Meno realybė. Išsivaduoti negalima 2016-12-14
Užsivėrus sunkioms juodoms Menininkų namų durims, iškart patenki į kitą dimensiją. Pradeda veikti kiti dėsniai, dingsta mums įprastas gyvenimo ritmas, pamažu pradeda nykti savo kūno pojūtis. Šį vakarą čia veikia išgrynintos, beveik apčiuopiamos vibracijos, kurias retai suvokiame kasdieniame gyvenime.
Europos meninio stiklo panorama projekte „European Glass Context 2016“ 2016-10-12
Šių metų rudenį vis dar galima aplankyti vieną svarbiausių Europoje keramikos ir stiklo bienalių, vykstančių Danijoje, Bornholme. Šiemet ji yra skirta stiklo menui, taigi oficialusis šių metų bienalės pavadinimas „European Glass Context 2016“. Straipsnio autorei bienalėje teko būti jau penktą kartą, nes tiek kartų dirbta kartu su pagrindiniais projekto autoriais danais, rengiant šį Europos projektą.
Neemija Arbit Blatas: lietuviškasis štetlas Paryžiuje 2016-09-26
XX amžiaus pirmosios pusės dailininkai litvakai, gyvenimo kelią pradėję tuometinėje išsivaduojančioje ar ką tik išsivadavusioje Lietuvoje, beveik visi vėliau emigravo į Prancūziją, Paryžių. Fenomeno, kurį jie ten sukūrė, neįmanoma suprasti, nežinant litvakiškosios štetlo tradicijos.
Andrius Pukis apie šiuolaikinio meno injekcijas Kaunui 2016-09-22
Su Andriumi Pukiu – skulptoriumi, „Post“ galerijos įkūrėju ir kuratoriumi – susitikome Laisvės alėjoje, plaukus košiant stipriam rugpjūčio vėjui. Už poros dienų turėjo būti minima galerijos trejų metų sukaktis. „Per tuos metus buvo tiek daug įvairiausių vaizdų, tad nutarėme vietoje eksponuojamos parodos palikti tuščias sienas ir prileisti daug dūmų“, – prasitarė Andrius.
Ruduo, dedikuotas tapytojui Arūnui Vaitkūnui 2016-09-15
„Nyksta viskas, kas senesnio, kas prisisunkę gyvenimo kvapo. Mane domina tik seni tikri daiktai, seni namai, istorinės, sakralinės vietos. Daugelis įvykių juose yra tarsi „atsispaudę“, tie atspaudai mane traukia. Šiuolaikiniai daiktai dar neturi istorijos“, – teigia šviesaus atminimo tapytojas Arūnas Vaitkūnas (1956–2005), su kurio aktualiu kūrybos fenomenu meno mylėtojai turi puikią galimybę susipažinti Kaune visą rugsėjį.
Tapyba kartais pasireiškia ir be teptuko 2016-08-24
Kiek prisimenu Eugenijų Varkulevičių-Varkalį, tiek jis keliauja – žodžiais, pėsčiomis arba mistiškai tapydamas (mistiškai, nes kažin, ar jis taip dažnai naudojasi teptuku, kaip kiti tapytojai). Visi jo žodiniai naratyvai sukasi aplink kelią. O prasidėjo jie seniai, matyt, dar nuo vaikystės metų, kuomet smulkmeniškai, „iki paskutinės plytelės“ sulipdydavo iš plastilino miestus, bažnytkaimius ar mūšio laukus. Fantazuojamas pasaulis vėliau persikėlė į Vakarus, kur jis iškeliavo tam, kad sugrįžtų atgal, namo.
Kazimieras Žoromskis: peizažas abstrakcijoje – ar tai įmanoma? 2016-08-22
XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje susiformavo savita meno kryptis – pop artas. Praėjusio šimtmečio Amerikos lietuvių menininko Kazimiero Žoromskio kūryba menotyrininkų priskiriama būtent šiai krypčiai. K. Žoromskis, kaip vienas iš pop arto menininkų, yra labai individualus, jo tapyba tik iš dalies susijusi su Andy Warholo ir kitų pasaulinių žvaigždžių idėjomis bei kūriniais.
Berlyno šiuolaikinio meno bienalės atgarsiai 2016-08-08
2016 metų birželio–rugsėjo mėnesiais devintąjį kartą surengta viena žymiausių Europoje šiuolaikinio meno parodų – Berlyno bienalė. Ją lankome, regis, rečiau nei populiariąją Venecijos bienalę, „Documentą“ Kaselyje ar savo dislokacijos vietą keičiantį „Manifestą“. Iš tiesų tai gana paradoksalu: Berlynas juk netoli Lietuvos, o jame kas dveji metai organizuojamas projektas apimtimi ir menine intriga nė kiek nenusileidžia minėtoms parodoms.
Tapytoja Agnė Liškauskienė: „Sąlyga kūrybai – lenktynės su laiku“ 2016-08-04
Literatūriniais pasakojimais ar socialiniais kontekstais neapkrautų drobių motyvus menininkė Agnė Liškauskienė semia iš ją supančios gamtos. Realybėje sutiktus objektus ar reiškinius ji subtiliai abstrahuoja iki konceptualaus ženklo ar vien tik spalvos lauko, jų identifikavimą paversdama gana sudėtinga užduotimi, kurią dažnai įveikti padeda nebent tik kūrinio pavadinimas.
