Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
A.Vaitkūnui atminti: „Saulėlydžiai“. Spalva verčiama į šviesą. Išnyranti iš už juodų, rudų, gilaus ultramarino ar purpuro spalvos medžių, šakų siluetų. Dabar šie saulėlydžiai -- tapyba ir tapytojas -- kaip vienas kūnas. Paveikslo paviršius kaip oda -- kai kur įbrėžta kitu teptuko galu, kai kur smūgiuota, arba braukta lėtai ir švelniai, lyg liestųsi prie mylimo kūno. 2
A.Vaitkūnui atminti: „Saulėlydžiai“. Spalva verčiama į šviesą. Išnyranti iš už juodų, rudų, gilaus ultramarino ar purpuro spalvos medžių, šakų siluetų. Dabar šie saulėlydžiai -- tapyba ir tapytojas -- kaip vienas kūnas. Paveikslo paviršius kaip oda -- kai kur įbrėžta kitu teptuko galu, kai kur smūgiuota, arba braukta lėtai ir švelniai, lyg liestųsi prie mylimo kūno.
A.Vaitkūnui atminti: „Karalaičio pasaka“. Yra vienas kūrybos būdas, kuris sudegina patį kūrėją. Tai toks tapymas -- lyg po to mirtum. Gaila, kad tuomet neturėjau filmavimo kameros. Nors gal ir gerai, nes ne visas paslaptis galima parodyti. Bet nepapasakoti negaliu. Tada aš mačiau apeiginį šokį. Tokį tapymo šokį, kuris sukrečia iki širdies gelmių 5
A.Vaitkūnui atminti: „Karalaičio pasaka“. Yra vienas kūrybos būdas, kuris sudegina patį kūrėją. Tai toks tapymas -- lyg po to mirtum. Gaila, kad tuomet neturėjau filmavimo kameros. Nors gal ir gerai, nes ne visas paslaptis galima parodyti. Bet nepapasakoti negaliu. Tada aš mačiau apeiginį šokį. Tokį tapymo šokį, kuris sukrečia iki širdies gelmių
A.Vaitkūnui atminti: „Baltoji obelis“. Tą darbą pavadinau „Baltąja obelim“, nes Arūnas kitoje pusėje nieko neužrašė. Tapydamas vadino „Obelimi“. Nebuvo šiuo darbu patenkintas. Manau būtų jį dar daug sykių pertapęs. Bet paveikslas kartais subręsta kaip ir vynas. Beveik grynų spalvų kontrastas ir yra esmė. Arba-Arba. Be jokio kompromiso. Kaip būdamas toks puikus koloristas, Arūnas galėjo sau leisti tokį aštrų kontrastą? 2
A.Vaitkūnui atminti: „Baltoji obelis“. Tą darbą pavadinau „Baltąja obelim“, nes Arūnas kitoje pusėje nieko neužrašė. Tapydamas vadino „Obelimi“. Nebuvo šiuo darbu patenkintas. Manau būtų jį dar daug sykių pertapęs. Bet paveikslas kartais subręsta kaip ir vynas. Beveik grynų spalvų kontrastas ir yra esmė. Arba-Arba. Be jokio kompromiso. Kaip būdamas toks puikus koloristas, Arūnas galėjo sau leisti tokį aštrų kontrastą?
Būna koncertų, po kurių jautiesi pakylėtas, gavęs naujos energijos ir išprovokuotas apmąstymams. Būna tokių, kurių metu jautiesi šauniai ir gerai, nenuobodžiauji, bet išėjus – mintyse lieka tuštuma. Panašiai kaip pažiūrėjus per televiziją eilinę gerą komediją: atsipalaidavai – ir gerai. Betgi ne nuodėmė norėti ir aukščiausios kokybės, kuri paliktų gilų ir ilgalaikį įspūdį. Ypač, kai afišoje figūruojančios garsių atlikėjų pavardės suteikia tam vilties. 2
Būna koncertų, po kurių jautiesi pakylėtas, gavęs naujos energijos ir išprovokuotas apmąstymams. Būna tokių, kurių metu jautiesi šauniai ir gerai, nenuobodžiauji, bet išėjus – mintyse lieka tuštuma. Panašiai kaip pažiūrėjus per televiziją eilinę gerą komediją: atsipalaidavai – ir gerai. Betgi ne nuodėmė norėti ir aukščiausios kokybės, kuri paliktų gilų ir ilgalaikį įspūdį. Ypač, kai afišoje figūruojančios garsių atlikėjų pavardės suteikia tam vilties.
Net ir dabar, postmoderniame laike, kai žanras tapo bemaž juokinga, senamadiška sąvoka, natiurmortas neprarado savo reikšmės. Jis vis dar naudojamas kaip priemonė išreikšti socialiai aštrias, aktualias idėjas, atkreipti dėmesį į XXI amžiaus problemas. A.Samuolio plenero dalyvių natiurmortas ne toks naujas, koks galėtų būti. Kūriniai atspindi autorių vidines būsenas, savistabą, baimes ir troškimus. Tai modernistinis požiūris, bet ar jo pakanka išties naujam natiurmortui? 3
Net ir dabar, postmoderniame laike, kai žanras tapo bemaž juokinga, senamadiška sąvoka, natiurmortas neprarado savo reikšmės. Jis vis dar naudojamas kaip priemonė išreikšti socialiai aštrias, aktualias idėjas, atkreipti dėmesį į XXI amžiaus problemas. A.Samuolio plenero dalyvių natiurmortas ne toks naujas, koks galėtų būti. Kūriniai atspindi autorių vidines būsenas, savistabą, baimes ir troškimus. Tai modernistinis požiūris, bet ar jo pakanka išties naujam natiurmortui?
