Vytautas Martišius gimė 1959 09 06 Kaune. Tragiškai žuvo 2000-ųjų gruodžio 16 d. Palaidotas Kauno raj. Tabariškių kapinėse.

1980 metais baigė Šiaulių pedagoginį institutą, 1985-aisiais -- Valstybinį dailės institutą (dabar VDA). Parodose dalyvavo nuo 1987m. 
1985–1989 metais dirbo Stepo Žuko dailės technikumo (dabar Kauno kolegija J. Vienožinskio menų studijų centras) lektoriumi, o 1995–2000-siais -- VDA Kauno dailės instituto vyriausiuoju asistentu.

1996 m. pelnė didijį prizą tarptautinėje skulptūros kvadrienalėje Rygoje

Vytautas Martišius buvo profesionalus, darbštus, užsakovų dėmesio nestokojantis, bet visada originalus ir principingas menininkas. Jis kūrė iš medžio, metalo, plastiko, kitokių medžiagų. Jis nekopijavo pripažintų skulptūros autoritetų. Gyvybingos, glotnios jo kūrinių formos skleidė kartais gyvenimišką, kartais mistišką šilumą, kartais lengvą humorą, bet visada provokavo dialogui.

Svarbiausios parodos:

1996 – Kauno dailės instituto dėstytojų paroda “Kaunas – Ryga – Kaunas”. Ryga, Latvija.
1996 - Tarptautinė skulptūros kvadrienalė “Riga- 96”. Rygos Arsenalas, Latvija.
1996 - Medžio skulptūros simpoziumas M. Menčinskui atminti. Zoologijos sodas, Kaunas
1996 – Aplinkos meno akcija “Ženklas Kaunui II”. Kaunas.
1997 – Personalinė paroda. Paveikslų galerija, Kaunas.
1997 – “Plokštuma – IV”. Kauno paveikslų galerija.
1997 - Kauno dailės instituto dėstytojų paroda “Kaunas-Ryga-Kaunas”. Kauno paveikslų galerija. 
1997 - Medžio skulptūros simpoziumas M. Menčinskui atminti. Botanikos sodas, Kaunas.
1997 - “Lietuvos dailė ‘97”. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius.
1998 – Šiuolaikinio meno simpoziumas “Prieblandos zona”. Kauno paveikslų galerija.
1999 – Akmens skulptūros simpoziumas “Panevėžiui – 500”. Panevėžys.
2000 – “Mondoarte – Worldart”. Rivoli, Italija.
2000 - Apžvalginė vaizduojamosios ir taikomosios dailės paroda 1997-2000 “Tradicija ir ateitis”. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius.
2000 – Vaizduojamosios ir taikomosios dailės paroda 1997-2000 “Tradicija ir ateitis”. Vasby Konsthall, Stokholmas, Švedija.

Reikšmingiausi eksterjero ir interjero darbai:
1985 - “Ąžuolų vainikas”. Paminklas visų laikų kariams. Druskininkai. Bronza, h-210.
1989 - “Takų augalas”. Skulptūra “Kauno audiniams”. Medis, h-160.
1991 - Kaltinėnų bažnyčios stacijos. Reljefas, smiltainis, h-210.
1991 - “Burmedžiai”. AB “Lietuvos energijos” Alytaus šilumos tinklų sporto ir sveikatingumo kompleksas. Medis h-300.
1999m. “Gyvybės medis”. Panevėžio Senvagės parkas. Granitas, h-315.

Nuo 1995 Vytautas Martišius kasmet dalyvaudavo Matui Menčinskui skirtuose skulptūros ir šiuolaikinio meno simpoziumuose.

1993 m. skulptorius laimėjo valstybinį konkursą memorialui, skirtam Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniams ir Lietuvos inteligentijai, pasipriešinusiai vokiečių okupacijai.

1994 metais jis buvo apdovanotas premija už memorialą „Juodoji saulė“ genocido aukoms ir rezistencijos kovų dalyviams atminti. Memorialas turėjo stovėti Kaune, greta Prisikėlimo bažnyčios. Abu atminimo ženklai – Štuthofo kaliniams ir genocido aukoms liko neįgyvendinti.

2000 metų gruodį sprogimo dirbtuvėje išprovokuota ugnis, pasiglemžusi ir skulptoriaus gyvybę, sunaikino beveik visus jo eskizus ir kūrinius.

Vytautas Martišius nesuspėjo dalyvauti 2001 metų parodoje “Personalinis judesys”, kur ruošėsi demonstruoti 3 metrų ilgio lėktuvą iš bronzos, stiklo ir marmuro. Vietoj šio darbo skulptoriaus sūnus Martynas žuvusiam tėvui dedikavo miniatiūrinį plastikinį lėktuvą, prigludusį ant ore sklandančios žvaigždėtos pagalvės.