eidamas, lietuvių dailininkas sujudino simbolizmo pamatą tiek, kad jo statytas meno rūmas gerokai išsiveržė pirmyn, į mažai kam pažįstamus tolius?
Kultūros paveldo apsaugos institucijos Lietuvoje daugiausia rūpinasi tik prestižinės architektūros objektais, bet pastaruoju metu dažniau atsigręžia į technikos ir pramonės paveldo įrenginius. Pradedama kalbėti ir apie užmirštų bei apleistų pramoninių zonų regeneravimą – atnaujinimą ir pritaikymą naujai paskirčiai. Itin populiarėja tokių vietovių konversija į visuomenines erdves. Būtų nedovanotina tik užfiksuoti pramonės objektus ir leisti jiems sunykti, nes Lietuvoje šie ištekliai ir taip nėra gausūs. Kaune savo atgimimo laukia senasis lokomotyvų depas. 2
Kultūros paveldo apsaugos institucijos Lietuvoje daugiausia rūpinasi tik prestižinės architektūros objektais, bet pastaruoju metu dažniau atsigręžia į technikos ir pramonės paveldo įrenginius. Pradedama kalbėti ir apie užmirštų bei apleistų pramoninių zonų regeneravimą – atnaujinimą ir pritaikymą naujai paskirčiai. Itin populiarėja tokių vietovių konversija į visuomenines erdves. Būtų nedovanotina tik užfiksuoti pramonės objektus ir leisti jiems sunykti, nes Lietuvoje šie ištekliai ir taip nėra gausūs. Kaune savo atgimimo laukia senasis lokomotyvų depas.
Paroda „Šiuolaikinis lietuvių piešinys“ Varšuvoje yra pirmoji vizitinė kortelė, pristatanti esmines Kauno dailininkų požiūrio į šiuolaikinį piešinį tendencijas. Tęsdami turtingą ir įvairiapusę Europos piešimo tradiciją, Kauno dailininkai randa įtaigią ir individualią stilistiką savo epochai išreikšti ir ją atspindėti. Būtent toks požiūris vienija šios parodos dalyvius. 4
Paroda „Šiuolaikinis lietuvių piešinys“ Varšuvoje yra pirmoji vizitinė kortelė, pristatanti esmines Kauno dailininkų požiūrio į šiuolaikinį piešinį tendencijas. Tęsdami turtingą ir įvairiapusę Europos piešimo tradiciją, Kauno dailininkai randa įtaigią ir individualią stilistiką savo epochai išreikšti ir ją atspindėti. Būtent toks požiūris vienija šios parodos dalyvius.
Įdomu, kas būtų, jeigu tokį Feliksą iš Kėdainių pakviestume meniškai aptvarkyti Kauno senamiesčio lūženas? Gal kauniečiai iš pasiutimo pašoktų gražintis. Juk mūsų „honoras“ – o-ho-ho! – istorinis, dar smetoninis. Tai kodėl gi mes taip sausai pralošinėjame „agurkų sostinei“? 14
Įdomu, kas būtų, jeigu tokį Feliksą iš Kėdainių pakviestume meniškai aptvarkyti Kauno senamiesčio lūženas? Gal kauniečiai iš pasiutimo pašoktų gražintis. Juk mūsų „honoras“ – o-ho-ho! – istorinis, dar smetoninis. Tai kodėl gi mes taip sausai pralošinėjame „agurkų sostinei“?
